Dansu Dansu

Eglė iš Majamio atsiuntė senoką, bet įdomų video. Amerikiečių psichologo Barry Schwartz paskaita apie šiuolaikinių vartotojų pasirinkimo galimybes ir iš to kylančias problemas pačiam vartotojui. 20 minučių nebus veltui, galima įdomių išvadų padaryti. “[...] choice has made us not freer but more paralyzed, not happier but more dissatisfied.”

Gavome pranešimą, kad mūsų jau minėta ‘Lietuvos draudimo” reklamos agentūrų medžioklė jau pasibaigė. Mmm.. senokai. Nukautasis žvėrelis – “Ogilvy”. Konkurse dalyvavo 5 agentūros. Anksčiau “Lietuvos draudimas” dirbo su “DDB Vilnius”.

Pirmoji Lietuvoje sporto TV pakilo į kovą už mane, tave ir mus visus.  Jie reikalauja, kad Eurolygios transliacijos iš mokamo kanalo būtų atimtos.

“Sport1″ greičiausiai peš tik tiek, kad papromins savo vardą, nes panašią istoriją “Viasat” jau darė. Prieš maždaug 20 metų, Švedijoje:

In the ’90s in Scandinavia, before Stenbeck, there was only a State Broadcaster, SVT, and no commercial TV. There was no tradition of commercial TV. And to get TV into people’s homes in Sweden, people would have to buy and install satellite dishes on their homes! And pay for it! A lot of people thought this was more trouble than it was worth. They would stick with the free SVT they always knew.

But Stenbeck was smart. Ruthless, but smart.

He bought the rights for Ice Hockey for Sweden.

In Sweden, this is the equivalent of buying the Superbowl, the World Series and the PGA all rolled into one. Then, with the rights secured, Stenbeck essentially told the people of Sweden – ‘if you want to watch ice hockey, buy a dish and put it on your roof and watch my TV3. Otherwise, don’t watch ice hockey.”

Sweden was outraged.

Then, they bought the dishes.

FYI – J.Stenbeck yra TV3 ir kelių kitų žinomų kompanijų įkūrėjas. Visas straipsnis čia, įdomūs pasvarstymai apie interneto galimybes.

“Krikštatėvio” išmintimi, regis, seka “Hanner”. Kur jos vadas A.Avulis laiko draugus, nežinau, bet priešus jis akivaizdžiai susodino į marketingo skyrių.

Trumpa intro: uab “Hanner” pastatė būstų projektą “Bajorų kalvos”.  Žmonės nusipirko butus. Rado broko. Įsteigė forumą, kuriame dalijosi patirtimi, kaip broką likviduoti ir kaip bendrauti su pardavėju.

Būtų eilinė istorija, tik štai “Hanner” nepatiko negražūs atsiliepimai ir jie padavė forumo kūrėjus į teismą motyvuodami neteisėtu vardo naudojimu. Va kuo tai baigėsi.

Šiaip jau kuo pirkinys svarbesnis ir įsipareigojimai didesni, tuo didesnę reikšmę perkant įgyja rekomendacijos. NT prie smulkių pirkinių niekaip nepriskirsi, tad WOM čia ypač svarbi. Ir tu vienaip vertinsi įmonę, jei draugas, gyvenantis jos pastatytame name,  girs padarytą darbą, ir visai kitaip – jei nuolat bėdavos ir verks ant peties.

Spėkit, ką apie “Hanner” papasakos “Bajorų kalvose” gyvenantys klientai? Ar jie rekomenduos tos pačios įmonės statytus būstus draugams, bendradarbiams, giminaičiams ir sugėrovams – ar vietoj to papasakos istoriją, kaip palikusi broko firma dar bandė uždrausti apie tai kalbėtis?

O juk pakako pasodinti vieną žmogelį bendrauti su klientais, reaguoti į skundus ir juos taisyti. Kainuotų kelis kartus mažiau nei teismo išlaidos, o vietoj nelaimingų pirkėjų, krūvos neigiamo publicity ir teismo priteistų kelių tūkstančių krizę pasitiktų su būriu laimingų promoter’ių.

“Trendmark Universal McCann” paprašė, kad mes visiems pasiūlytume sudalyvauti tarptautinėje studijoje apie interneto vartojimą. Su studijos rezultatais galima susipažinti Dansu Dansu “Resursų” puslapyje. Na, o dabar turime galimybę įrašyti Lietuvą į tyrimo žemėlapį taip pat, nes vyksta ketvirtasis tyrimo etapas. Kaip rašoma pirmajame apklausos puslapyje, 

Sveiki, Jūs jau pakeliui į Depeche Mode koncertą. Prieš tai tereikia sudalyvauti pasauliniame Universal McCann organizuojamame tyrime apie interneto vartojimą. Tai jau ketvirtasis kasmetinis tyrimas, atliekamas daugiau nei 30-yje pasaulio šalių. Lietuvai dalyvauti jame teisė suteikta pirmąjį kartą.

Norime Jus įspėti – klausimynas reikalauja įdėmaus Jūsų dėmesio bei laiko. Tikimės, kad Jums pakaks užsidegimo ir įveiksite visus klausimus, atsidėkodami Jums už įnašą dalyvaujant šiame tyrime – vienam laimingąjam dovanosime 2 bilietus į Depeche Mode koncertą Vilniuje.

Pradėti reikėtų čia.

“Account Planning’as” Lietuvoje dažniausiai perfrazuojamas į “strategijos planavimą” arba “brando planavimą”. Vertimas “projektų planimas” teisingas, tačiau visai neatspindintis pozicijos funkcijos esmės. Visais atvejais vis dar painu ir dažnam klientui reikia paaiškinti apie ką mes čia. Tiesa, yra agentūrų, kurios tokios pozicijos neturi arba tokią funkciją atlieka agentūrų vadovai ar net projektų vadovai. Vėl, nieko blogo, svarbu būtų tinkamas rezultatas. Account planning’as yra viena svarbiausių funkcijų, kurią šiandien turi atlikti reklamos agentūros, bet pirmiausia svarbu suvokti kas tai, kaip tai daryti ir kur yra pridėtinė vertė.

“Dansu Dansu” kurį laiką publikuosime lietuvės, kuri šiuo metu mokosi “account plannerio” subtilybių garsiojoje “Miami Ad School” pačiame Majamyje.

„Egle/wannabeap“ arba tiesiog Eglė šiuo metu mėgaujasi ne tik Floridos saule, bet ir daugiašalia reklamos žmonių draugija. Mergina mokosi žymiojoje „Miami Ad School“ „account planner‘io“ amato (apie lietuvišką atitikmenį ji pati papasakos). Eglė 3 metus yra dirbusi keliose reklamos agentūrose Lietuvoje projektų vadove ir per tą laiką subrandino norą demistifikuoti „account planner’io“ darbą.

Eglė dalinasi su mumis/jumis apie tai kas yra „account planning‘as“, kas tai per disciplina, kodėl ji reikalinga agentūroms ir, žinoma, klientams. Jūsų dėmesiui įrašų serija apie tai. Čia pirmasis, įžanginis. Enjoy:

Miami Ad School – karinė stovykla brief’ų rašytojams

Account planner’is – brief’ų rašytojas. Ar reikia rinkai brief’ų rašytojų? Ar dar yra agentūrų, kurios tebedirba be kūrybinių brief’ų? Nelabai realu, tačiau tikrai pasitaiko, kad vis dar yra klientų, kurie dirba be kliento užduoties reklamos agentūrai

Taigi brief’ų rašytojas – dar viena kvestionuotina eilutė kliento biudžete ar reali nauda verslui?  Post’ų apie account planning’ą idėja – pasidalinti informacija, gaunama čia, Miami Ad School, pasitikrinti, kiek ji atitinka lietuviškąsias realijas ir užduoti temą diskusijai account planning’ą apskritai.

Trumpai apie vidinį Miami Ad School organizmą. Mokyklos įkūrėjai – Pippa ir Ron Seichrist – čia stengiasi sukurti kiek įmanoma realesnį darbo reklamos agentūroje modelį.

Kaip tai vyksta? Būsimieji art’ai (AD), copywriter’iai (CW) ir account planner’iai (AP) suburiami į komandas – AD+CW+AP. Kiekvieną savaitę AP gauna rinkos realijas atitinkančią kliento užduotį, kurią suformuluoja reklamos agentūra, dirbanti su konkrečiu klientu.

Pavyzdžiui, prieš keletą dienų Eliza Esquivel – AP iš TBWA\Chiat\Day pristatė užduotį Mtn Dew prekės ženklui (įvertinant faktą, kad TBWA\ neseniai nugvelbė Pepsi iš BBDO, panašu, kad TBWA\ nori papildyti savo portfelį dar vienu dideliu kąsniu iš PepsiCo arealo). Taigi, ateinanti savaitė – pašvęsta Mtn Dew. Ateinančias keletą dienų kartu su dėstytoja 20 būsimų AP’ių analizuoja prekės ženklą, įsivertina problemas, nusimato galimas komunikacijos kryptis. Išsigryininę pasirinktą kryptį, užaštrinę ją brief’e, AP’iai  šturmuoja savo kūrybinę komandą. Tuomet – briefinimas, idėjų vystymas/drožimas, strategijos dėliojimas pardavimui ir… jau naujas kliento brief’as. Kas savaitę vyksta Didžioji Kova už savo Strategiją ir Idėjas, kitaip tariant, kliento pitch’o incenizacija. Devil’s Advocate – kliento  rolė atitenka DDB Miami strateginiams planuotojams. Laikykit frontą, AP’iai, CW’iai ir AD’iai!

Jeigu nesinori mokėti 150 lietuviškos valiutos vienetų už pramogas ir pan., yra išeitis – Nuolaidėlė.lt. Kaip rašoma mus pasiekusioje reklamoje:

Jums nebereikia maketuoti, spausdinti, platinti kuponų. www.nuolaidele.lt išsprendžia šį klausimą. Pinigus kuriuos anksčiau skirdavote kuponų gamybai, galite išleisti akcijos reklamai ar kitiems poreikiams.

[...] Pirmus 6 mėn. bendradarbiavimas yra NEMOKAMAS.  Šiuo laikotarpiu galėsite svetainėje talpinti įvairius pasiūlymus be jokių apribojimų.

Įdėja puiki. Panašūs portalai klesti JAV ir D. Britanijoje, tad kodėl jiems neatsiradus ir Lietuvoje? Tiesa, kol kas kuponų pasiūla nėra itin didelė bei trūksta garsių vardų,  bet laikui bėgant pasirinkimo turėtų būti daugiau. 

Žemiau esančiame paveikslėlyje, siųstame Nuolaidėlė.lt reklamoje, yra kūrėjų svajonės… 

Sausio 23 dieną “Avenue” restorane turėjome galimybę valgyti makronų tiek, kiek telpa. Viso labo, turėjome susimokėti po 10 litų. Deja, reklamą pamatėme pernelyg vėlai, tad dosniu pasiūlymu pasinaudoti niekas iš mūsų taip ir nespėjo. Bet aš gavau progos pakontempliuoti įvaizdžio klausimu.

Panašu, kai kada tenka apsispręsti ar trokštamas pozicionavimas ir realus gyvenimas atitinka vienas kitą. Yra labai nuostabu, kai samdyti ekspertai sudėlioja tavo prekės ženklo vertybes, nupaišo platų kelią į šlovę ir pinigus. Bet lieka vienas dalykas – klientai, kuriems yra nusišvilpt ant tavo prašmatnaus įvaizdžio, nes jokios vertės jie nei įvaizdyje, nei tavo prekės ženklo pasiūlyme nemato. Nes esi dar vienas restoranas, kuriame makaronai kainuoja 50 litų, kadangi sukišai daug pinigų nuomai ir dizainerio staliukams. Arba dar vienas bankas, siūlantis auksinio kliento privalumus, bet tikrovėje aptarnaujantis ne geriau. 

Tad gal “Avenue” iš tiesų daro teisingai? Velniop tą “Vilniaus Vartų” įvaizdį ir retus klientus, tegyvuoja masinė rinka? Jeigu neturi kažko TIKRAI ekskliuzyvinio, kam tos pretenzijos į prabangą? “Double Coffee”, “Pomodoro” ir co. galėtų mokytis iš “Avenue”. Nereikėtų tada optimizuotis ir uždarinėti prekybos vietų.

Verslo žiniasklaidos flagmanas kraustosi į internetą. Pirmas įspūdis – funkcionalu, patogu, lengva skaityti. Regis, kalbėdamas apie būsimus projektus kaip apie tai ir užsiminė Linas.

Ir, svarbiausia, apmokama. Leidimas skaityti kainuos 10 litų, jį užsisakyti galima SMS žinute. Taip, laikraštis ryšio teikėjams turės atiduoti apie pusę pajamų, tačiau nereikės mokėti spaustuvei, platintojams ir t.t.

Sakote, 10 Lt – per brangu? Na, tuomet prenumeruokite spausdintinę versiją. Ji identiška tai, prie kurios įprasite skaitydami elektroninį laikraštį.

“Verslo žinios” išloš bet kuriuo atveju.  Uždirbs arba iš e-laikraščio, arba iš išaugusios prenumeratos.

Aišku, pinigus dar reikia pasiimti, bet toks žingsnis galėtų tapti pavyzdžiu ir kitiems leidiniams, bandantiems išsisukti iš krizės.

Šiandien mus pasiekė žinia apie pasikeitimus komunikacijos grupės, žinomos kaip “AGE Com” (nors šis pavadinimas šiais laikais vartotinas tik dėl tradicijos, nes nuosavybės santykiai pasikeitę), kelių agentūrų vadovybėje.

Rolandas Ragaliauskas, vadovavęs media agentūrai “Trendmark Universal McCann”, išeina vairuoti kitą media agentūrą “Media House”. Buvęs pastarosios vadovas Jaunius Jakaitis, jeigu neklystu, turi naujų asmeninių projektų.

R. Ragaliauskas                     J. Jakaitis