Dansu Dansu

Kam teko kada nors lankytis kelių entuziastų (beje, info siųsti gali bet kas) kuriamame portale sveikasvaikas.lt, tas žino, kad ten pateikiama informacija apie priedų ir konservantų kiekį produktuose nėra maloniausia. Žmonėms gamintojo pusėje, ne pirkėjo, žinoma. 

Lrt.lt rašo, kad “Selita” ir “Vilniaus konservai” pareikalavo, kad iš portalo būtų pašalinta informacija apie jų produktus. Jeigu ne, grasinama teismu. Cituojant lrt.lt apie “Selita”:

Pretenzijoje teigiama, kad bendrovė gali patirti nuostolių ir vėliau juos išsireikalauti iš svetainės kūrėjų. Bet paprašyta paaiškinti, kokia žala gali būti padaryta įmonei, „Selitos ir Ko“ generalinė direktorė tesugebėjo atrėžti: „Šio klausimo nekomentuosiu“.

O “Vilniaus konservų” advokatas:

„Vartotojams tokia svetainė gal ir gera, bet gamintojams ne visada naudinga. Svetainėje skelbiama informacija apie priedus ir jų poveikį yra netiksli. Juk ligas gali sukelti daug kas. Ką darysime, jeigu mūsų kliento gaminių aprašai nebus pašalinti? Dar nežinau. Čia – tik pretenzija, įspėjimas“, – dvejojo „Lietuvos ryto“ pakalbintas advokatas.

Atrodytų, užtenka pamokančių istorijų iš JAV ir Vakarų Europos, kad suprastum, kad tokie reikalavimai tik sukelia negatyvaus dėmesio gamintojui bangą. Nejaugi “Selita” ir “Konservai” tikisi, kad internetu mokanti naudotis vartotojų dalis praleis šį faktą? Ko gero, iki šio skandalo apie sveikasvaikas.lt  žinojo palyginus siauras ratas. O dabar, kadangi užiskabino ir didžioji žiniasklaida, žinos ir tie, kuriems socialinė žiniasklaida nė motais. 

Laikas samdytis agentūrą krizei valdyti. Citizen-journalist is here, baby.

Jeigu įdomu kaip funkcionuoja didelės JAV korporacijos virtuvė, rekomenduoju perskaityti “Business Week” straipsnį apie sumaištį “Pepsi” viduje. Ne vienas, ko gero, yra girdėjęs apie naujo ”Tropicana” pakuotės dizaino fiasko. Arba apie tai, kad “Pepsi” atnaujino savo logo. Kam ir kodėl visa tai?

Beje, ne kartą teko skaityti, kad marketingas ir marketingo skyrius turėtų būti centrinė įmonės dalis. Ne finansininkai, ne inžinieriai, o kūrybos žmonės turi nustatyti kompanijos kryptį. Tai štai, “Pepsi” ir gyvena tokiomis idėjomis. Man ypač patiko šis pasažas (ypač paskutinis sakinys):

Since becoming CEO of PepsiCo Americas Beverages 16 months ago, d’Amore has not been shy. Gatorade, Tropicana, and Pepsi, which had long operated as independent fiefdoms, have been jammed into one operating division. And he has put himself at the center of brand management—hiring and firing ad agencies, helping conceive TV commercials, and even editing them. 

O čia galima peržiūrėti ir atsisiųsti brandingo guru Peterio Arnellio paruoštą failą, kuriame jis ir pristatė naujo “Pepsi” logotipo idėją. “Business Week” komentaras apie failo turinį yra toks:

When a bootleg copy of Peter Arnell’s proposal for the revamped Pepsi logo began circulating online, some viewers initially suspected that it had to be a hoax. The 27-page memo, complete with charts and diagrams, reads in some parts as if it were the work of a college student majoring in art and humanities, complete with references to the golden ratio and magnetic fields.

Kad ir kaip vertintume Peterio Arnellio darbo vaisius, pasižiūrėti verta.

Nusipirkęs “Akistatą”, kurią “Balsas.lt” įsigijo irgi visai neseniai, ir “Ievą”, naujasis žiniasklaidos koncernas, mūsų žiniomis, sustoti neketina. 

Kol kas tiek apie šią naujieną. Dėl trumpumo ji turėtų būti “Twitteryje”, bet kol kas “Dansu Dansu” skaitytojų ten mažai.

Faktas, kad Ashtonas Kutcheris, kitaip dar Demi Moore vyras, su CNN varžėsi dėl to, kas greičiau turės milijoną sekėjų “Twitteryje”, Lietuvoje mažai kam žinomas. Ko gero, kaip ir pats “Twitteris”. Lietuva kol kas atranda dar tik “Facebook”. Kažkur teko matyti duomenų, kad šiame socialiniame tinkle yra tik apie 90’000 Lietuvos gyventojų. Taigi, “Twitteris” dar laukia savo eilės. O JAV jis tampa tokiu pačiu įprastu dalyku kaip ir “YouTube” (žr. įrašą “Adnet” bloge). Būtent tai ir byloja A. Kutcherio pergalė prieš CNN. Ir su tuo prasideda ir tokie dalykai kaip “Twitterio” išnaudojimas komunikacijos su vartotojais/klientais tikslams.     

“Dienos Duonos” autoriai prieš metus apgailestavo, kad komunikacijos (media, reklamos, RsV) agentūros neišnaudoja blogo kaip galingo komunikacijos kanalo. Taip, blogas yra galinga priemonė, bet jis yra tokie 2007-ieji… 2008-ieji buvo “Facebook”. 2009-ieji yra “Twitter”. 

Žinoma, mūsų šalies gyventojų “Twitteryje” yra gerokai mažiau nei “Facebooke”. Kol kas ten “sėdi” tie, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių yra priekinėse naujųjų technologijų linijose. Bet net ir dabar Lietuvos įmonės gali pradėti išnaudoti šį kanalą kurti ryšiui su vartotojais arba klientais. Nes tai – unikali tiesioginio marketingo priemonė. Jeigu tu savo “Twitterio” kanalo nepaversi tiesiog dar vienu nuobodžiu PR pranešimų ruporu, o įdėsi žmogiškos šilumos, stebinsi įdomiais “tweetais” arba tiesiog teiksi praktinės naudos, vartotojai patys susiras tavo kanalą. Čia ir yra esmė – ne tu ateini ir bruki reklamą kažkam į galvą, o jis pats pas tave ateina ir, prisijungęs prie tavo kanalo, vartoja tavo komunikaciją, taigi, ir tavo prekės ženklą.  

Vieni pirmųjų Lietuvoje tai suprato… Spėjame, spėjame… Žinoma, kad “Verslo Žinios”. Suprato ir TV3, tik ne lietuviškas, o airiškas. Suprato ir latvių valstybinės TV “Panorama”. Ką jau kalbėti apie CNN bei kitas JAV (ir ne tik) žiniasklaidos priemones. Kai tave vertina už žinių operatyvumą, nėra nieko greičiau kaip 140-ies simbolių parnešimas, į kanalą išsiųstas reporterio telefonu.     

“Twitteris” išnaudojamas tiek atsakyti “customer service” užklausoms, tiek pranešti naujienas apie akcijas (pvz., lietuviškas “RekoUpdate” praneša apie pramogas mieste), tiek, tapus daug sekėjų turinčių “Twitterio” gyventojo sekėju, žinoti kas kalbama apie prekės ženklą. O komunikacijos agentūros? Jeigu nėra jėgų rašyti blogo, galima “tweetinti” trumpais įrašais. Jeigu jie turės vertę, jos turės ir agentūra. 

Keista, kad tų, kurie nesupranta šios mikrobloginimo platformos teikiamų galimybių, yra visos trys Lietuvos mobiliojo ryšio operatorės. Tiesa, “Omnitel” kanalas yra, bet jis be “tweetų”. Nesupranta net “Žmonių” ir co. puslapių klientai, kurie vysta be viešumo (yra neva Natalijos Zvonkės kanalas, bet man atrodo, kad kažkas tiesiog naudojasi jos vardu – kai kurie įrašai, švelniai kalbant, keistoki) 

Žinoma, žinoma, Lietuvoje “Twitters” dar mažai populiarus. Bet jo iškilimas – tik laiko klausimas. O kai prasidės prekės ženklų grūstis į šį komunikacijos kanalą, daugiausiai laimės tie, kurie buvo pirmieji arba yra charizmatiški. Apie pirmus, net ir necharizmatiškus, bent jau rašys ir kalbės iš susidomėjimo. O visi kiti, atėję vėliau, bus niekam nebeįdomūs.

Jei tau priklauso laikraštis, dar nereiškia, kad  tu kontroliuoji, ką tas laikraštis rašo.

Taip yra kur nors JAV ar D.Britanijoje, – redakcijos ir savininkai ten atskirti. Ir visi laimi: laikraštis – auditorijos pasitikėjimą, savininkas – reklamdavių pinigus už tą pasitikėjimą.

Post-komunistinėj Europoj kitaip, čia spauda dažnai ne biznis, o įtakos darymo daiktas. Valdžia.

Iki šiol taip buvo ir Lietuvoj. Bet nuo vakar jau nebe.  Tą nustatė  teismas.

Pilna istorija – čia, o apibendrinant – V.Tomkaus sūnus supirkinėja V.Tomkui priklausančios “Gubernijos” akcijas, o apie paklausą ir jos sukeltą akcijų kainų augimą rašo V.Tomkui priklausantis laikraštis. Bet visi šie fiziniai ir juridiniai asmenys tarpusavyje nesusiję, sako teismas. ir įtakos jie viens kitam nedarė.

Pacituokim:

Anot LVAT, „tai, kad keli akcininkai tarpusavyje yra susiję giminystės ar svainystės ryšiais, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog tai kas yra žinoma vienam fiziniam asmeniui, yra neabejotinai žinoma ir kitam arba, kad tuo siekiama iškreipti vertybinių popierių rinką“.

Sprendimas galutinis ir neskundžiamas.

Vadinasi, triumfuoja galiausiai vakarietiškos vertybės mūsų šalyje. Sulaukėm.

Nu ir ką dar bepridurt? Guodžia bent Liutauro pergalė.

Įdomus faktas – “Danone”, neseniai pateikusi Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) prašymą įteisinti “Activia” ir “Actimel” reklaminius teiginius (“Activia” – padeda virškinimui; “Actimel” – stiprina imunitetą), prašymą atsiėmė.

Tokio “Danone” atsitraukimo priežastis – itin griežti EFSA moksliniai standartai. Kaip rašo nutraingredients.com, jeigu EFSA “Danone” prašymą būtų atmetusi pati, tai vartotojų ausims nuskambėtų dar žiauriau…

O tuo tarpu JAV… O tuo tarpu JAV “Danone” už šiuos reklaminius teiginius jau keliauja į teismą:

Meanwhile, last week it emerged that Dannon, the US arm of Danone, is settling class actions mounted against it for making misleading probiotic health claims.

Dannon spokesperson, Michael Neuwirth told NutraIngredients-USA.com that “we stand by our claims and will continue to defend them” but refused to deny that Dannon was settling out-of-court in class actions that sought at least $300m.

Tikiuosi, “Danone” pateiks “Actimel” bei “Activia” veiksmingumo įrodymų ir viskas baigsis gražiuoju.

Ką manote?

Štai lrytas.lt publikuojamas netrumpas interviu “Kodėl krizės metu galima ir reikia didinti kainas?” su Kauno marketingo tėvu Linu Šimoniu. O jis turi praktikos?

Labiau įdomu tai, kad lrytas.lt žurnalistai gvildendami tokią temą nerado kompetetingesnio žmogaus.

“EuroRSCC PR” bloge – įdomus įrašas ir apie tai, kaip nevyriausybinės organizacijos neskuba prašyti mūsų 2 % pajamų mokesčio, ir apie pinigų rinkimo lyderius.

Beje, ar pagalvotum, kad LTV “Bėdų turgus” šiam reikalui labai sėkmingai išnaudoja “Facebook”?

Apskritai šį E. Mildažytės projektą reikėtų pagirti, nes VMI duomenimis, „Bėdų turgus” buvo trečias daugiausiai 2 proc. paramos lėšų pritraukęs gavėjas (157 tūkst.).