Kov 23, 2009 14
Svečio įrašas. Kęstutis: kaip marketingistai Lietuvos šizofrenija domėjosi
Lietuviams nelengva, nes jie – šizofrenikai. Iš vienos pusės jie serga didybės manija, o iš kitos pusės – kankinami nepilnavertiškumo komplekso.
Ne, tai nėra stenogramos ištrauka iš ciniškų rinkodaros specialistų smegenų šturmo. Su tokiomis gana šokiruojančiomis idėjomis buvo supžindinti Lietuvos marketingo asociacijos nariai, susirinkę į „Verslo klasės“ vyr. redaktoriaus Aurelijaus Katkevičiaus paskaitą, su paslaptingais terminais užkoduotu pavadinimu „Nacionalinio mentaliteto chroniškas dualizmas, kaip permanentinio kognityvinio disonanso ekspresija arba kodėl jie visi, blin, mūsų nesupranta?“.
Rinkodaros profesionalai kabliuką prarijo ir asociacijos rengtas seminaras buvo sausakimšas. Ačiū viešbučiui „Crown Plaza“, kad nemažą salę davė.
Beje, jau pačioje pranešimo pradžioje A. Katkevičius įspėjo, kad viskas, ką jis pasakys yra jo „nuomonė ir provokacija, pats svarstau garsiai, kas yra lietuvis ir jo mentalitetas“. Na ir prasidėjo. Štai keletas įdomesnių citatų.
„Nuo latvių ir estų skiriamės tuo, kad turėjome valstybę. O yra manoma, kad daug slaviškų hidronimų (vandens telkinių pavadinimų) yra baltų kilmės, pvz., „Volga“ yra ne kas kita, kaip “ilga upė“.
„Pagal terminų kilmę estams davėme teologiją, o latviams – žemdirbystę“.
„Mes netelpame šioje teritorijoje, savo lemtyje. Mes vienu metu sergame nepilnavertiškumo būsena ir didybės manija“.
Beje, pasak A. Katkevičiaus, lietuvių tautos formavimuisi svarbiausios yra dvi datos: Lietuvos krikštas 1387-aisiais ir tautos atgimimas lingvistiniu pagrindu 1883-aisiais.
„Mums niekada nereikėjo rašto, nes mūsų kultūra yra ne rašto, o tariamo žodžio kultūra.
Todėl XIX a. pabaigoje įvykęs Nacionalinio sąjūdžio paveldas buvo tautinių gyvybinių galių vampyras, savanoriškas apsigenėjimas“.
„Tai, kad mes esame katalikai, mes esame žiūrėtojai (todėl pas mus yra tiek daug televizijų), o ne skaitytojai (leidinių turime sąlyginai nedaug). Štai protestantai mišias skaito, o katalikai – žiūri. Todėl mums yra svarbūs simboliai, mes surekšminame ritualus ir apeigas. Prieš porą dešimtmečių buvo paradoksalu – kai estai rašė programas, mūsų Sąjūdis vaikščiojo su vėliavomis“.
Beje, A. Katkevičius pripažino, kad jam didžiausią galvos skausmą kelia klausimas, kodėl lietuviai yra individualistai.
„Štai Rusijoje suoliukai – gatvės pusėje, o Lietuvoje – kiemo. Lietuviai netgi gražiųjų gonkų nenaudoja – eina į namus iš kiemo pusės. Galbūt dėl to, kad gyvenome pelkėse ir miškuose, nors tai toli gražu nepaaiškina. Tačiau pats individualizmas lemia tai, kad iki šiol renkamas genties vadas, Lietuvoje nėra partijų, susikūrusių ideologiniu pagrindu, o tik partijos, besispiečiančios aplink savo vadą“.
„Iš individualizmo plaukia svarbiausias lietuvio kompleksas – stebėtojo kompleksas. Jeigu rusas eina į mitingą, tai jis eina su visais ragais ir nagais, o lietuvis mitinge mąsto, kaip jis atrodo. Todėl iki šiol nėra aišku, kas nutiko 1988-aisiais. Mano nuomone, Lietuvoje niekada nebus riaušių – o šiemet sausio mėnesį vykusių neramumų riaušėmis tikrai nepavadinsi“.
Baigdamas savo įžvalgas A. Katkevičius priminė ir a.a. Gintaro Beresnevičiaus mintis iš jo vienos geriausių knygų „Imperijos darymas“: „Lietuvos mentalitete ir taip liejasi dvi nacijos – Vyčio ir Rūpintojėlio. Ugnies ir Oro, Žemės ir Vandens. Stichijas pajungia du pradai. Sėslumas ir klajonės. Žemdirbys ir karys“.
Įdomiausia tai, kad A. Katkevičius mano, kad ta lietuvio šizofrenija arba, gražiau tariant, „dualizmas“ yra varančioji jėga. Todėl jo nuomone, „jeigu tik sugebėsime atsikratyti stebėtojo, nuolatinės autocenzūros ir autokontrolės, sugebėsime labai daug“.
O blogiausia tai, kad po šios paskaitos ir po jos besitęsusių klausimų ir atsakymų lavinos taip ir nepasidarė aiškiau, ką daryti su tuo šizofrenija susirgusiu Lietuvos vartotoju, kaip su juo komunikuoti, kaip reklamuoti ir paveikti. Bet apmąstymams medžiagos pasikrauta kaip reikiant…




Nauji komentarai