Tech

Dalijamės dar vienu Andriaus Grigorjevo, IDEA GROUP strateginės komandos vadovo, įrašu.

PROCESAS IR REZULTATAS

Prisimenu vieną pokalbį su drauge, kuri tuo metu kūrė dokumentinį filmą apie tai, kaip vienų geriausių ir įdomiausių Lietuvos eksperimentinės scenos muzikantų grupė susibūrė vienam bendram projektui, arba net tiksliau, – vienam bendram gabalui. Galų gale svajonių komandai gabalo sukurti nepavyko ir, nors filmuotos medžiagos buvo nemažai, dokumentinis filmas niekada nebuvo užbaigtas. Padūsavom, kad tokia smagi idėja neišsipildė ir viskas tuo baigėsi. Bet jei šis pokalbis būtų vykęs dabar, o ne prieš 6-7 metus, manau, jis būtų pasisukęs visai kitaip. Būčiau sakęs: „tai dar geriau, kad nieko nesigavo – vis tiek būtinai viską turi padaryti ir išleisti į viešumą dokumentinį filmą apie nepavykusį muzikinį projektą“.

Jei anksčiau kūrybos procesas būdavo slepiamas ir neviešinamas, dabar jis pats pasidarė savotiška preke. Vis daugiau sričių pradeda pardavinėti ne tik galutinį produktą, bet ir jo kūrimo procesą. Neilgai liko laukti, kol galutinis produktas/prekė/tekstas kai kuriais atvejais iš viso dings.

 

PROCESO VERTĖ

Tai, kad procesas tampa toks pats svarbus kaip ir galutinis produktas, galime pastebėti įvairiose industrijose. Technologijos, skaitmeninė distribucija ir nuolatinės/tęstinės komunikacijos galimybė leidžia A) pardavinėti negalutinį, bet dar kūrimo procese esantį produktą, B) produktą keisti net tada, kai jis yra išleistas.

Knygų leidyboje dalinis leidinių publikavimas nėra jokia naujiena. Dažnai autoriai pradeda publikuoti savo kūrinius dalimis, tiesiogiai įtraukdami ir skaitytojus. Man labiausiai įstrigęs hibridinės leidybos pavyzdys – Mark Danielewsky „House of Leaves“. Pirmiausiai šis leidinys buvo publikuojamas dalimis internete su galimybe komentuoti ir bendrauti su autoriumi. Žinoma, galiausiai autorius įpynė į siužetą komentatorius su jų komentarais ir jie liko įamžinti spausdintinėje romano versijoje.

Filmai jau senai turėjo director’s commentary funkcijas ir director’s / alternative cut’us, bet pastaruoju metu kino filmų kūrimo medžiaga tapo ne tik įsitraukusiems fanams skirtu pridėtiniu turiniu, bet ir labai svarbia rinkodaros komunikacijos strategijos dalimi. Netgi kūrybinėse industrijose „the making of“ tapo standartiniu formatu (net ir reklamoms). Kai kurie tuo sugebėjo ir pasinaudoti:

Dalyvavimas arba pojūtis, kad dalyvauji procese, pradėtas suvokti kaip savaiminė vertybė. Kickstarter projektų finansavimas būtent tai ir suteikia – galimybę būti produkto ar kūrinio kūrimo proceso dalimi.

Žaidimuose ne taip ir senai išpopuliarėjo early access galimybė, t. y. galimybė įsigyti žaidimą ir išbandyti jį dar tuo metu, kai jis yra kuriamas, testuojamas ir keičiamas. Taip pat po žaidimo išėjimo numatomi DLC gali iš esmės keisti žaidimo turinį ir apibrėžia, kad perki neužbaigtą kūrinį, kuriam trūksta kelių dalių.

Atėjo eilė ir muzikai. Nors studijiniai tirli pirli video įrašai jau senai tapo būtina albumo kūrimo proceso dalimi, atsirado ir kitų procesą aukštinančių formų. Visi girdėjom apie Kayne West’o albumą Life of Pablo, kuris buvo/yra nuolatos atnaujinamas ir keičiamas net ir po savo pristatymo ir išleidimo datos. Vienas įdomesnių dar 2014 metais startavusių muzikinių projektų, kuris procesui suteikia išskirtinį dėmesį – DNA PROJECT. Tai nuolat atnaujinamas muzikinio albumo kūrimo projektas, kuriame klausytojai pamato / randa ne tik atlikėjo inspiracijos šaltinius, muzikos kūrimo kontekstą, skirtingas takelių versijas, bet ir gali atsisiųsti muzikinių takelių darbinius failus.

dna

http://jviewz.com/#/dna

Šiuo metu darosi sunku surasti žanrą, kuris neturėtų savo „the making of“ pasakojimų formatų. Didžiausia išlikusi kūrėjų ir leidėjų dilema – ar leisti „the making of“ prieš išleidžiant pagrindinį kūrinį, jį jau išleidus ar dar tik jį kuriant. Bet kuriuo iš šių atveju „the making of“ tampa kūrinio kokybę žyminčiu rodikliu.

 

TOLIAU

Technologijos, skaitmeninės platformos ir distribucijos formos leidžia atsisakyti produkto kaip baigtinės formos sąvokos. Tai, kad mes galime fiksuoti patį kūrimo procesą, leidžia mums jį  patį paversti tekstu ir kartu savarankiškai egzistuoti galinčiu produktu. Tęstinis kūrinių perrašymas ar modifikavimas turėtų mus vis mažiau stebinti, nes viskas, kas egzistuoja skaitmeninėje erdvėje, yra dinamiška, o nuolatinė ir pastovi būsena yra analoginio pasaulio savybė. Kitas žingsnis „the making of“ istorijoje – atsisakyti galutinio produkto, t.y. atsisakyti įsitikinimo, kad fiksuota teksto versija yra pranašesnė ar tikresnė už kintantį / kuriamą variantą.

——

Andrius kuruoja atvirą online kursą apie tendencijas TRENDS: RESEARCH AND MANAGEMNT, kurį galima prenumeruoti čia:

http://semiosearch.lt/training/

 

Audiovizualinės komunikacijos agentūra „WideWings“. Šįkart – apie aiškinamuosius video.

——–

Leiskite paaiškinti. Sakykime, esate žmogus, kuris įkūrė inovatyvų verslą X. Paskiriate padorų biudžetą explainer‘iui, filmukas jau „YouTube“, belieka tik laukti pirmųjų užsakymų. Nors viskas atlikta operatyviai, deja, explainer‘ių netrūksta, todėl šis paskęsta tarp begalės kitų. Atlėgus kartėliui po nesėkmės, dera tik paklausti – jeigu įmanoma sukurti inovatyvų produktą, kodėl nepadarius inovacijų ir jo komunikacijoje?

Kokybiškų ir patikimų produktų/paslaugų rinka auga sparčiausiai per visus lig šiol buvusius dešimtmečius. Taigi, kyla nauji prekės ženklo komunikacijos iššūkiai – kaip sukurti emocinę jo vertę ir išlikti vartotojo sąmonėje kiek įmanoma ilgiau.

To imasi istorijų pasakojimas (angl. story-telling). Atsakant į tris esminius klausimus, audiovizualinės komunikacijos agentūra „Wide Wings“ supažindina su naujo prekės ženklo „ZZZ.LT“ – prekes pristatančio į namus ne tik dieną, bet ir naktį – atveju (žr. apačioje).

Ir dar šis tas apie animaciją. Jei vis dar esate įsitikinę, jog tai tik pasakos vaikams, toliau skaityti straipsnį bergždžias reikalas.

 

Ką papasakoti?

Animacijoje istorijos ypatingos tuo, kad čia gali nutikti bet kas. Vaizduotė yra vienintelis apribojimas. Jei veikėjas užsimena apie „drugelius pilve“, jie ir skraidžios personažo pilve, jei istorijai reikia Elvio Preslio – jis ims ir uždainuos. Metaforas, svajones ar ilgalaikę produkto naudą – tai, ko negali parodyti tekstas, nuotraukos ar netgi filmas – animuota istorija visa tai atvaizduoja.

„ZZZ.LT“ atveju, istorija pasakoja, kas nutinka nuo tos akimirkos, kai vartotojas užsako prekes. Atrodo, kas dedasi šiame etape numanome, tačiau animuotoje istorijoje tai pateikiama kaip nuotykis: nindzė aplanko ūkininką, surenka produktus, nugali robotų – kurjerių šutvę ir pristato produktus klientei. Visa tai hiperbolizuota tikrovė, kuri pažįstama ir filmuotai reklamai. Tiesa, už ženkliai didesnius kaštus.

 

Koks veikėjas pasakos istoriją?

Ne paslaptis, kad žmonės mėgsta istorines asmenybes, lyderius bei herojus. Kodėl jūsų prekės ženklas negali tapti didvyriu, sprendžiančiu vartotojų problemas?

Kitaip nei explainer‘iuose, „ZZZ.LT“ nindzė nėra internetinis mokytojas nuolat beriantis skaičius ir datas. Jis ne tik įkūnija prekės ženklą, bet kartu tampa ir pagarbos vartotojui metafora. Pati veikėjo koncepcija kilo iš siekio parodyti, kad su kurjeriu gali ir nesusidurti, nes prekės pristatomos prirakinamoje prie durų dėžėje. Paslaptingas ir niekam nepastebimas kurjeris sugretinamas su gerai besimaskuojančiu ir paslaptingu nindze.

Kita svarbi detalė –  kaip ir mums pažįstama realybė, personažas yra geometrinių formų darinys. Jos pasitelkiamos ir individualizuojant prekės ženklą. Štai, apskritos formos tinka aktyvumo ir draugiškumo bruožams išreikšti. Taigi, neretai jos tampa smalsiais, besišypsančiais ir judriais herojais, o jei prireikia atvaizduoti brandą, pastovumą – keturkampės formos šias savybes perteikia tiksliausiai.

Žiūrint į „ZZZ.LT“ veikėjo formą, personažas yra sudarytas iš apvalainų keturkampių, rankos ir kojos aptakesnės už kitas kūno dalis, tarsi atleto. Taip koduojama žinutė, kad jo gabenamos prekės pristatomos saugiai, taupant kiekvieną minutę. Personažo herojiškumą „paaštrina“ komiksų stilius, o tai naujam prekės ženklui suteikia autentiškumo.

 

Kaip?

Faktai informuoja, tačiau emocijos pažadina vartotojo empatiją, pasakojama istorija jam pasidaro svarbi. Vartotoją kasdien užgula iššūkiai ir rūpesčiai, o tai norisi atsiriboti nuo kasdienybės, atsipalaiduoti ir įsikvėpti.

Tikėdamiesi sukurti įsimenamą istoriją galima pasitelkti tris stipriausias emocijas – juoką, siaubą ir užuojautą. „ZZZ.LT“ istorijoje įpinamas ir scenaristo Blake Snyder „save the cat“ momentas – nindzė išgelbsti katiną nuo robotų-kurjerių šutvės. Šio kadro tikslas – nindzę parodyti kaip nesavanaudį herojų, sukelti žiūrinčiojo užuojautą ir prielankumą. Išprovokavus pastarąjį, „įsijungia“ natūralus žmogaus smalsumas ir vaizduotė, o tai ir garantuoja, kad reklamomis persisotinęs vartotojas peržiūrės filmuką iki galo.

 

„ZZZ.LT“ animuotos istorija

2 2202

Vaizdas pasako daugiau nei bet koks tekstas, be to, kuria realybės jausmą. O šiandien Lietuvos verslui labai rūpi patrauklaus darbdavio įvaizdis ir talentingų darbuotojų pritraukimas.

Audiovizualinės komunikacijos agentūra „WideWings“ pataria, kaip sukurti gerą recruit tipo video.

6 2959

Šių dienų asmenines psichologines proeblemas gamina socialiniai tinklai. Ar jums niekada nekilo mintis, kad jūs kažkaip atsiliekate? Nesate tokie šaunūs, kokie yra jūsų draugai? Visi aplink kažkur keliauja, valgo geruose restoranuose, wakeboardina, snowboardina, kaituoja, perka motociklus, laimi apdovanojimus ir t.t. O jūs? Jūs sėdite darbe, ruošiate eilinę excel ataskaitą, o jie – jūsų draugai, kaip susitarę visi vienu metu living the dream!

Dalykas tas, kad jie, taip pat kaip ir jūs dalinasi tik keliais procentais savo tikrojo gyvenimo – tą gražiąja dalimi. Niekas tiesiog nerašo, kaip jo kolegą pakėlė pareigose, o jo/jos ne. Būtų keista, kad kas nors pasharintų kokio antstolio raštą su prierašu „O, gavau 3-čią raginimą sumokėti skolą – puikus kopiraitas!“. Ar ne?

Beme – nauja alternatyva nufiltruotam pasauliui – pabandom, bet šiaip nepamirškite dozuoti socialinių tinklų, o svarbiausia, prisiminkite, kad kiti taip pat daug dirba, turi savų problemų, kurios jiems labai didelės kaip jums – jūsų, o jūs toks pat šaunus/-i, kaip ir jie.

1 2061

Mašinėlės, lego, barbės, tetriai vaikams nebeįdomūs, nes yra geresnių žaislų – Playstation‘ai, planšetės, mamos išmanusis telefonas. Tačiau, kad ir kokie išmanūs būtų tėvai, vis tiek nori, kad jų vaikai žaistų su tikrais žaislais. Lietuviai Justyna ir Matas, ieškodami savo vaikams geriausio žaislo, nusprendė jį sukurti patys – organizavo Kickstarter kampaniją ir siekia surinkti 64K EUR, kol kas sekasi neblogai – 30K ir dar liko 17 dienų.

„Avakai“ yra medinis žaislas, kuris savo dizainu šiek tiek primena matrioškas, tas, su kuriomis žaidė ir mūsų tėvai, teko dėlioti ir mums, vis ieškant viduje stebuklo, vis mažesnio žmogeliuko. „Avakai“ žaisluose irgi yra mažas stebuklas – virtualus gebėjimas jausti. Įdiegta technologija šiuos žaislus paverčia jautriais prisilietimui, garsams, spalvotoms šviesoms.

Avakai2

Vaikai, turintys „Avakai“, gali tarpusavy bendrauti Bluetooth ryšiu. Bet antras žaislas nėra būtinas, bendravimas galimas su bet kokiu įrenginiu, kuriame instaliuotas „Avakai“ apps‘as. Tai gali būti fizinių žaislų ateitis, ir ją kuria lietuviai. Užsakykite savo vaikui.

Avakai-mobile

0 2323

„Steve Jobs didn’t see his life flash before his eyes, because Apple doesn’t support Flash.“

Dar 2010-aisiais visi kalbėjo, kad Steve Jobs nužudė flashą, kuomet nutraukė Flash palaikymą iOS device‘ams. Tiesa, Flash technologija keliuose interneto komponentuose desktop‘uose vis dar gyva. Konkrečiai video grotuvuose ir reklaminiuose skydeliuose. Vis dėlto panašu, kad tam pagaliau artėja galas.

Chrome neseniai paskelbė galutinį sprendimą Flash technologijai baneriuose ir nuo rugsėjo by default darys tai, ką Safari naršyklė MacBook‘uose jau darė kurį laiką – blokuos neesminius Flash elementus tinklapiuose. Ką algoritmas nuspės kaip esminį turinį, o ką ne, kol kas dar sunku pasakyti, bet tikėtina, kad pvz. YouTube video playeris nebus užpauzinamas, tuo tarpu šone esantys reklaminiai skydeliai bus. To priežastis gana paprasta – Flash yra daug kompiuterių resursų sunaudojanti technologija, veikianti background‘e, taigi Flash grojimo sustabdymas sąlygos ilgesnį nešiojamų kompiuterių baterijų darbo laiką ir apskritai mažiau naudojamus kompiuterio resursus.

Ką reikia žinoti reklamdaviams ir agentūroms?

Baneriai nebus automatiškai animuojami, o bus užtemdomi ir atsiras „play“ mygtukas, kurį paspaudus bus aktyvuojamas Flash komponentas ir animacija. Labiausiai sunerimti turėtų reklamdaviai, nes už tokius impressionus jie vis tiek mokės pinigus. Baneris techniškai bus užkraunamas t.y. atliekama užklausa į reklamos serverį.

Sprendimas gana paprastas – naudoti image banerius arba pereiti prie HTML5 technologijos.

Taigi, vasaros off-season‘as puikus metas išmokyti savo creative production agentūras draugauti su HTML5. Čia pagelbėti gali „Adform Studio“ įrankis, leidžiantis labai paprastai sukurti HTML5 banerius panaudojant paruoštus šablonus.

2 1917

Dizainologija.lt blogo autorius Robertas Jucaitis savo G+ rašo: „Užkietėję rūkoriai – tikėtina – produktyvesni, nes jų darbo ritmas atitinka Francesco Cirillo dar 80-aisiais sukurtą laiko valdymo metodą, kurį jis pavadino „Pomidoro technika“ (pagal virtuvėje naudojamą pomidoro formos mechaninį laiko matuoklį) ir kuri teigia, kad efektyviam užduočių atlikimui ir laiko valdymui stambią užduotį reikia suskaidyti į ~30 min. gabalus ir kas ~30 min. daryti ~5 min. atsipalaidavimo pertraukas. Ką rūkoriai ir daro. Bet tai tik mano spekuliatyvi hipotezė.“

0 1675

Iš tiesų, tiek daug apie baterijas neteko girdėti nuo tada, kai beveik prieš dešimtmetį žiūrėdavom į rožinių kiškučių Energizer reklamas. Ne viename 2014 ir 2015 metų verslo ir technologijų apžvalgoje internet of things – kas iš esmės reiškia technologijas buityje – buvo pirmuosiuose trejetukuose, dažniausiai pirmoje to watch. Google nupirko Nest už 3 milijardus ir žengė į „protingų namų“ erdvę, bet tai ką šeštadienio rytą pristatė Tesla panašu į energetikos revoliuciją ir čia yra tikrai įdomių reikalų.

models-powerwall@2x
www.teslamotors.com nuotrauka

Elon Musk pristatė Tesla projektą Powerwall – namų bateriją, kuri kaupia energiją saulės kolektorių pagalba ir aprūpina visus namus elektra tamsiuoju paros metu. Iš esmės namams beveik nereiks išorinio energijos šaltinio, pakaks tik saulės. Wired paskaičiavo, kad nuosavam namui surinktos energijos pakanka maždaug 4-5 valandom, bet jei nedarote iš namo kalėdinės eglutės, laikas ilgėja. Be to, galima sujungti dvi-tris baterijas. Viena kainuoja 3500 JAV dolerių ir padaryta taip, kad taptų namų (blogiausiu atveju – garažo) puošmena – tai ne kažkoks griozdas, o malonus sleek design dalykas.

Žinoma, baterijos nepakanka, reikia saulės kolektorių ant stogo ir dar visos instaliacijos, bet svarbu net ne tai, ką Powerwall gali šiandien, o ką galės, tarkim, po 3 metų. Sveiki atvykę į ateitį:

2 2993

Žmonės kasdien išsiunčia apie 400 milijonų greitukų per Snapchat. Greičiausiai esate apie jį girdėję, bet patys nesinaudojate. Štai nebloga prezentacija paaiškinanti „Snapchat“ veikimo principus ir psichologiją:

0 550

Kleiner Perkins Caufield & Byers (KPCB) yra vienas žinomiausių Silicio slėnio investicinių fondų. Čia – KPCB dizaino partnerio John Maeda prezentacija apie dizaino svarbą technologijų kompanijoms, bet daugelis minčių tiks bet kurio tipo įmonei. Šiais laikais duomenys visose srityse ima dominuoti, jų labai daug ir dabar iššūkis ne juos surinkti, o juos apdoroti bei tikslingai panaudoti. Kodėl mes mėgstame infografikus? Nes viename puslapyje galime gauti daugelį metų kauptus duomenis ir juos lengvai suprasti. Kas tai padėjo padaryti? Taip – dėdė dizainas.

„No, Watson, this was not done by accident, but by design“ – kalbėjo Šerlokas Holmsas, o John Maeda rašo – „Start with design, rather than just end with it. Design is a cost an investment“.

0 555

Kai Bill’as Gates’as perdavė valdymą iš pradžių Ballmer’iui, o paskui Satya Nadella ir pasitraukė iš aktyvios Microsoft veiklos, atsiskleidė jo naujosios pusės. Seniai žinoma jo ir žmonos Melindos socialinė veikla, tačiau dabar Gates’as užsiima ateitimi ir piešia kaip atrodys netolimoje ateityje kai kurios industrijos. Bankai: Gates’as kalba apie „mobile banking“ nepasiturinčiose šalyse ir kokią reikšmę tai turės, tačiau jau dabar tai yra ką mes žinome kaip „payments“ – mokėjimai. Iš esmės ateityje mokėjimų ir bankų paslaugos nors ir gyvenančios šalia, nebūtinai bus teikiamos tos pačios kompanijos. Mokėjimai yra labai dinamiškas dalykas, ypač interneto ir mobiliosios komercijos laike, o bankinė veikla – konservatyvi, jai visada reiks būti saugiai ir patikimai. Gal todėl mus erzina brangios mokėjimų paslaugos bankuose, kuriuose pinigus laikyti mes visai norime – norime pigių kasdienių paslaugų, bet saugiai. Ateityje šios paslaugos gali atsiskirti. Nors konkurencija mokėjimų rinkoje didelė, augimas bus didelis ir per artimiausius 10 metų lietuviai PaySera ar WoraPay potencialiai gali tapti rimtais žaidėjais, jei sugebės greitai judėti į priekį.

Prisijunkite

Video

0 1179
Empyrišku vertinimu Lietuvos draudimo bendrovės ilgokai nebuvo lokaliai sukūrusios kai ko masiškesnio. Vis daugėjant Facebook'e hashtago #gyvenimaspasiseke ir ekonomikai stiebiantis, matyt atėjo laikas ryšio...