Dansu Dansu

Lietuviams nelengva, nes jie – šizofrenikai. Iš vienos pusės jie serga didybės manija, o iš kitos pusės – kankinami nepilnavertiškumo komplekso.

Ne, tai nėra stenogramos ištrauka iš ciniškų rinkodaros specialistų smegenų šturmo. Su tokiomis gana šokiruojančiomis idėjomis buvo supžindinti Lietuvos marketingo asociacijos nariai, susirinkę į „Verslo klasės“ vyr. redaktoriaus Aurelijaus Katkevičiaus paskaitą, su paslaptingais terminais užkoduotu pavadinimu „Nacionalinio mentaliteto chroniškas dualizmas, kaip permanentinio kognityvinio disonanso ekspresija arba kodėl jie visi, blin, mūsų nesupranta?“.

Rinkodaros profesionalai kabliuką prarijo ir asociacijos rengtas seminaras buvo sausakimšas. Ačiū viešbučiui „Crown Plaza“, kad nemažą salę davė.

Beje, jau pačioje pranešimo pradžioje A. Katkevičius įspėjo, kad viskas, ką jis pasakys yra jo „nuomonė ir provokacija, pats svarstau garsiai, kas yra lietuvis ir jo mentalitetas“. Na ir prasidėjo. Štai keletas įdomesnių citatų.

„Nuo latvių ir estų skiriamės tuo, kad turėjome valstybę. O yra manoma, kad daug slaviškų hidronimų (vandens telkinių pavadinimų) yra baltų kilmės, pvz., „Volga“ yra ne kas kita, kaip “ilga upė“.

„Pagal terminų kilmę estams davėme teologiją, o latviams – žemdirbystę“.

„Mes netelpame šioje teritorijoje, savo lemtyje. Mes vienu metu sergame nepilnavertiškumo būsena ir didybės manija“.

Beje, pasak A. Katkevičiaus, lietuvių tautos formavimuisi svarbiausios yra dvi datos: Lietuvos krikštas 1387-aisiais ir tautos atgimimas lingvistiniu pagrindu 1883-aisiais.

„Mums niekada nereikėjo rašto, nes mūsų kultūra yra ne rašto, o tariamo žodžio kultūra.

Todėl XIX a. pabaigoje įvykęs Nacionalinio sąjūdžio paveldas buvo tautinių gyvybinių galių vampyras, savanoriškas apsigenėjimas“.

„Tai, kad mes esame katalikai, mes esame žiūrėtojai (todėl pas mus yra tiek daug televizijų), o ne skaitytojai (leidinių turime sąlyginai nedaug). Štai protestantai mišias skaito, o katalikai – žiūri. Todėl mums yra svarbūs simboliai, mes surekšminame ritualus ir apeigas. Prieš porą dešimtmečių buvo paradoksalu – kai estai rašė programas, mūsų Sąjūdis vaikščiojo su vėliavomis“.

Beje, A. Katkevičius pripažino, kad jam didžiausią galvos skausmą kelia klausimas, kodėl lietuviai yra individualistai.

„Štai Rusijoje suoliukai – gatvės pusėje, o Lietuvoje – kiemo. Lietuviai netgi gražiųjų gonkų nenaudoja – eina į namus iš kiemo pusės. Galbūt dėl to, kad gyvenome pelkėse ir miškuose, nors tai toli gražu nepaaiškina. Tačiau pats individualizmas lemia tai, kad iki šiol renkamas genties vadas, Lietuvoje nėra partijų, susikūrusių ideologiniu pagrindu, o tik partijos, besispiečiančios aplink savo vadą“.

„Iš individualizmo plaukia svarbiausias lietuvio kompleksas – stebėtojo kompleksas. Jeigu rusas eina į mitingą, tai jis eina su visais ragais ir nagais, o lietuvis mitinge mąsto, kaip jis atrodo. Todėl iki šiol nėra aišku, kas nutiko 1988-aisiais. Mano nuomone, Lietuvoje niekada nebus riaušių – o šiemet sausio mėnesį vykusių neramumų riaušėmis tikrai nepavadinsi“.

Baigdamas savo įžvalgas A. Katkevičius priminė ir a.a. Gintaro Beresnevičiaus mintis iš jo vienos geriausių knygų „Imperijos darymas“: „Lietuvos mentalitete ir taip liejasi dvi nacijos – Vyčio ir Rūpintojėlio. Ugnies ir Oro, Žemės ir Vandens. Stichijas pajungia du pradai. Sėslumas ir klajonės. Žemdirbys ir karys“.

Įdomiausia tai, kad A. Katkevičius mano, kad ta lietuvio šizofrenija arba, gražiau tariant, „dualizmas“ yra varančioji jėga. Todėl jo nuomone, „jeigu tik sugebėsime atsikratyti stebėtojo, nuolatinės autocenzūros ir autokontrolės, sugebėsime labai daug“.

O blogiausia tai, kad po šios paskaitos ir po jos besitęsusių klausimų ir atsakymų lavinos taip ir nepasidarė aiškiau, ką daryti su tuo šizofrenija susirgusiu Lietuvos vartotoju, kaip su juo komunikuoti, kaip reklamuoti ir paveikti. Bet apmąstymams medžiagos pasikrauta kaip reikiant…

“Resursų” puslapyje įmetėme nuorodą į smagiai patogiai padarytą “TNS Gallup” tyrimų puslapį. Rekomenduojame kartais apsilankyti. Ten rasite įdomių dalykų, kurie padės geriau suprasti kai kuriuos procesus visuomenėje ir, galbūt, sau atsakyti kodėl visai nejuokinga TV laida “Dzin” pusei Lietuvos yra juokinga. Štai keletas nūdienai aktualių pristatymų:

Tai nupaišė “Good I-d” blogo autorė Jurga. Gal ir turėtų būti “Pokyčiai”, bet iš tiesų, šiandien p. Dalia gali mėgautis ta charizma, kurią prieš rinkimus JAV turėjo kandidatas Obama. JAV prieš rinkimus parduotuvės buvo nuklotos suvenyrais su Obama simbolika – verslą darėsi kas netingi. O žmonės pirko. Autorinių teisių mokėti niekam nereikia, nes teisių turėtojas tik padėkos, jei jo atvaizdą išdidžiai nešiosi ant dailios krūtinės. Dalia Grybauskaitė tikrai turi potencialą Lietuvoje tapti suvenyrų prezidente, tik reikia greičiau suktis, bo laiko nebėra.

Prieš mėnesį rašėme, jog bus skelbiamas “Švyturio” media planavimo konkursas, kuriame laimėti nemažus šansus turėjo “OMD”. Tačiau mus pasiekė žinia, jog jau aiškėja rezultatai ir panašu, kad “Švyturys” lieka su “CMS”. Šį kartą “OMD” nepavyko gauti dar vieno kliento tarptautinio tinklo pagalba.

Kaip žinia jau kuris laikas konkurencijos tarnyba vykdė tyrimą dėl KOMAA taikomo rekomendacinio pobūdžio mokesčio už dalyvavimą konkursuose. Vakar ne mažai reklamos agentūrų – visos esamos ir dauguma buvusių KOMAA narių gavo pundą popieriaus ir tyrimo išvadą – rekomendacinis konkursinis mokestis pažeidžia konkurencijos įstatymą, nes riboja reklamos įmonių konkurencingumą (!)

Bauda – 10% metinės apyvartos. Sankcijos taikomos ir kūrybinėms ir media agentūroms. Pažiūrim KOMAA skelbiamas apyvartas ir matome ką tai reiškia: taip dabar populiarus “Media House” turėtų sumokėti 5,1 mln. baudos, VRS – 3,5 mln. “DDB Vilnius” – 1,6 mln. ir t.t. Visiškas absurdas.

Niekam ne paslaptis kokie laikai ir kokie procesai dabar vyksta agentūrose, o apie tokius pelnus nelabai ir svajojama, tad susimokėti tokias baudas mažai kas turės galimybių. Laukia įdomus laikas ir neabejotinai arši teisinė kova.

Emocija! Pozityvas!

Ką gi, kadangi žurnalistikos pradmenų mane kadaise mokė p. A. Nugaraitė, reikia temą vystyti tol, kol ji karšta. Taigi trumpas interviu su Jaunium Jakaičiu apie jo priežastis išeiti iš MH.

Kai kurie atsakymai kvepia krizės (situacijos) valdymo pirmosios pagalbos vaistinėlės jodu, bet tai, matyt, Lietuvoje neišvengiama.

1. Kodėl nusprendėte išeiti iš „Media House“? Kodėl idėjų negalėjote įgyvendinti ten?

Nesutapo mano ir akcininkų požiūriai į tai, kaip šiandieninėje situacijoje turi būti vystomas komunikacijos verslas. Esu tikras, kad kartu su „Publicum“ turėsiu  galimybę realizuoti savo  požiūrį.

2. Ar tokio didelio žmonių skaičiaus perviliojimas yra sąžiningas „Media House“ savininkų atžvilgiu? Tai atrodo kaip seniai ruošto plano dalis.

Apie savo pasitraukimą iš “Media House“ akcininkus informavau dar praėjusių metų gruodžio pradžioje. Įmonę palikau tik šių metų vasario 2-ąją. Todėl jokio slapto plano nėra.

Nesuprantu požiūrio į darbuotojus, kaip į nemąstančią  masę, pasimaunančią ant siūlomo didesnio riestainio. Man  darbuotojai   pirmiausia yra kolegos, patys kuriantys savo  gyvenimą ir karjerą. Ir tai, kad dalis „Media House“  darbuotojų panoro dirbti kartu, man yra didžiausias mano kaip  vadovo įvertinimas.

3. Priimti į darbą tiek daug žmonių iškart kainuoja. Vadinasi, jau turite klientų arba žinote, kad jų greitai turėsite. Kas jie?

„Publicum“, kaip ir kitos ryšių su visuomene kompanijos, jau  ne pirmus metus teikia komunikacijos žiniasklaidoje planavimo paslaugas, todėl klientų, be abejo, turime. Taip pat  neabejojame, kad, suformavę vieną stipriausių komandų Lietuvoje, klientų turėsime ir daugiau.

4. Kuo „Publicum“ media skyrius skiriasi nuo kitų media planavimo agentūrų Lietuvoje? Ką naujo pasiūlysite Lietuvos rinkai?

Besikeičianti rinka reikalauja kokybiškai naujų komunikacijos planavimo standartų. Esu tikras, kad mūsų komanda, kuri neabejotinai bus viena stipriausių Lietuvoje, užtikrins šių standartų taikymą. Kartu sieksime kurti integruotus,  netradicinius ir efektyvesnius komunikacijos sprendimus.

5. Ar neatrodo keista, kad PR agentūra užsiima ir media pirkimu?

Ne, neatrodo. Komunikacijos paslaugų teikimas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje tampa vis labiau integruotas.

Belieka pridurti: didesnė konkurencija – daugiau idėjų. Taigi, ir visai Lietuvai geriau.

Žinoma, kad “Omnitel”. Praėjusiais metais teko girdėti gandų, kad vyko kažkas panašaus į “pusiau konkursą” tarp VRS ir “Media House”.

Ir štai šviežia naujiena – startavo naujos agentūrų varžybos. Šį sykį media planavimo konkurse varžosi VRS, “Media House”, “Carat” ir… “Publicum”. 

Ačiū L. ir V. už naujieną.

Seniai žinoma, kad lojalumo programos pirkėjus padaro, na, lojaliais. O štai neseniai JAV atlikta studija rodo, kad šių programų dalyviai tampa ir vaikščiojančia “word-of-mouth” reklama. Jie 70 % daugiau nei kiti aktyviai rekomenduoja prekes ir paslaugas.

Taip, kaip ir aš pats, rinkdamas “Rimi” lipdukus.

Ką turėtų daryti marketingo skyrius? “Mediapost” siūlo:

They should be treated as a unique subset of best customers who deserve a disproportionate share of marketers’ attention. Loyalty marketers should consider providing WOM channels to their active members and then find ways to recognize and reward them for engaging n WOM activity that benefits your brand.

Sudalyvaukime GFK ir Blogas.lt rengiamoje apklausoje. Kaip teigia rengėjai, 

Tyrimas atliekamas nekomerciniais tikslais, visa informacija, gauta tyrimo metu, bus paskelbta viešai. [...] Būtume labai dėkingi, jeigu iki kovo 31 dienos užpildytumėte anketą.

Nuoroda į apklausą yra čia. O pirmojo tyrimo rezultatus galima pasižiūrėti čia. Beje, Lietuvos nuomonę bus galima (tikiuosi) palyginti su “Trendmark Universal McCann” atliekamu tyrimu.