Komentaras

0 85

Seniai to tikėtasi, balandį pradėta kalbėtis konkrečiau ir galų gale tai įvyko. „BrandWeek“ praneša, kad nauja kompanija vadinsis GfK-TNS, bus antra pasaulyje ir taip toliau.

Tačiau mus domina kaip bus Lietuvoje. Tiksliau, aišku, kad ir čia verslas bus sulietas. Tik ką darys GfK darbuotojai, kurių tarpe yra nemažai palikusių TNS? Sugrįš į gimtąjį glėbį ar vėl ieškos naujų iššūkių? O Lietuvoje GfK tik startavo, berods, praėjusių metų pabaigoje…

2 44

Pastarosiomis dienomis apie tai skaičiau jau ne kartą. Iš pradžių “Media and marketing” žurnalas… Apžvelgdamas Kanuose vykusią reklamai skirtą konferenciją, jis pacitavo gerai žinomos kompanijos marketingo vadovą, apkaltinusį, kad agentūrose sėdi pernelyg daug nemokšų. Dabar “Brandweek”, kurio puslapiuose du “agenturščikai” drąsiai pasakė, kad dauguma jų kolegų yra niekam tikę. 

Ir negali nesutikti. Kiekvienas iš mūsų, apsidairęs biure, greičiausiai ant vienos rankos pirštų suskaičiuotų kolegas, kurių domėjimasis reklama ir marketingu nesibaigia užvėrus biuro duris. Kurie skaito ne tik kelis žinomiausius blogus, ne tik nuobodžiaujančia veido išraiška greitai perverčia įmonės užsisakomus žurnalus. Kurių ekspertize gali pasitikėti, nes jų žinios apie žiniasklaidą ir komunikacijos procesus nesiriboja “Excel” ir “Delfi” tiesomis. 

Ko gero, niekada kitaip ir nebus. Arba nebus tol, kol agentūroms Lietuvoje vadovaus dabartinė vadovų karta. Išaugę senoje komunikacijos paradigmoje, dauguma jų sugeba tik kalbėti apie naująją žiniasklaidą ir pokyčius žmonių komunikacijos įpročiuose. Todėl dauguma Lietuvoje įgyvendinamų kampanijų vyksta pagal praėjusio amžiaus formulę, nupoliruotą iki blizgesio: TV, spauda ir papuošimui internetas iš “Adnet” nusipirkus banerių. O juk būtent vadovai turėtų inicijuoti ir skatinti pasikeitimus savo komandų narių galvose.

Kitas neabejotinas lietuviško reklamos boso trūkumas – jo praeitis. Nors Lietuvos padangėje netrūksta skambių tarptautinių tinklų pavadinimų, viskas yra kilę iš vietinės dirvos. Po gražiais angliškais pavadinimais slepiasi lietuviškas uabėlis, kurio direktoriaus supratimas apie vadovavimą susiformavo geriausiu atvejų iš kelių knygų, o blogiausiu (ir dažniausiu, matyt) – iš patirties. Apie kokį tada talentų ugdymą, profesinio tobulėjimo, darbuotojų pasitenkinimo skatinimą galima kalbėti? Ir iš kur tada ekspertai, kuriais užsakovas gali remtis? 

Į visą tai vidutinis agentūros bosas atsakys: “nėra gerų žmonių rinkoje, kuriuos galėtum nusamdyti”. Žinoma, kad aplinka kalta. 

2 62

Adverblog.com publikavo puikų guearilla marketing pavyzdį. Bilietų pardavėjas lastminute.com surengė natikėtą vaidinimą Londono Stansted oro uoste. Mūsų dėmesį atkreipė ne tiek įdomi idėja, bet tai kas tuo pasakoma. Galima įžvelgti lasminute.com strateginį žingsnį – atskleisti teatro žavesį ir parodyti kur jo vertė: netikėtumas, tikrumas, artumas. Taip siekiama priminti apie teatrą tiems, kas jį spėjo iškeisti į pop-corn’o dėžę kinoteatre, o jauniems – kuo teatras geriau. Kitaip tariant – išplėsti rinką ir susirinkti naujus klientus.

0 41

Kadangi dauguma aukštojo mokslo įstaigų aiškaus savo pozicionavimo neturi, dažniausia apsirboja proginiais komunikacijos prasiveržimais. Spin.lt pateikė įdomią santrauką „Veide“ (kažkas dar skaito šį savaitraštį?) pasirodžiusių užsakomųjų straipsnių:

- LCC tarptautinis universitetas: pasaulis atsiveria čia
– Mokslo ir studijų kokybė – aukščiausių standartų link (VU užsakymas)
– Kūrybingi ir nevengiantys iššūkių (VDU)
– Kas garantuoja konkurencingumą? (Kauno kolegija)
– Pasirinkite studijas Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje! (kiek beribio, nepagrįsto entuziazmo)
– VSDK – kompetentingų specialistų kalvė (Vilniaus statybos ir dizaino kolegija)
– Tinkamas išsilavinimas – bilietas į sėkmingą karjerą (Lietuvos kolegijų direktorių konferencija)

Belieka pasidžiaugti, kad mano mokslo ir studijų kokybė buvo aukščiausio standarto.

0 114

Lietuvoje viešųjų ryšių specialistai daugiau nei dešimtmetį dirba, nes žiniasklaida turi įtakos žmonių nuomonei ir jų elgesiui. Šiandien, atrodo, niekam ir nebereiktų įrodinėti RsV naudos, tačiau realybė kita.

Visai neseniai į mūsų el. pašto dėžutę užklydo p. Arvydo Avulio, „Hanner“ vadovo prezentacija apie nekilnojamojo turto rinkos situaciją Lietuvoje. Minėtoje prezentacijoje „Hanner“ vadovas pažymi du esminius dalykus: a) žmonės turi pinigų, nes jų vis daugiau išleidžia prekybos centruose, todėl gali mokėti už būstą tiek, kiek prašo NT bendrovės ir b) žiniasklaida prisideda prie NT rinkos sąstingio nuolat kalbėdama apie NT kainų kritimą ir „NT burbulus“.

Visiška tiesa ir negalime nesutikti su pateikiamais „faktais be emocijų“. NT bendrovės prieš porą metų plojo katučiais, kuomet ta pati žinisklaida sutartinai baubė apie nuolat kylančias NT kainas, o kalbos apie NT „burbulą“ buvo „nušvilpiamos“ pačių NT kompanijų. Ir tada ir dabar žmonės reaguoja į pasirodančią informaciją ir publikacijas (tada – pirko, dabar – laukia), o desperatiški NT bendrovių veiksmai, kaip kad pastarosios prezentacijos pasirodymas, kad iš tiesų viskas yra atvirkščiai, jau yra neįtikinantys.

Komunikaciją reikia valdyti ir tuo užsiimti dera iš anksto. Jei „Hanner“ kartu su partneriais savo argumentų nebūtų laikę stalčiuje ir tik burnoję ant žinisklaidos golfo klubuose, bet kryptingai dirbę edukacinį darbą, galbūt, šiandien neturėtume „derybinės situacijos“ tarp būsto pirkėjo ir NT pardavėjo: vieni laukia, kol kainos kris, kiti – kol šie palūš ir ims pirkti. Tokios tos derybos.

0 58

Idėjų šturmuose agentūrose, susitikimuose su klientais netrūksta skambių frazių apie komunikacijos internete svarbą. Šiais laikais kiekvienas agentūros arba marketingo berniukas (mergaitė) žino: „You cannot be fired for buying IBM“, t.y. „You cannot be fired for suggesting social networks and other online stuff“. Bet kiek tai veikia?

„Online Publishing Insider“ autorius Ari Rosenbergas turi drąsių pasvarstymų:

1. Podcasting. If an over-hyped platform falls a hundred miles short of expectations, can anyone hear it? The issue here is and has always been measurement. You can only count the „drops“ of those who downloaded the podcast, but it is unclear how many listened to it. If a solution to this issue has arrived, it has not helped resuscitate this massively over-hyped online extension.

[…]

2. Online video. What percentage of video plays on the Web are not suitable for product managers and directors of marketing of any age or brand?
I bet that number is north of 70% — which leaves a nice business but not „the business“ those driving the online video hype bus would like you to believe. Before you invest in the creation of video content, ask yourself, „What percentage of my audience visits my site from an office computer between 9 and 5?“ People at work have a difficult time listening to video, so if a bulk of your site’s users visit while at work, you will be disappointed in the volume of video inventory created relative to your investment.

Prisijunkite

Video

0 1213
Empyrišku vertinimu Lietuvos draudimo bendrovės ilgokai nebuvo lokaliai sukūrusios kai ko masiškesnio. Vis daugėjant Facebook'e hashtago #gyvenimaspasiseke ir ekonomikai stiebiantis, matyt atėjo laikas ryšio...