Manote, kad Jums, komunikatoriams, lengva šiais permainų laikais? Vadovams yra žymiai sunkiau

Manote, kad Jums, komunikatoriams, lengva šiais permainų laikais? Vadovams yra žymiai sunkiau

0 1033

Praėjusią savaitę lankiausi Dešimtmečio vadybos konferencijoje, kurią savo 10 metų gimtadienio proga organizavo Vilniaus conference centre. Seniai neturėjau tokio malonumo klausantis pranešimų – nieko nuostabaus, 10-mečio proga organizatoriai atrinko pačius geriausius pranešėjus, kurie dalyvavo jų organizuojamose konferencijose per paskutinius keletą metų.

Man, kaip komunikacijos žmogui, viskas buvo aišku, apie ką čia pranešėjai kalba, bet vėliau pradėjau stebėti aplinką, kitų klausytojų reakcijas. Pabandžiau įsivaizduoti, jog esu nenaujos, kokius porą dešimtmečių, veikiančios stabilios bendrovės vadovas. Man jau kokie 50 metų ar net artėja 60-metis. Bendrovės veikla pakankamai nuobodi, susijusi su „kietosiomis“ rinkomis – inžinerija, energetika, transportu, statyba ar pan.

Ir štai aš, 58-erių generalinis direktorius atsisėdu didžiulėje salėje, kurioje ant scenos užlipa Paulius Avižinis iš „OVC Consulting“ ir sako (čia ir toliau – laisvai cituojamos pranešimo mintys): „lyderiai nebegali pavaldiniams tiesiog liepti“. „Vadovai turi susigaudyti savo patirtyse iš išmokti jas kurti. Tačiau jie ne visada susigaudo savo patirtyse“.

Nujaučiu, kad P.Avižinis kalba tiesą, bet (jomajo) ar jis bent supranta, kad aš dirbu su tokia liaudimi, kuria nepasakysi, ką padaryti ir dar nepalydėsi „penkiaaukščiu“, tai nieko ir nebus. Tos visokios XYZKLMN kartos man jau vėžį varo.

Atsigaunu, kai ant scenos užlipa „Nordea“ makroekonomikos guru Žygimantas Mauricas, kuris kelia klausimą „Ar po 10 metų Lietuva pasivys Liuksemburgą?“. Įdomi, netgi linksma kelionė per Europą nuo 1500-ųjų metų, kurios pabaigoje galima paburnoti ant valdžios, kad ne tą daro, kas reikėtų.

Trečias pranešėjas, „CRC Consulting“ steigėjas Donatas Ramonas, tikiuosi, kaip vadovas irgi pasakys keletą receptų, kuriuos galėsiu panaudoti. O jis (vėl, jomajo) ima kalbėti apie tai, jog darbuotojai turi būti patenkinti (tokie pas mane dirba, nes gauna gerą algą, check), o paskui ima „reikalas smirsti“, nes pranešėjas sako, kad darbuotojas turi būti „įsitraukęs“. Gerai, tiek to – tebūnie, bandysime. Bet tai čia dar ne viskas?!!! Darbuotojai turi būti „įkvėpti“?!!! Suprantu ir nujaučiu, kad Donatas pats yra verslininkas, todėl žino, ką sako, bet gal pas jį su konsultantais taip galima bendrauti, o pas mane? „Kai dėsime plytą prie plytos, dainuosime dainas?..“.

Po tokių kalbų apie įkvėpimą nieko gero nežada ir „Gauminos“ steigėjo Dariaus Bagdžiūno pranešimo tema „Trys rinkodaros apokalipsės raiteliai“. Taip ir maniau, normaliai pasireklamuoti jau nebegali, pagražinti produktų nebeišeina, klientus pagauti per žiniasklaidą vis sunkiau. Tai ką čia reikės dabar daryti su ta savo reklama?

Ant scenos lipa „Integrity“ direktorė Daiva Lialytė su pranešimu „Nekenčiu „pijaro“. O jūs?“. Taip, nujaučiu ir tikiu, kad pranešėja teisi dėl to, kaip socialinė žiniasklaida pakeitė pasaulį, kaip verslas tapo mažiau atsakingu. Bet išgirstos mintys apie „virtualias giljotinas“, kai viešai pasmerkiami žmonės, apie tai, kad žmonės sėdi savo pasaulėliuose ir nesidomi aplinka, mane nuliūdina ir nugąsdina. Suprantu, kad atėjo metas įkinkyti socialinę žiniasklaidą, bet KAIP TAI PADARYTI?

Skaitau kitą pranešimo pavadinimą „Kaip keičiasi personalo valdymas ir pačios organizacijos? Viskas tik geryn!“. Va, galvoju, pagaliau atsigausiu. Bet jau pirmosios ant scenos užlipusios Giedrės Simanauskaitės iš „INK agency“ mintys man kelia nerimą. Pranešėja pasakoja, kad reikia žmonėms padėti derinti darbą ir laisvalaikį, pasakoja, kaip ją pačią agentūra trims mėnesiams išleido į Rytų Aziją, iš kur ji dirbo pasinaudodama internetu ir telefonu. Aha, šaltkalviui Petrui pastatysime stakles namie, garaže.

Konferencijos pranešėjai Remigijus Savickas iš „DOOR Training and Consulting Baltic“ bei Nijolė Kelpšaitė, „J.Friisberg & Partners“ vadovė vėl apie tą patį, ką ir kiti pranešėjai – nori būti vadovu, reikia susitvarkyti su savo vidumi. Emocijos, archetipai, vidiniai demonai. Drąsa, azartas, entuziazmas, empatija, bendradarbiavimas. Gražu, bet mano gi verslas – energetika, kur kalba sukasi apie kitokią energiją, matuojamą kilovatvalandėmis.

Nemanau, kad labai nukrypau nuo to, kaip iš tikrųjų šiandien jaučiasi vadovai, kurių didžioji dauguma yra vyresni, ir daugelis jų yra pakankamai konservatyvūs. Jie turi labai pavojingą iliuziją, kad ir toliau reikia kartoti veiksmus, kurie anksčiau jiems davė naudos, atnešė sėkmę.

Mes, komunikacijos žmonės, išgyvename permainas: socialinė žiniasklaida naikina klasikinę, reklama, RsV ir kitos disciplinos jungiasi, maišosi, susilieja. Bet ši sritis yra mūsų, mes ją išmanome, mes joje jaučiamės pakankamai patogiai, todėl išsikapstysime.

Tačiau vadovams keliskart sunkiau – ne tik keičiasi įmonių rinkodaros principai. Reikia investuoti į vidinę komunikaciją, personalo samdą. Pasaulis greitėja, konkurentų daugėja, nes jau pradedi konkuruoti ne su rajono, miesto, valstybės ar žemyno konkurentais, bet su viso pasaulio įmonėmis.

Padėkime jiems. Nes tik komunikaciją išmanantys gali padėti jos neišmanantiems. Išgyventi ir klestėti.

Share Button