Dansu Dansu

Prisimenate, 2008 pabaigoje – 2009 pradžioje Lietuvoje startavo ambicingas projektas eguru.lt. Mintis buvo puiki – lietuviškas video portalas su naudingais patarimais. Juk tikrai ne visi ieškos to paties “YouTube”, nes ne visi tobulai moka anglų kalbą taip, kad suprastų kaip pasigaminti, pvz., katsudon’ą (japoniškas patiekalas, kurį H. Murakami mini “Kafka pakrantėje”).

Tačiau starto pradžia sutapo su krizės pradžia ir reklamos biudžetų karpymu.

Fast-forward į 2011 pabaigą: portalo nebėra, o jo vardu kažkodėl naudojasi “InReal”. Merginos – eguru.lt įkūrėjos – pasuko skirtingais keliais. Viena, jeigu neklystu, grįžo į reklamą, kitą girdėjau minint kaip, berods, drabužių dizainerę. Ir vis dėlto, pagarba tiems, kurie mėgina ir nebijo nudegti.

Klientas: Kaniu
Brandas: Marmaluzi
Agentūra: Not Perfect | Y&R

Rekomenduoju, jeigu dar neskaitėte šio resurso, parsisiųsti “The Social Break-up” ataskaitą. Joje aptariami pagrindiniai faktoriai kodėl žmonės:

• atsisako naujienlaiškių;
• nebelaikina “Facebook” puslapio;
• nebeseka “Twitteryje”.

Klientas organizuodamas konkursą agentūroms už darbą sumoka, nors tiesiogiai neapmoka jokių sąskaitų. Skamba paradoksaliai, bet taip yra. Komunikacijos paslaugas teikiančios agentūros sugaišta apie 20%-40% (be kai kurių išimčių, žinoma) viso darbo laiko kurdamos konkursinius pasiūlymus. Nieko čia baisaus – tokia agentūrų verslo specifika – jos dažniausiai turi žmogiškųjų resursų konkursams, bet agentūrų žmonės, kurie šiuos pasiūlymus ruošia gauna atlyginimus, taigi už tą laiką sumoka jų esami klientai. Kuo agentūrai reikia daugiau laiko skirti ruošiant konkursinius pasiūlymus (su ne maža rizika nelaimėti), tuo daugiau uždirbamų pinigų iš esamų klientų tenka šiems resursams apmokėti.

Konkursų agentūros nori ir tikrai pasiruošusios skirti jiems laiko, bet pastaruoju metu didėja jiems skiriamų resursų kiekis. Vis randasi įmonių (arba jų darbuotojų), organizuojnčių konkursus kurie niekuo nesibaigia, t.y. laimėtojo tiesiog nėra. Nūnai kalbėjausi su keliais kolegomis iš kūrybinių agentūrų, abu pasakojo atvejus, kai klausimų keliančiuose konkursuose paprašė pasirašyti sutartį, jog įmonė kompensuos dalį pasiruošimo konkursui kaštų, jei konkursas neturės baigties. Kol vyko pasiruošimas įmonių atstovai nematė problemų pasirašyti, tačiau paskutinėmis dienomis atsisakė tai padaryti. Agentūros nepristatė idėjų, tačiau sugaišo ne mažai valandų. Kaip jau rašyta – už tas valandas sumokėjo tų agentūrų esami klientai.

Konkursų organizavimas yra ir klientų reikalas – kuo mažiau tavo agentūra dalyvauja konkursuose, tuo daugiau laiko ji gali skirti tau. Ir čia jau galima diskutuoti apie tai, kokiais kriterijais remiantis rinktis partnerį siekiant sutaupyti laiko ir pinigų ne agentūroms, o savo įmonės. Britanijos ISBA (reklamdavių bendruomenė) ir IPA (agentūrų bendruomenė) yra sukūrusi projektą “The Good Pitch” klientams ir agentūroms apie konkursų organizavimą – kaip tai daryti, kad abi pusės turėtų kuo daugiau naudos – paprastai ir aiškiai. Bus naudinga.

Lietuvoje apie tai beveik nekalbama ir nerašoma (ir “Google News” tai ignoruoja), bet vyriausybė gali turėti naują gerą pajamų šaltinį.

Praėjusį penktadienį Prancūzijos parlamentas pritarė įstatymui, kuriuo buvo papildomai apmokestinti gėrimai, turintys papildomai cukraus arba saldiklių. Prognozuojama, kad kolos ir panašių gėrimų kaina didės 3 – 4 %, o biudžetui tai atneš 280 mln. eurų. Neblogai?

Panašų mokestį svarsto ir Airija. Nėra abejonių, kad atsiras ir daugiau pavargusių ekonomikų, besigriebiančių šios priemonės.

Bet, kaip pasakytų Styvas, palaukite, tai dar ne viskas. Danija spalio pradžioje papildomai apmokestino

foods containing at least 2.3 per cent saturated fat, a category that includes margarine, salad and cooking oils, animal fats, and dairy products, but not – thanks to effective lobbying from the dairy industry – fluid milk.

Šalis dėl šio mokesčio, planuojama, surinks 470 mln. USD.

Toliau eilėje, jokios abejonės, yra reklamos ir prieinamumo apribojimai šioms kategorijoms. Jau ir dabar pasigirsta balsų kviečiančių tai įgyvendinti (ir kai kuriais atvejais imamasi veiksmų). Perspektyvoje – ribojimai kitoms produktų grupėms (Prancūzijoje iš mokymo įstaigų jau išmestas kečupas).

Marketinge darbas taps įdomesnis, o reklamos agentūros taps Point of sale specialistais.

Spėju, kad dauguma neskaitė į “Dansu Dansu” profilį “Facebook’e” įmestos nuorodos į šios agentūros stratego tekstą, tad štai pagrindinės jo mintys:

• Vartotojų į(si)traukimas nėra kampanijos sėkmės matavimo būdas;
• Įtraukimas nėra kažkas nauja;
• Trūksta įrodymų, kad įtraukimo projektai skatina pirkti;
• “Interruption” modelis reklamoje – ne miręs, bet rezultatus duodantis būdas;
• Žmonių noras dalyvauti/ bendrauti su prekės ženklais yra pervertintas, nes brendai jiems nerūpi;
• Įsitikinimas, kad įtraukimas didina lojalumą, yra klaidingas.

Jeigu skaitėte pastaruoju metu pasirodžiusias B. Sharpo “How brands grow” (verta, beje), P. Fieldo “Marketing in the era of accountability” knygas, P. Feldwicko tekstus “Admap” žurnale, kai kurie teiginiai nebus nauji. Vis dėlto, minėtieji autoriai pačiam įtraukimui skyrė nedaug dėmesio, nes rašė apie aukštesnio lygio marketingo sistemos struktūras.

Martino Weigelio tekste nauja yra tai, kad jis remdamasis minėtaisiais klasikais, pamėgino parodyti engagement’o koncepcijos tuštumą. Bet tai suprantama – kiekviena agentūra turi kažkuo išsiskirti. Kai visi kalba, kad tai – gerai, kažkas turi sakyti priešingai. Juolab, kad faktų, tai patvirtinančių, susikaupė. Bet rastume ir patvirtinančių įtraukimo veikimą? Ar ne?

Mus pasiekė gandai, kad naujasis “Publicum Media” vadas – Andrius Barakūnas, anksciau vadovavęs “Pervyj Baltijskij Kanal”.

Jeigu tas tiesa, agentūros laukia kitas nelengvas etapas – susirinkti stiprią komandą, kuri sugebėtų ne tik aptarnauti valstybinius klientus, bet ir konkuruoti dėl komercinių.

RAIT išplatino pranešimą, kuriame – šis pats už save kalbantis grafikas. Kol kas neatrodo didelė tragedija, bet jeigu kritimas tęsis, vėl prasidės taupymo laikotarpis.

TNS paskelbė, kad:

“bendrovėje įdiegtas didžiausias Lietuvoje modernus telefoninių skambučių centras, kuris suteikia galimybę reprezentatyvią gyventojų apklausą atlikti per vieną dieną.

Be to, įmonė Lietuvoje vykdys ir „Flash Eurobarometer“ viešosios nuomonės tyrimus. Šiemet kompanija TNS Global laimėjo „Flash Eurobarometer“ tyrimų atlikimo kontraktą ketveriems metams, bendradarbiaujant su Europos komisija ir Europos parlamentu“.

Kita neskelbta naujiena – TNS pavyko pervilioti pagrindinę „GfK“ tyrimų ekspertę Agnę Ambrazevičienę, kuri specializuojasi finansų, draudimo ir greito vartojimo prekių rinkos tyrimuose.

TNS stojasi ant kojų.