Naujienos

Naujas prekybos centro IKI klipas vainikuojamas žodžiais „Perkant šiuo ženklu pažymėtas prekes, 1€ bus skirtas „Maisto bankui“. IKI – čia gera kaina yra geras darbas“ ir sunku pasakyti ar tai nuoširdus būdas pasakyti, jog „geros kainos pas mus nereiškia, kad kainos pas mus iš tiesų geros“ ar kažką daugiau.

Iš tiesų, situacija gan paprasta – organizacija „Maisto bankas“ maisto surenka daugiau negu geba jo išdalinti. Kitaip tariant, už miltus organizacijos neišlaikysi, automobilių tinkamų maisto pervežimui nenupirksi ir pan. Indulgencijos žetonėliai prie kasų, matyt, negeneruoja reikalingų finansinių injekcijų, tad įdomu matyti naują iniciatyvą „vstylie Stella Artois“ („Stella Artois“ komunikacija pasižymėjo bandymu išpūsti gaminio vertę, pavyzdžiui, siūlant kuponus su kuriais alui parduotuvėje būtų taikomas papildomas 10% antkainis, o ne nuolaida).

Tiesa, įdomu, ne tiek žiūrint iš „Maisto banko“ pusės, kuriems visos priemonės yra pateisinamos ir po šios kampanijos jie bet kuriuo atveju nieko nepraras, kiek vertinant IKI veiksmus ir akcijoje dalyvaujančius prekių ženklus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad „Gera kaina – geras darbas“ yra graži įmonės socialinės atsakomybės iniciatyva, bet tada kyla klausimas, kuo tiksliai pasireiškia ši iniciatyva? Įvaizdinio klipo susikalimu? Tikriausiai yra tekę matyti „Maximoje“ vykusias akcijas, kur perkant atitinkamą prekę, dalis pinigų atitekdavo organizacijai „Mamų unija“? Bet ten prekės nebrangdavo – akcijos organizatorius (ar/ir dalyviai) atsisakydavo dalies pelno, kuris keliaudavo kilniam tikslui. Šiuo atveju IKI nieko neatsisako. Tai kažkiek primena prieš kokius metus „Rimi“ tinkle vykusią akciją, kur už kasų stovėdavo, berods, „Royal Canin“ dėžės į kurias galėdavai aukoti šunų maisto šunų prieglaudomos – taip, „Royal Canin“ išsipirko sau dėžes parduotuvėse, apsiklijavo gražiais norais bei logotipais, bet tuo tuomet ir apsiribojo jų įsitraukimas (kiek teko pastebėti, didžioji dauguma maisto ten būdavo MARS produkcija). Bet čia yra atitinkamas marketingas ir, jeigu žmonės jį praryja, tai kam mokėti daugiau?

Įdomiausia, vis tik, dalis yra kitų prekių ženklų įsitraukimas į šią akciją. Kaip jaučiasi „bėdžių lašišos“ gamintoja „Norvelita“, kai jų prekė, ką tik pabrango vienu euru? Arba „Dvaro“, „Žemaitijos“ pieno gamintojai, kurie jau ir be to tarkuojami už kylančias pieno kainas? Čia tik pastebėjimas iš šalies, galbūt, prekybos centras yra pasiūlęs kitus įvaizdžio atstatymo mechanizmus, bet bent jau aš niekada nepasirašyčiau ant tokios IKI aferos. Na, nebent būčiau „Maisto bankas“.

Agentūra: Adell Taivas Ogilvy

0 1341

Po dviejų krepšinio reklamų-dizasterių iš „Viasat“ bei „Viaplay“, kiekviena reklama, kurioje bus nors oranžinis krepšinio kamuolys atrodys, kaip dėmesio vertas darbas. Šia prasme „Not Perfect“ savo padarė, nors ir nepersistengė. Tiesą sakant, identiška TV klipo idėja (tik dar plius Sabonis) buvo pakete, kuris laimėjo „Eurobasket 2011“ konkursą, bet, ačiū Dievui, dėl techninių nesklandumų šios idėjos tada pavyko atsisakyti ir ji buvo pakeista Marijono „Nebetyli sirgaliai“.

Tiek apie krepšinį. O dabar dar truputis apie nealų arba, kaip rašė Šekspyras: „Jei vadinsim rožę kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“ Jeigu tada, kai Arvydas dar neįtarė, kad reklamuos LIDL trumpikes už 4.99€, nealkoholinio-„Kalnapilio“-geriausio paieškos atrodė, kaip gudrus marketinginis ėjimas, tai kuo toliau, tuo labiau prekių ženklų (deja, net ir tokių kadais solidžių, kaip „Švyturys“)  komunikacija ima atsiduoti ne apyniais, bet elementariu cinizmu. Jau net sunku ir beatgaminti, kada alugerių šalies realybė virto aludarių krašto įvaizdžiu, bet štai štai… jau iš kraniukų pilstomas nealkoholinis (rimtai, čia kuriam bare?) ir 50 pakeltų nealkoholinio taurių bare, krepšinio varžybų metu. Čia iš kur, iš Verygos sapno? Tokia logika, gal iš tiesų užtenka filmo kamputyje užrašyti „ne seksas“ ir S filmus per TV rodyti iš karto po „Panoramos“?

Agentūra: Not Perfect I Y&R Vilnius
Režisierius: Justas Ramanauskas

0 884

„…šį kartą stengtasi sukurti inovatyvią, jaunam ir jaunatviškam,
pirmuosius veiklos metus žyminčiam prekės ženklui tinkančią idėją,
tad ieškota netradicinių, dar nenaudotų leitmotyvų, nebūdingų įprastai
sporto reklamai“.

- Mindaugas Gumauskas, „Viaplay“

Rytų reklamos fronte nieko naujo – artėjant Europos krepšinio čempionatui Sėkla ir vėl užkandžiauja dešrelėmis. Jau dabar skauda galvoti apie tai, kokį šūdą iš mūsų krepšinio rinktinės bandys išspausti buitinės technikos ekspertai, dešrelių bei tamponų gamintojai ir tuo pačiu suprantamas noras nuo viso to pabėgti. Nesuprantama yra tik, kodėl bėgimas turi tapti baletu? Kur dingsta pats krepšinis, su juo susijusios emocijos? Po kaldra, bare ar ežere krepšinis vis tiek yra krepšinis ir daugumai lietuvių krepšinis yra būtent tai – emocinė bomba, o ne nuotaikinga kelionė į mėnulį su Monika Liu (kad ir kokia žavi jos daina būtų pati savaime).

Įdomu ir tai, kad jau antros per kelias savaites reklamos apie krepšinį autorius yra Antonio Bechtle (prieš tai buvo moralizuojanti „Lietuvi, ar krepšinis tikrai antroji tavo religija?“). Jau galima būtų vadinti specializacija, bet gal geriau nereikia.

0 1206

„Rungtynių žiūrimumo rodikliai sako, kad varžybos, kuriose nežaidė Lietuvos rinktinė, sulaukia net kelis kartus mažesnio lietuvių dėmesio, tad pavyzdžiui didelė dalis mūsų šalies sirgalių 2015 m. Europos krepšinio čempionate praleido tais metais karjerą Vokietijos rinktinėje baigusio Dirko Novickio ašaras po pralaimėjimo Ispanijai 77:76 ar herojiškus keturiasdešimt Pau Gasolio pelnytų taškų pusfinalyje prieš čempionato favoritais laikytus prancūzus“ – ši pastraipa iš „Viasat“ pranešimo spaudai puikiai reziumuoja ir kliento problemą, ir galimą sprendimą. Deja, reklamoje sprendimas kiek kitoks – užlankstytas moralizavimas apie „svetimų“ varžybų žiūrėjimą ir vargiai teigiamos (jeigu išvis) emocijos. Tikėtina, kad klipo biudžetas sklandė kažkur ore, o kai neturi agentūros galinčios padengti išlaidas avordinei reklamai, tenka suktis kitaip.

https://www.youtube.com/watch?v=zNILJYrmIGU
Ir, aišku, jeigu jau pranešime spaudai vadini reklamą „epine“, būtų gražu į youtube klipą patalpinti geresne nei 480p kokybe.

Idėja: Antonio Bechtle
Gamyba: Dansu

0 1359

„Every evening Steve made a point of having dinner
at the big long table in their kitchen, discussing
books and history and a variety of things. No one
ever pulled out an iPad or computer. The kids did
not seem addicted at all to devices.“
– Walter Isaacson apie Steve Jobs

Žinoma, Steve Jobs vaikams buvo lengva būti nepriklausomiems nuo iPad’ų, nes jiems tiesiog neleisdavo jais naudotis, tačiau, o kaip kitiems? Tyrimai rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį, ypač jaunimo tarpe, mažėja alkoholio, narkotikų vartojimas, tačiau jų vietą užima mobiliosios technologijos, žaidimai – ekranai nuo kurių negalime atsiplėšti. Šį fenomeną nagrinėjantis Adam Alter savo knygoje „Irresistible: The Rise of Addictive Technology and the Business of Keeping Us Hooked“ priklausomybę apibrėžia, kaip tai, kas mums suteikia malonumą trumpuoju laikotarpiu, tačiau kenkia ilguoju. Žala gali būti produktyvumui, asmeniniams santykiams, etc. Kaip ir narkotinių medžiagų vartojimo atveju, elgesio priklausomybės pasireiškia panašiais būdais, vienas kurių yra problemos nepripažinimas. Vienas Adam Alter knygos herojų „World of Warcraft“ žaidė 45 dienas iš eilės ir čia turima omeny ne „kelias valandas po darbo ar studijų“, bet… vietoje darbo, studijų, valgymo ir net pilnaverčio miego. Užfiksuota atvejų, kai Kinijoje jaunimas taip įsitraukia į žaidimus, kad vietoje ėjimo į tualetą jie naudoja pampersus suaugusiesiems - kad tik nieko nepraleistų! Gal todėl tiek Kinijoje, tiek Pietų Korėjoje eksperimentuojama su „Cinderella Law“, kai nuo vidurnakčio iki šeštos valandos ryto vaikams neleidžiama žaisti online žaidimų.

Tiek narkotinių medžiagų, tiek elgsenos priklausomybės aktyvuoja tas pačias smegenų sritis ir yra kurstomi tų pačių esminių žmogaus poreikių: socialinio palaikymo, socialinio įsitraukimo, protinės stimuliacijos ir efektyvumo jausmo. Laikų medžioklė Facebooke yra puikus socialinės satisfakcijos pavyzdys, bet jau pernelyg įprastas ir žinomas, kad būtų vertas dėmesio. Bet, štai… diskusijų platformoje reddit, viename iš 10 lankomiausių puslapių pasaulyje, yra skiltis ROASTME, kas lietuviškai galėtų reikšti „pačirškink mane“. Jos esmė paprasta – įsidedi savo foto su prašymu būti pačirškintu, o tada ir prasideda…
roastme

Nenustebčiau sužinojęs, kad puslapis prisideda prie savižudybių, tačiau apsilankius ROASTME pirmą kartą ima ir juokas stebint šį fenomeną, ir liūdesys pagalvojus, kad žmogus padarys bet ką, kad sulauktų nors trupučio dėmesio.

Adam Adler knygos nepavadinsi nei mokomąja priemone priklausomybių kūrėjams, nei vaistu nuo priklausomybių, tačiau tai labai gera savidiagnostinė priemone ir pažintis su technologijomis, kurių negalime išvengti. Skirtingai nei alkoholis ar narkotikai, elektroninis paštas ir internetas bendrai yra neatsiejami šiuolaikinio gyvenimo atributai ir vienintelis būdas pereiti ar grįžti link to, kad tai ne tu tarnauji technologijoms, bet technologijos tau, yra jas pažinti, suvokti, kaip tavimi manipuliuoja bei pabandyti tai pakeisti.

„The truth about addiction challenges many of our intuitions.
It isn’t the body falling in unrequited love with a dangerous
drug, but rather the mind learning to associate any substance
or behaviour with relief from psychological pain.
– Adam Alder, Irresistible

Vienas tokių mažų pavyzdžių, galėtų būti Facebook Benjamin Grosser programėlė Facebookui – Facebook Demetricator. Kiek žmonių palaikino? Kiek žmonių pasharino? Kiek naujų postų, kiek naujų pranešimų? „Demetricator“ atima iš „Facebook“ skaičiukus ir jūs galite džiaugtis tuo, kad žmonės tiesiog share’ina, tiesiog like’ina jūsų įrašus. Žinoma, tai nepagydys nuo poreikio socialiniam palaikymui, tačiau bent jau pamažins priklausomybę skatinančių dirgiklių skaičių.

Kaip „Netflix“ verčia mus žiūroholikais? Kiek serijų „Mad Men“ reikia pažiūrėti, jog užsikabintum? Kodėl įvairūs kolorijų, žingsnių, bėgimo matuokliai dažnai labiau kenkia nei padeda? Kodėl žmogus kazino laimėjęs $20, bet pralaimėjęs $100 išeina, kaip nugalėtojas? Ir kodėl „Hipstamatic“ iTunes parduotuvėje tapęs „App of the Year“ metais anksčiau nei „Instagram“ šiandien yra niekas, kai „Instagram“ yra viskas? Pasak Adam Adler mūsų priklausomybėms sukurti tereikia šešių ingredientų ir bent vieną iš jų rasime mūsų mėgstamuose žaidimuose, appsuose, socialiniuose puslapiuose, serialuose ir pan.:

– Prikaustantys tikslai, kuriems pasiekti trūksta tiek nedaug
– Nenuspėjamas grįžtamasis ryšys, kuriam sunku atsispirti
– Augančio progreso ar tobulėjimo jausmas
– Užduotys, kurios su laiku tampa vis sunkesnėmis
– Neišspręstos įtampos, kurioms reikia atomazgos
– Stiprūs socialiniai ryšiai

Man „Irresistible“ kažkuo priminė labai sėkmingą JAV vykusią antirūkymo kampaniją paaugliams – „Truth“. Jos kūrėjai demistifikavo tabako pramonę remdamiesi jos pačios vidiniais dokumentais, kurie pagal vietinius įstatymus, turėjo būti paviešinti. Taip jaunimas, kuris maištauja prieš tėvus, auklėtojus, gavo naują priešą – tabako pramonę. Panašiai iš po šios knygos, kai atrandi, kad ir kaip tavimi manipuliuojama kiekviename žingsnyje, jog tu taptum pavyzdingu produkcijos vartotoju, norisi nuo viso to išsivemti ir detoksikuotis. Ne tai, kad visa šioje knygoje yra šokiruojantys atradimai, bet visko įvardinimais savais vardais tikrai padeda. Žinoma, kiekvienam savu laiku bei tempu.

Jeigu norite mažos savidiagnozės, atsakykite sau, kiek manote praleidžiate laiko prie ekrano, o tada instaliuokit „Moment“ (Apple) arba „RescueTime“ (Windows/Android). Įdomių atradimų!

http://adamalterauthor.com/irresistible/

p.s.
Capture

0 1326

Ateina laikas daryti suvestinę už gegužės mėnesį ir nevalingai prisimeni ironišką kampaniją apie tai, kad „Cannes Lions“ renginys turėtų vykti ne vieną, bet 3-4 kartus per metus. Toks cinizmo ir vilties laikotarpis, kai supranti, kad pasaulyje yra jėga galinti sukurti daugybę puikių projektų, bet vargiai jie gimtų, jeigu nebūtų galimybės juos iškeisti į apdovanojimus. Pasiruoškit – 30+ darbų pasiekusių eterį iki birželio mėnesio su antra tiek shortlist’e galvoje.

Made by Dyslexia
Dyslexic Sperm Bank

ICICI Lombard
#IWillDriveYouHome

Special Olympics
Born Apart

Urban Vision
Ad/Sorbent
https://youtu.be/U93V-vt-xkI

3 2013

„TELE2 4G internetu naudojasi daugiausia žmonių Lietuvoje. Daugiau nei pusė milijono. Žmonėms tai, tikriausiai, mažai, ką sako arba sako… kažką. „Inovacijų biuro“ užduotis yra kalbėti apie tuos dalykus taip, kad galima būtų suprasti“, – sako „Inovacijų biuro“ veidas Arnoldas Lukošius ir, kad būtų tikrai suprantama, idėją šiek tiek paaiškina projekto idėjos autorius – menininkas Andrius Šarapovas:

„Instaliacijos pagrindas yra sudarytas 77-ių segmentų, kurių kiekvieną sudaro pagal tam tikrą natą suderinta metalo plokštelė, skambesio aktyviklis, skambesio slopintuvas, rezonatorius, elektronika, tvirtinimo elementai ir šviesa. Erdvė, kurioje yra instaliacija, padalyta į devynis plačius ir keturis ilgus koridorius. Klausantis instaliacijos priklausomai nuo judėjimo krypties ar judesio intensyvumo girdima vis kitokia muzikinė kompozicija: skirtingo ritmo, tonacijos ir harmonijos“.

Gerai, su intencija „to prove the point“ aš, galbūt, parinkau ne pačią geriausią citatą, tačiau pabūkite patys sau profesoriais – štai jums keturių minučių klipas, po kurio peržiūros pabandykite kitam žmogui paaiškinti, kaip veikia ši instaliacija ir, kas dar svarbiau – kaip tai suprantamiau pavaizduoja tą pusę milijono 4G naudotojų?

Prieš kelias savaites su trimis bičiuliais – Gintaras Gimžauskas (idėjos autorius ir CEO), Vytenis Škarnulis ir Dovydas Stulpinas (pastarieji yra tvarkytojai.lt įkūrėjai) – paleidome „Zen PR“ – išmaniąją ryšių su visuomene sistemą internete. Kitaip dar galima vadinti RsV platforma arba, dar aiškiau, savitarna. Antai sulaukėme komentaro, kad esame „Adform’as PR’ui“. Programinių sprendimų dar teks luktelėti, bet kad ir kaip būtų, laikome tai komplimentu. Džiugina, kad rinkos dalyviai supranta, apie ką tas „Zen PR“.

Kitas bičiulis, žinomas RsV rinkos dalyvis, įvardijo, kad „Zen PR“ atidarymas yra simptomiškas – tokie kaip jūs pasiims didelę dalį „black box“ (rutininių) paslaugų“. Nuo savęs pridėčiau, kad technologijos tas paslaugas padeda padaryti ne tokias jau ir „black box“, pridėjus žinių žurnalistams, siuntimo ir atsakymų analitiką, galima pasidaryti ne vieną išvadą ir rasti įžvalgų. Jau nekalbu apie paprasčiausią patogumą.

Nors „Zen PR“ pavadinime yra raidės PR, bet pati PR nedaro – PR galite daryti jūs, o mes viso labo už 16,90 Eur įteikiame įrankį ir kontaktus. Būtent kontaktų bazė ir jų valdymas didžiąja dalimi išskiria „Zen PR“ iš kitų panašių užsienio platformų. Kaip vieni klientai rašė: „Su jumis pasiekėme tas priemones, su kuriomis nei mes patys, nei mūsų PR agentūra nedirba.“

Mūsų platformoje žurnalistų ir redakcijų duomenų bazė suskirstyta kategorijomis ir naujienas gauna tik tie žurnalistai ar priemonės, kurios dengia jūsų temą. Įdomus dalykas. Kalbėdami su žurnalistais išgirdome ne vieną komentarą, kad dažnu atveju jiems reikia tiesiog žinios, naujienos, o ne paruošto teksto publikavimui. Mes tikimės (ir planavome), kad pasitelkusios „Zen PR“ mažos įmonės ar organizacijos be didelio RsV biudžeto ar jo visai neturinčios pagaliau galės pranešti naujienas. Naujiena juk nėra tekstas, naujiena yra tai, ką įmonė ar organizacija daro. Tai ir yra turinys, kurio nori žurnalistai. Už 169 Eur gali nusiųsti net 10 pranešimų – štai jums ir metinis mažos įmonės RsV biudžetas! Tačiau dėmesį ir susidomėjimą parodė ir pranešimus siuntė tiek laisvai samdomi darbuotojai, tiek agentūros, tiek ir stambios įmonės. Dabar atrodo, kad aktualu visiems. Tad reikės palaukti, kol išryškės tikroji tikslinė auditorija.

Jau dabar „Zen PR“ dirbame su antrąja platformos versija, kurioje bus registracija įmonei, laisvai samdomam darbuotojui ar PR agentūrai ir naujų paslaugų viduje. Sekite naujienas ir bendraukite Facebook.

First Call: Stop the Shame

Desabafo Social: Let’s talk about your search algorithm, ….. ?

FLAC Anticorrida: Do you think this practice belongs to another age?

Serviceplan France: Virtual Crash Billboard

Amnesty International: Wir können ausschalten, sie nicht.
(„Mes galime tai išjungti, jie – ne“)

Amnesty-International-Schweiz-Wir-konnen-ausschalten-sie-nicht-1
Amnesty-International-Schweiz-Wir-konnen-ausschalten-sie-nicht-2

Road Safety Authority France: The Virtual Crash Billboard

Alzheimer’s League Flanders: I’m still here

Arrive Alive: Crash Coasters
arivealive_hero3

Papyrus: Brave Face – Suicidal Status
suicidal_status

Corporación del trasplante: The Last Call

Vieno kelionėse sutikto kino pastebėjimas man šiek tiek atvėrė akis apie produkciją iš šios šalies: „Mes gaminam ne šūdą. Mes gaminame tai, ko iš mūsų prašo klientas“. Ir, iš tiesų, kai pagalvoji, tai ne tik vienkartiniai samčiai, bet ir „Apple“ produkcija atkeliauja iš ten… Panašiai yra ir su agentūromis/gamybos namais Lietuvoje, kurie esant poreikiui gali pagaminti ir pagal lietuviškus, ir pagal užsienietiškus standartus. Vienas tokių pavyzdžių yra lietuvių animacijos studijos „Animatrix“ darbai Danijos traukinių kompanijai DSB.

Trumpai apie projektą: Danų gamybos namai Uitch Iscratch ieškojo animacijos studijos, kurie ne tik pagamintų animaciją, bet ir sukurtų visą vizualinį projekto konceptą. Kol kas yra sukurtos 4 reklamos, tačiau klientas planuoja pratęsti seriją. Reklamos transliuojamos kino teatruose, traukiniuose, socialiniuose portaluose. Pagrindinis tikslas buvo atkreipti neatidžių keleivių dėmesį traukinių stotyse, problemą pristatant pakankamai linksmai.

Klientas: DSB
Reklamos agentūra: Very Agency
Gamybos namai: Uitch Iscratch
Animacijos studija: Animatrix

Režisierius: Gaute Hesthagen
Prodiuserė: Kate Kagawa
Animacijos prodiuseris / Gamybos vadovas: Dovydas Vilkelis
Meno vadovas / animacijos supervaizeris: Tomas Juchnevič

„I’m on a horse“ yra sakęs vienos kultinės-viral „Old Spice“ reklamos herojus, tad gal todėl ir šių įvaizdinių klipų Rygai kūrėjai naują seriją darbų įvardina, kaip viral (nors, kaip sakė vienas protingas žmogus, viral yra ne tai, ką padarai tu, bet tai, ką padaro žiūrovai). Man dar bežiūrint į šią seriją klipų su taksistu, mokytoja, senjoru, blogeriu ir kunigu atmintin sugrįždavo TATE muziejaus kampanija „Create your own Collection“, kuri dar neatėjus į muziejų taikliais pasakojimais nuvesdavo ten, kur tavo mintys. Ar šie herojai irgi tokie taiklūs ar tik tiesiog, nes faini? Kaip ten bebūtų, lietuvių nonsense.tv darbas kartu su latviais reklamuojant Rygą https://www.liveriga.com/

klientas – LIVE RIGA
agentūra – DDB Latvia
režisierius – Janis Nords
dop – Jurgis Kmins
gamybos namai – nonsense.tv
prodiuseris – Augustinas Katilius

0 1180

Empyrišku vertinimu Lietuvos draudimo bendrovės ilgokai nebuvo lokaliai sukūrusios kai ko masiškesnio. Vis daugėjant Facebook’e hashtago #gyvenimaspasiseke ir ekonomikai stiebiantis, matyt atėjo laikas ryšio su vartotojais užmezgimui iš naujo. „Ergo“ sukūrė reklamą civilinės atsakomybės draudimui, o „Lietuvos draudimas“ – įvaizdžio komunikaciją.

Kovą galima būtų pavadinti saugaus eismo mėnesiu – net trys kampanijos iš britiško THINK!, plius viena iš Tailando. Na, ir dar keletas perliukų iš viso likusio pasaulio.

European Antibullying Network: Escalating GIF

Link: The greatest recruit

Think!: Compartment
think_-_mobiles3_aotw

UN Women: Penis seat

The Survivors Trust: Guilty Clothes

Think!: Designated Driver

Thai Health Promotion Foundation: Speed Blinds You

Think!: Don’t text and drive
85593_DFT%206$

Merck Consumer Health: I’m Too Old For This
Untitled-1
https://www.youtube.com/watch?v=sthzGvwwc4o

Prisijunkite

Video

0 1180
Empyrišku vertinimu Lietuvos draudimo bendrovės ilgokai nebuvo lokaliai sukūrusios kai ko masiškesnio. Vis daugėjant Facebook'e hashtago #gyvenimaspasiseke ir ekonomikai stiebiantis, matyt atėjo laikas ryšio...