(Savaitgalio skaitiniai:) The Like Switch: An Ex-FBI Agent’s Guide to Influencing, Attracting,...

(Savaitgalio skaitiniai:) The Like Switch: An Ex-FBI Agent’s Guide to Influencing, Attracting, and Winning People Over

Autorius -
0 353

Mane visada stebindavo, kodėl žmonės asmenukėse taip dažnai yra pasukę galvas į šoną, lyg norėtų pademonstruoti savo auskarus ir knygos „The Like Switch: An Ex-FBI Agent’s Guide to Influencing, Attracting, and Winning People Over“ autoriaus Jack Schafer dėka, panašu, kad būsiu radęs užuominą į atsakymą (ir daugybė kitų puikių istorijų iš buvusio FBI agento gyvenimo).

John R. “Jack” Schafer savu laiku FBI buvo elgesio analitikas nacionalinio saugumo programoje ir jo darbas nemaža dalimi buvo susijęs su identifikavimu veiksnių, kurie leistų atpažinti užsienio šalių užverbuotus asmenis arba padėtų tokius asmenis palenkti į savo pusę, kartais paverčiant dvigubais agentais. Jeigu esate skaitę Dale Carnegie „How to Win Friends and Influence People“ ir vieną-kitą kūno kalbos vadovėlį, „The Like Switch“, žurnalistų terminais kalbant, „nesusprogdins netikėtumo bombos“, tačiau puikūs knygos įvertinimai amazon.com už ačiū irgi nedalinami – prie to prisideda ir aiški formulė, kurią siūlo Jack Schafer ir FBI, šnipinėjimo kontekstas, dėl ko kai kurie paragrafai skaitosi ne tiek, kaip savipagalbos vadovėlis, kiek kaip trileris apie gyvenimą geležinės uždangos laikais.

Įdomu ir tai, kad, nors knyga gali laisvai praeiti už savipagalbos, kurioje sužinosite, kaip daryti įtaką savo vaikų gyvenimams arba, kaip pagerinti santykius su jums brangiais žmonėmis, bet lygiai taip pat ji tiks ir norintiems žinias pritaikyti verso aplinkoje ar norint įtikinti R. Kar(a)bauskį jums išnuomoti automobilį.

Vienu sakiniu draugystės taisyklę J.Schafer apibūdina „Jeigu norite, kad žmonės jus mėgtų, elkitės taip, kad jie jaustųsi gerai“. Banalu, bet efektyvu. Ypač tai yra banalu, kai nežinai, kas žmones verčia jaustis gerai arba turi klaidingus įsitikinimus apie tai. Mano mylimas Paul Arden yra sakęs „Jeigu nori būti įdomus – įdomaukis“ („If you want to be interesting – be interested“). J. Schafer šį momentą paminės sakydamas, kad bendraudami su žmonėmis mes turime naudotį meilės formulę (LOVE: listen, observe, vocalize, emphasize), bet abu omenyje turi tą patį dalyką – visi mes norime būti išgirsti, išklausyti, suprasti, tad būkit tikri, jog visą laiką be pertraukų detalizuodami savo gyvenimą nuo pamestų batų iki naujų ratų, draugystės neužsiauginsit. Arba gerai žinomas pavyzdys įgavęs Bendžamino Franklino vardą – žmonės jus labiau mėgs, jeigu prašysite jų pagalbos. Ir tai galioja tiek draugų ratui, tiek kalbant apie skyriaus viršininką.

Draugystės formulė aplink kurią sukasi visa knyga yra:
DRAUGYSTĖ = ARTUMAS (PROXIMITY) + DAŽNUMAS (FREQUENCY) + TRUKMĖ (DURATION) + INTENSYVUMAS (INTENSITY)

Vėl gi, tikriausiai, be didesnių staigmenų, jeigu peržiūrėtume savo gyvenimus. Dideli atstumai žmones išskiria, maži (ta pati darbovietė) suartina, kuo dažniau ir ilgiau mataisi su žmonėmis, tuo jie tampa artimesni ir, galiausiai, tai, kad susiglaudę kiekvieną dieną žiūrite visas žinių laidas iš eilės, nereiškia, jog draugystė tarp jūsų stiprėja. Autorius pateikia kelis pavyzdžius iš savo karjeros, kaip be skandinimo imitavimo buvo palaužti užsienio šnipai. Kartais užtekdavo „tik“ mėnesių mėnesius ateiti ir sėdėti priešais įtariamąjį skaitant laikraštį, jog jis pradėtų su jumis kalbėtis, užtrunkant dar ilgiau, jog jis atsivertų. Gal pamenat sceną iš „Good Will Hunting“, kur Robin Williams vaidinamas psichologas jau beveik užmiega savo kėdėje, kai jo klientas lepteli juokelį ne į temą? Tai ta pati, tik sugreitinta technika, kurią Antuano de Sent Egziuperi romane „Mažasis princas“ atskleidžia lapė:

„- Susipažinti gali tik su tais dalykais, kuriuos prisijaukini,- tarė lapė.- Žmonės neturi laiko ko nors pažinti. Jie nusiperka viską jau gatavą iš prekybininkų. Bet kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirkti draugų, tai draugų žmonės ir neturi. Jei nori turėti draugą, prisijaukink mane!
– O kaip tai padaryti?- paklausė mažasis princas.
– Reikia būti kantriam,- tarė lapė.- Iš pradžių atsisėsi ant žolės, va šitaip, truputį toliau nuo manęs. Aš į tave žiūrėsiu akies krašteliu, ir tu nieko nesakysi. Kalba – nesusipratimų šaltinis. Bet tu galėsi kasdien atsisėsti vis arčiau…“

Viename Sovietiniame anekdote buvo kalbama apie tai, kad rusų žvalgyba nutarė į JAV išsiųsti gerai apmokytą žvalgą su žmona ir vaiku (kad nekiltų įtarimų). – Ko jums reiktų?, – paklausė KGB vadas. – Moters ir devynių mėnesių, – gavo atsakymą. – Neturim tiek laiko, atsakė KGB vadas, – galime pasiūlyti devynias moteris ir vieną mėnesį. Tai nors ši knyga iš dalies ir yra apie šnipus, ji yra visiška priešingybė šiam anekdotui – norint užmegzti draugystę (iš kurios kyla įvairūs privalumai, priklausomai nuo srities), reikia laiko ir investicijų.

Apie knygoje minimas investicijas, priemones bei aplinkybes visko nesurašysi, paminėsiu tik vieną atmintin įsirėžusį dalyką. Kalbėdamas apie draugystės pradžią, autorius daug dėmesio skiria „draugiškumo“ ir „priešiškumo“ ženklams. Na, žinot, šypsena, pakelti antakiai, etc. Vienas jų yra lengvai į šoną pasukta galva. Pasirodo, tai yra labai stiprus draugiškumo signalas. Pasukta į šoną galva signalizuoja, jog esate atviri ir pasitikite kitu žmogumi, o pats atrodote patikimas ir patrauklus. Iš kur tai galėtų būti kilę? Pasukdami galvą, mes apnuoginame miego arteriją. O ten, viena skylutė, nebūtinai šakutės ir bus šakutės.

„The Like Switch“ lengvai galima suskaityti per savaitgalį arba perklausyti per 7 valandas 40 minučių. Jeigu iki šiol nebandėte, turėkite omenyje, kad pirmos dvi „Audible“ audio knygos iš amazon.com yra visiškai nemokamos – jokių klausimų. Kitu atveju tepadeda jums https://www.bookdepository.com/

Share Button