Filas: apie motyvacijos stoką

Filas: apie motyvacijos stoką

Autorius -
51 208

Pastaruoju metu, bendraujant su pažįstamais vadovais, kalba vis pakrypdavo apie atmosferą bendrovėse dabartinės ekonominės krizės (užteks slėptis po sunkmečio pavadinimo fasadu) metu. Pastebėjau vieną bendrą dalyką, kurį minėdavo mano pašnekovai. Tai – didelės dalies darbuotojų noro padaryti kažką daugiau nei darė prieš metus – pusantrų, stoka.

Atrodytų, tokio dalyko neturėtų būti. Visiems aišku, kad pinigai taip paprastai, kaip ateidavo anksčiau, nebeateina. Tai konstatuoja kiekvienas, kuris bent viena ausimi girdėjo apie tai, kas vyksta ekonomikoje. Ypač tai turėtų būti akivaizdu darbuotojams, kurių alyginimai mažėjo. Kurių kolegas atleido. Akivaizdu, kad tokia lemtis gali ištikti kiekvieną iš mūsų.

Bet kodėl dažnai nieko nevyksta galvose? Kodėl akys neatsivėrė? Kodėl biurai po 17 val. staigiai pradeda tuštėti? Kai kas sako – “padariau darbą, todėl galiu eiti”. Bet taip buvo ir vadinamojo klestėjimo laikais. Kas pasikeitė dabar? O padaryti dar vieną papildomą darbą, kad įmonė įgautų konkurencinio pranašumo? Kad atsirastų dar daugiau pirkėjų? Juk pirkėjai, klientai nenukrenta iš dangaus. Kas bus, jeigu jie išeis pas konkurentą? Šiais laikais į tai nebegali numoti ranka, burbtelėjęs, kad susirasi kitų. Nes atsidursi gatvėje su perspektyva arba emigruoti, arba kurti viską savo rankomis.

Kitas girdėtas argumentas – “nėra darbo, tad galiu užsiimti kažkuo kitkuo”. Pavyzdžiui, pasėdėti “Facebooke” ir atlikti kelis testus. Bet kodėl vietoj šio socialinio šlamštmaisčio nepaskaičius profesinių knygų arba straipsnių, kad kvalifikacija nedūlėtų?

JAV periodiškai pasineria į krizes, bet iš jų išbrenda ir todėl, kad ten darbuotojai vertinami ne pagal tai, kiek jie yra geri žmonės, o pagal tai, kiek atiduoda jėgų kompanijai. Kad ten lengvai gali pasakyti „You’re fired!“, jeigu jokie argumentai nebepadeda. Tad kai vidutinis lietuviško ofiso pilietis dūsauja, kad būtų smagu turėti tokį verslą kaip “Amazon”, jis turėtų neužmiršti, kad ten atsidavusi chebra varė naktimis ir savaitgaliais, o ne gėrė kavą kai nebuvo užsakymų. „McDonalds“ tapo tuo, kuo yra todėl, kad jo komanda visada turėjo naujų minčių ir degė noru jas įgyvendinti, o ne apsiribojo pasitenkinimu, kad gerai kepa burgerius.

Gal mums reikia ilgesnės  krizės, kad žmonės pajustų kaip turi būti?

Na, o pabaigai visiems rekomenduočiau paskaityti “Five dysfunctions of the team”. Kai korporacija, kurioje dirbau, mūsų regionui paskyrė naują vadovą iš kitos Atlanto pusės, pirmu reikalu jis šalių vadovams pasiūlė įsigyti šią knygą. Ir iš tiesų – paprastas ir trumpas skaitalas, bet labai atveriantis akis į tai, kad įmonėse neturi būti silpnųjų grandžių. Kad silpnasias grandis turi eliminuoti ne tik vadovai, bet ir darbuotojai. Kitaip jos neturi atieties.

Five dysfunctions – absence of trust, fear of conflict, lack of commitment, avoidance of accountability and inattention to results.

Share Button
  • daad

    O motyvacijos nera, nes Lietuvoje ji absoliuciai neskatinama, kitaip nei toj pacioj Amerikoj. Ka idomu tie vadovai butu darbuotojam pasiule uz ta ilgesni darba, papildoma klienta ir pan? O gi absoliuciai nieko

  • http://www.dansu.lt e.f.i.

    Filai,

    esi visiškai teisus. Daugeliu atvejų žmonės į darbą žiūri kaip į neišvengiamą blogybę.

    Bet kadangi postas prasidėjo nuo įžangos apie vadovus, gal nuo to ir reikia pradėti? :)

    Nes vadovas yra tas pats darbuotojas, ir kaip tu gali tikėtis iš kitų atsidavimo, jei pats jo nerodai? O motyvacija, kaip moko komunikacijos teorija, yra dalykas suformuojamas, ją formuoja tiek bendra kultūra (JAV atveju), tiek vadovai, tiek kiti darbuotojai. Negali skųstis, kad motyvacijos nėra, jei esi vadovas. Nes taip tik sakai, kad pats ne iki galo viską darai.

    Tai anaiptol nereiškia, kad vadovas turi šokt ritualinius šokius apie team’ą veždamas žmones išgert, organizuodamas baliukus ir būtinai mokėdamas tiek pinigų, kiek kiekvienas mano esąs vertas. Toks motyvacijos supratimas atsirado „gerovės“ laikais, bet tai ne motyvacija, tai iškrypimas, kurio rezultatais šiandien ir guodžiasi pažįstami vadovai. Motyvacija yra truputi kitas dalykas.

    Motyvacija būna, kai vadovas charizmatiškas, atsidavęs; tada jis uždegs ir savo komandą. Rodys pavyzdį. Įkvėps. Paaiškins, kuo skiriasi situacija šiandien nuo situacijos vakar. Solidarizuosis su darbuotojais, kai firmai sunku. Parodys, kuria kryptimi eiti. padės žmogui suprasti, koks jo asmeninis indėlis į firmos rezultatus ir kaip tai atsiliepia jo asmeniniams finansams, įvertinimui, etc. Džiaugsis rezultatais ir girs tuos, kurie varo gerai – nes sutik, dažnam žmogui, ypač kūrybinėje industrijoje, paplekšnojimas per petį „Šaunuolis!“ gali būti geresnė motyvacija nei papildomas 100 litų, aišku, peržengus tam tikrą algos lygį. Ir dar svarbu tai padaryti taip, kad neatrodytų dirbtinai, maždaug, reikia kažką šią savaitę pagirti, tai pagirsim. Galų gale paaiškins ir savo atsakomybę, leis suprasti, kad sprendimai, kuriuos priima, yra sunkūs ir neateina šiaip sau.

    ir jei tai neveikia, tada eini ir surandi kitą žmogų.

    (pasikartosiu – tai anaiptol nėra komentaras iš serijos „motyvuokit mane“. Darbuotojai lygiai taip pat atsakingi, bet žiūrėkim abiem akim į pasaulį.)

  • Martynas

    Daad, o tau uz papildoma klienta is karto reikia dar simto litu? Kad ilgojoje perspektyvoje tu darysi karjera, taves netenkina? Pritartiu, jog cia isigalejes kazkoks keistas mastymas

  • Julija

    E.f.i.
    labai pritariu del „motyvacijos ishkripymo“ ir gal vienas antras vadovas tavo parasyme pamatys siulo gala uz kuri reiktu pradeti traukti. Pati susiduriau su tokia situacija kai vieni geriausiu musu srityje atlyginimu smuko, biudzetai sukudo – pas zmones nebeliko nei komandos jausmo, nei noro pakreipti situacija sau palankia linkme, nei avantiurizmo dvasios ir atsirado „as to nedarysiu, man uz tai niekas nemoka, noriu gauti babkes“ ir pan.
    Well :)))) kaip vadovas is naujo kuopiu i kalna, tikiuosi ji iveikti ir dar labiau tikiuosi, kad is savo komandos niekam neleisiu nukristi i „bedugne“.

  • http://www.nomoshiti.jp/blog Paulius

    Žygiais, o ne žodžiais mes tėvynę mylim. 100Lt ar karjeros galimybės yra ta pati motyvacija, bet kai tau nesudaromas jausmas, jog tu „own the company“ (ne tiesiogine prasme), tai ir matai motyvaciją tik „čia ir dabar“ dalykuose. Kas iš to papildomo nuveikto darbo ar k&$^&mosi per naktį, jeigu jausmas toks, kad vis tiek, kai debesis nueis, vien už negražias akis ar perdėtas ambicijas gali būti atleistas ar pan.?

  • Anonimas

    Motyvacija… sorry, bet mus isaugino tevai, kurie dirbo sovietu sajungoje, kur motyvuotas tu ar ne, buvo tas pats. Visas turtas valstybes… darbas tai tokia vieta, kur reikia kazka padaryti ir gauti pinigus. Niekas nesiejo savo pastangu su imones gerbuviu (nes privaciu imoniu tiesiog ir nebuvo). Tad nera ko stebetis, kad 95% Lietuvos darbuotoju tik ir galvoja, kad uz kiekviena ju pirstelejima turi buti atliginta, nors tas ju pirstelijimas dar nereiskia jokio pelno imonei. Yra nuostatos: vadovas turi, privalo, jo pareiga… Manau blogas vadovas jeigu jo komanda reikai nuolat motyvuoti… reikia rinkti tokia komanda, kurioje kiekvienas dirbtu jam patinkanti darba ir 80% motyvavimo uzdavinio jau ispresta. Darbuotojai turi buti savaime motyvuoti, o ne juos nuolat motyvuoti. Tavo motyvacija – alga. Uz ja as nuperku visa tavo darbo laika ir tu PRIVALAI si laika man atidirbti taip kaip mes susitareme: motyvuotai, kokybiskai, efektyviai ir produktyviai. Paskutiniu metu ekonomikos pakilimas iskraipe zmoniu suvokima apie darba ir atlygi. Taip yra imoniu, kur isnaudoja darbuotojus, jiems per mazai moka, jais pasinaudojama ir pan., ir jeigu tu esi samdomas darbuotojas ir taip mastai, tai tu durnius. Jeigu taip manai, to ko dirbi kitiems, padaryk, kad kiti tau dirbtu.

  • http://slavinskas.eu Gintaras Slavinskas

    Įdomi ir sakyčiau teisinga nuomonė. Kai kurie komentarai tik patvirtina, jog šiame įraše išdėstyta nuomonė yra teisinga.

  • http://dansu.lt Arnas

    Motyvacija yra tema, kuria darbuotojas ir darbdavys gali diskutuoti ilgai. Filas, kaip suprantu, rašo apie kitką. Nepritekliaus laikmetis įmones nubloškia į kryžkelę kur turi 2 pasirinkimus: 1) nieko nedaryti, nesikeisti ir dirbti taip kaip anksčiau ir 2) pripažinti, kad rinka pasikeitė ir pasaulis dar ilgai nebus toks, koks atrodė prieš 3 metus ir imtis pokyčių. Visi galime pasirinkti. Ta dalis žmonių, kurie nuolat skundžiasi visokio plauko valdžia ir patys nieko nedaro, kad būtų kitaip nebeturi nei karjeros galimybių nei finansinių perspektyvų, kiti gi šiuo laikotarpiu pasieks daug daugiau.
    Žinoma, vadovų iššūkis tinkamai paaiškinti darbuotojams kokia situacija, kodėl ir kaip reikia keistis. Tam reikia laiko, vieno susirinkimo tikrai nepakanka. Be to, yra kitų kliūčių, kurios visai nepadeda vadovams, tai nuolatinis erzelis apie krizę visuomenėje ir temos „vystymas“ medijose. Iš vienos pusės tai turi būti signalas darbuotojams, tačiau visuomenė gauna „meškos paslaugą“ – žmonės netiki galintys kažką pakeisti – sunkumai yra didesni nei jų galimybes, todėl nusvyra rankos ir plaukiama pasroviui. Žmonės mažiau tiki ir savo kompanijomis, kuriose dirba. Vadovai turi pasipriešinti šiai bangai, kad ir kokia didelė ji be būtų.

  • Zorge

    Tiesa paprasta. Reikia netingeti o dirbti. Kol kas Lietuvoje daugumos poziuris i darba yra – darbas ne vilkas i miska nepabegs. 17 val. einu namo. Darbai patys save nudirbs. Zodziu 10 laimingo zmogaus taisykliu.

    Kita vertus vadovam ne verkti reikia, bet ,taip pat,- dirbti.Jei sakai, kad tavo kolektyve nera motyvacijos, tai koks tu vadovas ? Kodel tada dirbi vadovo pozicijoj, jei motyvuoti nesugebi… ?
    Zuvis puva nuo galvos…

  • Zorge
  • DV

    Skaitant Lietuvos ir Amerikos darbuotojų veiklumo palyginimą, man į galvą pirmiausia pradėjo belstis hipotezė apie kultūrinius tautų skirtumus. Vienas toks šaunuolis Geert Hofstede ištyrė daug tautų pagal penkis kultūrinio charakterio pjūvius. Amerikiečiai, anot jo tyrimo, turi stipriai išreikštą individualizmą bei vyrišką elgesį. Tai tinka prie minėto jų veiklumo, aukštų rezultatų siekio ir pan. Gaila, kad Hofstede neatliko grynai lietuvių tyrimo, bet galime bandyti žiūrėti kaimynus lenkus ar Europos vidurkį. Būtent tos dvi dimensijos ir yra pagrindinis skirtumas pastarųjų bei JAV rezultatų grafikuose.

    Nesilyginant su veiklesniais, o tiesiog ieškant darbuotojų elgesio pokyčių priežasčių, būčiau linkusi įvardinti tokias:
    1) Darbuotojų manymas, kad jų pastangos krizės neįveiks ir apskritai situacija nuo jų nepriklauso. Vėl apeliuoju į neveiklumą dėl suabsoliutintų kultūrinių ypatybių. Juk jie matė, kad buvo atleisti ir tie kolegos, kurie stengėsi, bet, nepriklausomai nuo to, bendrovei tiesiog neužteko pinigų jų išlaikymui.
    2) Nusivylimo įtakota apatija. Tasme, jie mato, kad aplinkui viskas blogai, nuotaika dėl to irgi bloga ir tai kerta per darbingumą.
    Na, tai pirmos dvi į galvą atėjusios ir pakankamai svariai nuskambėjusios priežastys.

    Įsivaizduoju, kad kalbant apie išėjimą iš darbo lygiai 17.00, omenyje turimi ne tie darbuotojai, kuriems kiekvienas litas svarbus. O, kai tas kiekvienas litas jau nebėra toks reikšmingas, pats tas metas suteikti jiems tuos pojūčius, kurių neduoda pinigai, – bendrumą, pasitikėjimą, jautimąsi reikalingu, pagarbą, saviraišką ir pan. (bais akademiškai šian nusiteikusi ir šitoj vietoj noriu pirštu pabaksnoti į Maslow piramidę). Šitoks motyvavimas netgi leistų ir pinigų sutaupyti. Turbūt kiekvienas žinote bent po kelis atvejus, kai pats ar kas nors iš pažįstamų nenuėjo dirbti finansiškai naudingesnio darbo, nes buvo psichologiškai prisirišę prie esamo. Tai verta matyti komandoje ne tik darbuotojus, bet ir žmones.

  • Traktorius

    „JAV periodiškai pasineria į krizes, bet iš jų išbrenda ir todėl, kad ten darbuotojai vertinami ne pagal tai, kiek jie yra geri žmonės, o pagal tai, kiek atiduoda jėgų kompanijai“ – nuo to ir pradekim. Klausimas pagal ką darbuotojai vertinami Lietuvoje?
    Su e.f.i. irgi negaliu nesutikti. Jei vadovas nerodo iniciatyvos, vargu bau ar komanda gali ją rodyti. O jei ir būtų taip – aišku manau visiems kas nusiskintų laurus visus. Juk vadovui reik pasirodyt prieš akcinykus, savinykus ir t.t.

  • http://urbokida.private.lt/ urbokida

    Motyvacija yra skatinama. Ne visur vienodai, bet kiek ir kur teko dirbti – visur maciau skatinima. Gana sunku skatinti darbtuotoja, kuris visa diena prasedi YouTube ir aiskina, kad jam gyvenimas sunkus.
    Kai darbuotojas igyja poziuri: as Tau, Tu man, labai greitai susitvarko ir atlyginimo klausimas. Daug dirbti dar nereiskia buti naudingam. Reikia dirbti tai, ko reikia imonei. Cia labiausiai padeda pokalbis su sefu. Tik atejus reikia turet ka pasakyti. Darau ta ir ta. Ar tai naudinga? Ar reikalinga? Gal geriau uzsiimti kitais darbais? Kokie prioritetai? Kokie tikslai? Vadovas visada atkreips demesi i darbuotoja, kuris nori but naudingas. Jei ne, laikas ieskotis naujo vadovo :)

  • durys

    sunku dirbti dar daugiau, kai vadovas tampa nuolat piktas ir irzlus, kai pats nebevaldo situacijos užpultas sunkumų, kai darbo vis daugėja, o alga mažėja. bet visų pirmad ėl to, kad vadovai nebemoka dirbti sunkmečio metu. tik dėl to. tai labai grūzina morališkai. dėl to nebenoriu pasilikt darbe ilgiau, nei priklauso, nes, atrodo viską visi darom tik blogai. which is NOT true.

  • Neužmigo

    nors esu vadovas, bet Lietuvoje matau daug didesnę personalo valdymo, motyvavimo problemą. Kiek yra Lietuvoje įmonių kur būtų normaliai veikiančios tokios sistemos? Normali sistema apima darbuotojų moralinio ir materialinio pasitenkinimo sistemingą! valdymą. Paprastas pvz. darbuotojui padarius gerą projektą jis viešai pagerbiamas, paplojama, viešai (pvz. emailas visam kolektyvui ) pagiriama ir t.t. (tik nesijuokite ir nevadinkite tokių dalykų bukais, kiekviename darbuotojų lygyje skirtingi veiksmai), materialinis skatinimui turi būti iškelti realūs tikslai su labai aiškiais mėnesio, ketvirčio ir. kt. labai aiškiais materialiniais paskatinimais įvardintais kiekiais ar procentais. Komandinis motyvavimas, skatinimas skatinamas komandinių tikslų iškėlimu. Ir svarbiausia visi šie veiksmai turi būti sisteminiai- kas dieną bent vienas pagyrimas, kas mėnesį viešas aptarimas ir t.t.
    Pastebėjimas iš patirties: paprastai akcininkai, savininkai padaro labai aiškias motyvacijas samdomiems vadovams, vadovai na max padaro antro lygio vadovams, bet va čia viskas ir baigiasi. Taigi realiai viskas žinoma tik tingima daryti pačių vadovų, tad gal prieš kaltinant darbuotojus reiktų susitvarkyti savo darželyje ;)

  • http://giedriaus.blogas.lt Giedrius V.

    Motyvacija neatsiras iš oro, turi būti kuriama motyvacinė sistema. Ekonomikos kilimo sąlygomis dažnas vadovas „motyvuodavo“ savo darbuotoją tiesiog pakeldamas jam atlyginimą, tačiau atlyginimui pasiekus komforto ribą jo didėjimas nebeturi įtakos darbo rezultatams. Atėjus ekonomikos krizei neišeina naudoti net šios vienintelės naudotos priemonės ir staiga vadovai pasimeta – „kodėl darbuotojai nemotyvuoti?“. Pritariu Filui, reikėtų paskaityti profesinių knygų ir straipsnių, kad kvalifikacija nedūlėtų… Vadovams reikėtų, tema „kaip motyvuoti darbuotoją“. Žuvis ima pūti nuo galvos, įmonė taip pat.

  • Bobinas

    …nes kai pasiulai, kad ir laabai preliminaria, ideja lieki neisgirstas ir neisdiskutuotas… Kiek gali galva i siena trankyt?

  • EK

    Straipsnis geras, įdomus, bet kažkaip iš vienos varpinės.
    Neseniai teko girdėti apie situaciją vienoje įmonėje, kurią stipriai palietė krizė: dalis darbuotojų, buvo atleisti, o tie, kurie liko, gavo raštiškus nurodymus iš įmonės vadovų padaryti vos ne stebuklą, kad įmonė vėl atsistotų ant kojų. Kai darbuotojai pasiteiravo, nuo ko pradėti, jiems buvo atšauta „Jūs už tai algą gaunat, kad sugalvotumėt. O jei nesugalvosit – irgi eisit lauk“.
    Kažkas minėjo sovietinę „gyvenimo mokyklą“, tai čia irgi turbūt principas iš tų laikų likęs – rezultatas siekiamas grasinimais ir bausmėm.
    Ir įtariu, tokių įmonių Lietuvoje tikrai ne viena…

  • AV

    Visiskai pritariu, kad pavyzdi turi rodyti vadovas, kaip isgyventi krizes laikotarpiu. Darbuotojai nera tokie tinginiai kaip kartais gali atrodyti, jie eis paskui gera ir energinga vadova, kuris sugeba uzdegti savo pavyzdziu. Ir tai bus motyvacija – nereikia nei papildomu 100 Lt. Visi juk supranta, kad ir pasispausti reikia, ir algos mazeja ne is gero gyvenimo ir ne del to, kad esi nevertinamas kaip darbuotojas. Bet jei matai kaip vadovas visiskai atitruksta nuo tikroves, kaip vaiksto nieko neveikdamas, o nuo kokio ketvirtadienio popietes „savaitgaliui“ dingsta prie juros ar nieko nesakes iseina paatostogauti savaite-kita, tai tada jau ir darbuotojai nebetenka upo ieskoti sprendimu, kaip isbristi is tos nelemtos krizes.

  • as TAS

    as esu Tas zmogus kuris turi pilnas kelnes motyvacijos. priimkit mane i darba (reklamos agenturoje, PV pareigoms) uz vidutini industrijos atlyginima ir as jums arsiu. turiu neblogos patirties ir smegenu. Rimtai.

    laukiu pasiulymu, intimiu nesiulyti.

  • Agne

    Labai keistai nuskambėjo autoriaus sakinys: „Kodėl biurai po 17 val. staigiai pradeda tuštėti?“. O jei darbuotojas savo idėjas įgyvendina per 8 val, tai blogai, nes nesėdi po darbo? Labai jau įsisenėjęs mąstymas paskutiniu metu buvo, kad jei sėdi po darbo, tai daug dirbi. NETIESA! Nemažai darbuotojų dieną bimbam nieko neveikia, o į darbo pabaigą pradeda stropiai dirbti ir lieka po darbo valandu:)

  • Pingback: Common sense » Ar tikrai kaltas motyvacijos trūkumas?()

  • D.

    Labai gera prezentacija apie šiuolaikinius motyvavimo būdus, ir kiek jie neteisingi ;)

    http://www.ted.com/talks/dan_pink_on_motivation.html

  • Pingback: Kodėl krizė neskatina dirbti?()

  • Kas

    Man,tai patinka cia kai kuriu,taip suprask vadovu esamu,pasisakymai apie darbuotoja ir poziuri i ji.Nieko nuostabaus.
    Jau neina kalba apie atlyginimo ir pati didi,nesvarbu,kad bet kuris sveikai protaujantis suvokia,kad jo mokami pinigai tikrai nepadarys jo savarankisku,gebanciu normaliai gyvent zmogumi,o ne tiktai egzistuoti.
    Juk nesunku suvokt,ka reiskia i rankas 1000-1500LT,jau nekalbu net apie tai,jog siuo metu tie,kurie ir gaudavo toki atlygi,dabar net neissivaizduoja kada gaus pauostyt kazka panasaus.
    Po to aiskint,kad ten daug kazka privalai ar turi pasedet ilgiau nei 17h,mazu maziausiai atrodo juokinga tam darbuotojui.
    Kadangi nera visai tai sudetinga,taciau puikiai taip pat suvokia bet kas cia,jog atiduodi praktiskai didesne savo gyvenimo dali,juk sedi ne pora valandu ar ten keturias,o praktiskai visa darbo diena(tarkim 8-10h+ tas papildomas laikas,kurio noretu).Ir tai 5 dienos is 7(kartais ir visos 7).
    Apie kokia motyvacija eina kalba ir kas cia toks gudras man isdestytu argumentus tam zmogui,kuriam noreciau sugebet pradziai bent kazkoki upa sukelt?

  • Pingback: Urbokida » Blog Archive » Galimybių paieškos()

  • reklamikes

    reklamikes tik byra i komentarus…

  • http://lt.cometos.com/ tomas

    Lietuvius 100 % užmotyvuotų žinia, kad jo bendradarbiui / draugui / kolegai nutiks kažkas blogo – sumažins algą, išmes iš darbo …

    Ar taip jau sunku perprasti tautinį charakterį ir prigalvoti įvairių panašių fake’ų? Įmonė iš kart ant kojų atsistotų.

  • Aleksej

    Siap jau parasiau commonense komentaruose savo nuomone, tai daug nesiplesiu, gal tik siek tiek pridesiu:
    Su komentarais: pasedet po darbo/padirbti savaitgali/sugalvoti kazka uz savo vadova/paciam inicijuoti savo atlyginimo mazejima toli nenueisim. Zmogus turi buti laimingas ne tik darbe, bet ir po jo, kitaip kita diena jis jau nebus toks laimingas ir savo darbo vietoje. Nezinau kaip jus, bet mane realiai besina „rimti“ ir „skubus“ e-meilai bei skambuciai is man pavaldziu filialu gauti po 17:00. Zinoma visada buna degantys projektai, kur fiziskai neuztenka 8niu valandu darbo laiko, bet parodykit man bent viena imone, kur tokiu projektu buna bent dukart i savaite? Todel, kai po trecia karta per savaite zaisdamas su savo vaikais, atsipalaiduodamas po sunkios darbo dienos, kai zinau juk sekanti bus ne ka lengvesne, gaunu spresti „degancius“ reikalus, kai tup tarpu per visas darbo valandas jokiu gaisru is tos puses nebuvo, as susimastau ar tikrai zmones nesusitvarkantys per nustatyta imones darbo laika kuria man pridetine verte? ar jie tiesiog vagia mano laika, tuo labiau asmenini? ar tikrai uzsisdedami po darbo (ka visada bando priminti per susirinkimus) jie kelia savo produktyvuma ir nusipelno buti papildomai motyvuoti?
    Kiekvieno darbo patirtis aisku skiriasi, bet mano man kuzda, kad ne virsvalandziuose (netgi gamybinese imonese, nekalbant apie i pardavima orientuotas, kuriu pas mus absoliuti dauguma) slipi darbo nasumas, darbuotoju produktyvumas ar geresniu rezultatu pasiekimas.

  • http://www.dansu.lt e.f.i.

    Aleksej – aukso zodziai. Rimtai.

  • http://erezijos.blogspot.com 7x

    „JAV periodiškai pasineria į krizes, bet iš jų išbrenda ir todėl, kad ten darbuotojai vertinami ne pagal tai, kiek jie yra geri žmonės, o pagal tai, kiek atiduoda jėgų kompanijai. “
    JAV periodidiskai pasineria i krizes ir is ju isbrenda, nes yra toks dalykas kaip verslo ciklas. JAV darboholizmo kultura verslo ciklo nesukure – ji gali teigiamai ar negiamai veikti cikla, taciau argumentacijos is tos puses straipsnyje nera.
    Be to, gana apgailetinai atrodo pasakymai kaip „turi buti“, t.y. darbas pirmoje vietoje, laisvas laikas ir gyvenimas apskritai antroje. Linkiu susirasti laiko masina ir nukeliauti i praeiti, megautis 16h darbo diena ir svajoti apie amazon ikurima, o as, tuo tarpu, paziuresiu gera filma.

  • Filas

    Daug komentaru nusitaike i 17 val.

    Gerai, atsiduok imonei per 8 darbio valandas 100 %, padaryk tiek, kiek darei, ir dar daugiau. Ir eik namo. Bet nesvaistyk laiko blogu paskaitymui, Delfi po kelis kartus, Facebook testui, kavos pagerimui, parukymui, pietums ilgiau nei 1 val., ateik laiku ir iseik laiku.

    Kai viska sudedi, susidaro nemazai laiko.

    Sutinku, kai zmogus gauna maza atlyginima, o vadovas pavyzdzio nerodo, motyvacijos ir neatsiras. Is kitos puses, kieno jeigu ne darbuotojo valioje pakeisti situacija? Pateikti siulymus? Paruosti projekta? Niekada nesupratau zmoniu kurie gali tik skustis, o imtis kalbeti, po 100 kartu kol pramusi, to nedaro.

    Bet gal viskas priklauso nuo auklejimo ir aplinkos kurioje isaugai.

  • to Filas

    Na, taip darbuotojas irgi gali imtis iniciatyvos. Bet ka tu manai apie tokias situacijas, kai darbuotojas su visomis kad ir geriausiomis idejomis yra paprasciausiai neisklausomas, nes pats vadovas „tingi“, nenori dirbti ir kazkuo rupintis, kai vadovui seima ar laisvalaikio pomegiai yra svarbiausi. Ir darbuotojas, lyg slapiu skuduru gaves per veida, su savo ideja pedina savo stalo link… Po tokios istuacijos (o jei dar ir ne vienos tokios pat) kita karta zygiuoti su idejomis pas sefa nebesinori… Stai ir motyvacijos pabaiga.

  • Remigijus

    Re: „daad“:
    Motyvacijos Lietuvoje truksta, nes dominuoja antimotyvacija – sisteminga propoganda viesojoje erdveje ir is bezzubu staruchu – nedirbti, nesistengti, stumti teises, nes visi jie isnaudotojai, vergvaldziai, neismaneliai (netrukdyk, juk matai, kad kalu), ir t.t., ir t.t.
    Motyvavimas organizacinemis imones priemonemis – OK.
    Bet, pripazinkite, JAV nera masines bolsevikines propagandos.

  • Pingback: Žaidžiame kvadratą… arba skins.lt versija, kad išlipsim iš krizės()

  • http://erezijos.blogspot.com 7x

    „Gerai, atsiduok imonei per 8 darbio valandas 100 %, padaryk tiek, kiek darei, ir dar daugiau. Ir eik namo. Bet nesvaistyk laiko blogu paskaitymui, Delfi po kelis kartus, Facebook testui, kavos pagerimui, parukymui, pietums ilgiau nei 1 val., ateik laiku ir iseik laiku. “
    Nu bet negalima nesižavėti tokiu supaprastinimu. Visi darbai skirtingi: vieni reikalauja kūrybiškumo, kiti autopiloto, vienais atvejais sprendžiamos problemos, kitais copy-pastinama, vieni bendrauja su klientais, kiti sudarinėje lenteles, o tai reiškia, kad atitinkamai kiekvieno pobūdžio darbui ir, be to, kiekvienam žmogui reikia skirtingo kieko laiko „atsipūtimui“ facebook’e ar prie kavos. Apskritai į motyvacija žiūri iš kito gali – nurodai ką reikia daryti, kad atitiktum motyvuoto darbuotojo etaloną, o ne ką daryti, kad darbuotojai ar pats taptum motyvuotas. Juk ekonomikoje kalbama apie tiesiogine, netiesiogine motyvaciją, socialinį firmos kapitalą, sinergiją, sanglaudą ir taip toliau. Pasakymas „pažiūrėkit į JAV ten visi dirba, tai ir mums taip reikia“ yra neanalitinis ir bukas supaprastinimas.

  • Martynas

    7x, man atrodo, tu esi tas darbuotojas, kuris gerai jauciasi tik tada, kai gauna gera atlyginima, taciau atsakomybes neturi. Jeigu ir padirbeti ilgiau, ir atidirbti 100 pric. tau atrodo kvailyste, tai nezinau kas tu per tipas

  • Filas

    Uzteks tos demagogijos

  • http://erezijos.blogspot.com 7x

    „Jeigu ir padirbeti ilgiau, ir atidirbti 100 pric. tau atrodo kvailyste, tai nezinau kas tu per tipas“
    O ką reiškia „atidirbt 100%“? Nemalti darbe šūdo? Ok. Jokiu būdu neskaityti blogų ir delfi, negerti kavos ir nerukyti? Gal dar ir į tualetą nevaikščioti, neduo Dieve savo laiką švaistančiais fiziologiniais poreikiais nespėsiu padirbti? Poilsis yra darbo dalis, pailsėjęs dirbti geriau ir efektyviau, neperdegi ir nepervargsti.
    Ir kodėl turėčiau dirbti po darbo, jei man už tai nemoka? Aš nematau jokių argumentų, vien teiginiai, kaip turi būti ir ką reikia daryti, mat kitaip bus neaišku (ojojoj) „kas aš per tipas“. Įstatymuose nustatyta, kiek reikia dirbti ir kiek už tai turi mokėti, jei tai nepatinka – susirask kitą šalį. Gyvenime tiek daug nuostabių dalykų ir keista, kad reikia įrodinėti, jog darbas nėra vienintelė egzistencijos prasmė. Aš asmeniškai nenoriu prieš užversdamas kojas pagalvoti kaip kietai visai gyvenimą dirbau, mat manau yra gausybė geresnių savęs realizavimo būdų.

  • http://dansu.lt Arnas

    7x, tavo žodžiai man labai primena vieną vaikiną. Taip jis kalbėjo prieš 2 metus, šiandien pats turi versliuką ir dirba oi kaip ne mažai. Labai gajus įsitikinimas „dirbu ne sau, tad ko čia plėšytis“. 7x, darbdavys mato su kokiu požiūriu ir nusiteikimu žmogus ateina į darbą, kada ateis diena ir kalbėsite apie atlyginimo/pareigų pakėlimą, turėtum tai pajusti.
    Kitas dalykas yra ar tu save realizuoji darbe. Iš komentaro suprantu, kad ne. Manau, kad eiti į darbą tik dėl pinigų, nejausti pasitenkinimo, jame praleisti minimum 8 valandas savo produktyviausio gyvenimo laiko yra mažų mažiausiai kvailystė.

  • http://erezijos.blogspot.com 7x

    Na taip, dabar visi psichologai ir gali iš kelių komentarų nuspręsti apie žmogų ir dar išburti jo ateitį. Aš tuomet irgi pabadysiu: Arnai, sprendžiu, kad tau patinka tavo darbas, tad jei reikia, ne visada, žinoma, padirbi daugiau,“you walk an extra mile“ kaip sakoma, jautiesi savimi patenkintas, o ir darbdavys pastebi tokią tavo motyvaciją. Tačiau, matydamas, kad nesibaidai darbo, viršininkas gali nežymai, lašas po lašo vis didinti tau krūvį ir taip mažinti laisvą laiką. Kol galiausiai priprasi dirbti daugiau ir daugiau, o tada toks dėmesio disbalansas atsilieps tavo socializacijai – kentės šeima (vaikai negaus dėmesio), valstybė (nebus laiko pasidomėti politika, tad balsuosi už Valinskus) ir net pasaulis (visur skubėsi, tad nerūšiuosi šiukšlių). Darbe gal ir seksis gerai, tačiau jausies, kad kažko vis tik trūksta, juk darbas, galu gale, ne viskas.
    Šį analizė, aišku, yra bullshitas, mat nei žinau, koks tu žmogus, nei ką veiki. Tad gal, vis tik, susilaikykim nuo pamokslavimo ir mokymo apie gyvenimą, a? Beje, turėjau draugą, kuris dirbo labai daug, o dabar dirba nebetiek daug, o tai automatiškai pagrindžia mano nuomonę.

  • Judas

    Klausimas autoriui: kaip turetu but ne pinigais motyvuojamas reklamos agenturos darbuotojas, kuriam, po atlyginimo sumazinimo, tenka skolintis pinigu maistui ir benzinui, kad atvaziuotu iki darbo?

  • punkrockas

    Jei jau is komentaru bandoma paisyti zmogaus psichografija, tai is viso, sitas darboholiko irasas yra labai nelaimingo zmogaus demogogija, kuria bandoma sudaryti wowow super darbininko ispudi apie save :)))
    reikai dirbti megstama darba ir nereiks motyvuoti saves :)

  • sdfsdf

    Su tuo megiamu darbu,tai irgi nera taip paprasta visad,kaip cia noretusi kitiems…Smagu kai tai taip paprastai gaunas ir visos galimybes uzsiimti kazkuo dominanciu,bet gyvenimas siek tiek ir kitaip sudelioja kortoas ir tukstanciams zmoniu.
    O kas del motyvacijos,tai cia tiek is tu sneku,tiek is gyvenimo galima pasakyti,kad pradziai turi buti mokama tiek,kad zmogus gyventu NORMALIAI,o jau paskiau apie gilesniu rezultatu pasiekima snekant,galima ir ne butinai vien i pinigus ziuret,bet kai alkanas,tu jam sakyk ka nori,jis tik ir matys tuos vokiskus snicelius akyse ir kaip kiti vazinejas,o jis pescias dzirina kilometrus.
    Lietuviu vadovams reiketu isgyvendint ta is kazkur atsiradusi zydiska gena,kai pirmai progai randant pasiteisinima nubraukia simta litu darbuotojui ar sumoka ten 100lt maziau,o realiai puikiai matai ta finansine situacija ir supranti,kad simtas cia metu tai imonei ar plius,ar minus tas 100…O tokiu darbdaviu daugiau nei meslo ant marijos zemes,deja…ir vienas kitam gatavi perkast gerkles del 50lt daznai.

  • senis

    gaila, bet tik mažytė dalis darbingų žmonių gali dirbti mėgiamą darbą, kai pagrindinė motyvacija yra savirealizacija. Neva perspektyviausia ir lengviausia įgyti profesija – vadybininkas. Automechanikas, sodininkas, ekskavatorininkas, mpkytojas, etc. – blogai apmokamos profesijos, o polinkį šiems darbams turi tikrai ne vienas žmogus. Taip jau yra LT žemėje.
    Vadovavau žmonėms dirbantiems darbą už min. atlyginimą. Nebuvo praktiškai veikiančių sistemų, kurios motyvuotų juos. Joks pagyrimas nepamaitins tavo vaikų, nenupirks jiems dviračio, neišsiūs jų į vasaros stovyklą. Moslou viską labai tiksliai sudėliojo. Kalbant apie bet kokią motyvaciją reikia remtis poreikių piramide.
    Sėkmės darbuose!

  • Qt

    Kažkaip pasigedau JAV itin populiaraus skatinimo būdo – partnerių sistemos aptarimo. Jos esme: geriems darbuotojams firmos duoda savo akcijų, jei firmos rezultatai geri už akcijas mokami dividendai. Taip darbuotojai tampa bendrasavininkiais ir motyvacija stengtis atsiranda pati savaime.

  • senis

    bet LT dažna nuomonė, kad darbuotojai – „štukos“, beasmeniai. Jei ne vienas, tai kitas dirbs – nepakeičiamų nėra. O kaip tokiam darbuotojui gali duoti įmonės akcijų ir taip prisirišti prie jo, arba jį pririšti prie įmonės… O motyvacija tikrai būtų be galo gera!

  • Tabis

    Akcininkų ir vadovų tikslas yra vienas-pelnas ir pinigai,o štai darbuotojų motyvacija turi būti kažkokia kita:)Nejuokykit:)

  • Mindaugas
  • Pingback: Dan Pink apie motyvaciją. - Dansu Dansu()

  • Pingback: Knyga: Seth Godin – “Linchpin: Are You Indispensable?” arba 21 a. darbuotojas. « Dansu Dansu()