Dansu Dansu

Privaloma pasižiūrėti šią prezentaciją visiems, kurie dirba marketinge:

Praėjusią savaitę skelbėme naujausio “Nielsen” tyrimo rezultatus apie tai, kokio teigiamo poveikio marketingo metrikoms turi interneto naudojimas.

Šiandien aptikau įdomų tekstą, kuriame interneto marketingo profesionalai svarsto kodėl internetas yra… nevykęs kanalas “branding’ui. Štai kelios citatos:

It has never delivered on its promise as a powerful standalone branding medium, in spite of the fact that many of us have been trying to make it that for more than 15 years. How many big national mass-consumer marketers who sell their products offline would see their sales collapse if they shut off their Web display advertising? Virtually none

Arba:

One word: clutter. It’s killing digital media. In all other cases of media, the structure of the medium created the space for advertising that allowed the user to focus on the ad content. On the Internet we just created more and more ads. There’s no way for an advertiser to tell a story.

Daugiau čia.

Aišku, kiekvienas tiki tuo, kuo nori tikėti. Bet “Nielsen” ir “comScore” skaičiai irgi nėra laužti iš piršto. Kartu ir TV, kaip žinia, mirti nesiruošia.

Tačiau Baltijos šalių mastu yra dar viena problemos dimensija – daugumos media agentūrų interneto skyriai nesupranta arba nesinaudoja “tradicinio” media planavimo terminais. Kadangi šiuose skyriuose žmonės niekada neplanavo TV, jie nemoka jais operuoti. Tad klientui atsiunčia portalų rinkinį su besidubliuojančiu parodymų skaičiumi, tačiau nepaaiškina kiek procentų auditorijos pasieks, kokiu dažniu bei kiek GRP susidarys. Nors metodai tam skaičiuoti yra. Reikia tik domėtis.

Pagalba agentūroms galėtų būti ir “Adform” teikiamos galimybės. Tačiau koks procentas interneto planuotojų juo naudojasi (jeigu apskritai naudojasi) kaip patogiu įrankiu kampanijos ataskaitai išsitraukti, o koks – analizei ir planavimui?

Tad kol tokių skaičių nėra, interneto planas daugeliui užsakovų atrodo kaip pavojinga teritorija, kurioje tu leidi pinigus (nes visi taip daro), bet nežinai kas iš to. Ir tampa nepasitikėjimo reklamos partneriais šaltiniu.

IQ portale – įdomus trumpas (9 min.) interviu su “Funky Business” autoriumi apie tai, kaip valdomos sėkmingos įmonės. Jo nuomone, verslui reikia diktatorių su įkvepiančia vizija.

kava su IQ_ Nordströmas from Intelligent Media on Vimeo.

Klientas: Mineraliniai vandenys
Produktas: LifeStyles
Agentūra: TARELA
Video gamyba: Freaky Production House
Režisierius: Simas Lindešis

Kiekvienas save gerbiantis rinkodaros ir pirkimų vadovas šiuo klausimu pasakyti turi ką. Tad rekomenduoju pasižiūrėti diskusiją vienos iš Rusijos televizijų laidoje – ten, be “spin’o”, buvo pasakyta ir nemažai gerų minčių šiuo intriguojančiu “topiku”.

Ypač prajuokino pasiūlymas, analogiškai media kainų konkursams, pasidaryti konkursą chirurginės operacijos kainai. Ar paskui pasitikėtumei gydymu?

Žiūrėti čia.

Gavome įdomią nuorodą, kurioje siūloma apsirėdyti nauju “maikonu”

Klientas: Bitė Lietuva
Agentūra: Kubrik
Video gamyba: Idee Fixe

JAV “Nielsen” visiškai neseniai paskelbė naują interneto reklamos efektyvumo tyrimą, kurio įdomiausios išvados yra šios:

• Paspaudimų matavimas nėra tinkamas įrankis matuoti kampanijos efektyvumą – nėra jokio ryšio tarp jų ir prekės ženklo metrikų (žinomumo ir kitų) arba pardavimų (ne apie e-komerciją čia, ne apie e-komerciją);
• Kampanijos išplėtimas į internetą padidina reklamos prisiminimą ir žinutės asocijavimą.

“Nielsen” ir “comScore” jau ne pirmus metus kalba apie tai, kad paspaudimai yra pasenęs matavimo būdas, o online reklama veikia kaip ir kitos. Tai – dar vienas įrodymas į krūvą.

“Nielsen” apžvalgą parsisiųskite čia.

Read the rest of this entry »

Neprigijo Lietuvoje “Twitteris”, neprigijo… Pasižiūrėjęs sekėjų sąrašą, supranti, kad rašai neaišku kam. Dalis jų – tylūs, nerašantys ir, matyt, neskaitantys. Kiti aprašinėja savo asmeninius išgyvenimus, bet kai žmonių nepažįsti, kokia prasmė tai žinoti? Treti – atvirai komerciniai, iš kurių skaitymo – mažai pasitenkinimo. Įdomių žmonių, kuriuos verta sekti – vienetai. Tačiau diskusija su jais neįmanoma, nes diskutuoti trumpomis frazėmis negali. Kaip reklamos kanalas jis yra irgi mažai tinkamas.

Tad “Twitteris” iš esmės yra vieta numesti greitai nuorodai ir ją užmiršti.

“Twitterio” nesėkmės priežastis – žymūs žmonės jo nepradėjo naudoti. JAV jo išpopuliarėjimui labai padėjo tai, kad šiuo kanalu pradėjo naudotis muzikos, kino ir politikos žvaigždės. Žmonės, norėdami išgirsti viską “iš pirmų lūpų” (nors daugeliui žvaigždžių rašo RsV žmonės), jais sekė. Lietuvoje taip neįvyko, o pavieniai entuziastai kamuolio efekto nesukūrė.

Tuo tarpu Google+ Lietuvoje susikūrė įdomi bendruomenė. Joje – Aurelijus Katkevičius, Rokiškis, Nerijus Jasinavičius ir kiti. Kai kada čia verda tikrai įdomios ir karštos diskusijos, dėl kurių verta bent jau retkarčiais žvilgtelėti į šį socialinį tinklą. Žmonės rašo ne apie tai, ką suvalgė pietums, bet kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje.

Na, ir, žinoma, naujasis “Facebook”. Jis, skubėdamas konkuruoti su “Google” socialiniu tinklu, suteikė galimybę stebėti norimų žmonių įrašus. Tad kodėl nepaskaičius ką postina Algis Ramanauskas?

Bet jeigu gaila (kaip ir man) išmesti “Twitterį” į šiukšliadėžę, “LinkedIn” turi funkciją “Post to Twitter”…