Dansu Dansu

Icon

.

Didžiojo lietuviško alaus nerimas

Lietuvos aludarių gildijos paskleista žinia apie planuojamą kampaniją, skirtą skatinti vietinio alaus vartojimą, liudija nerimastingas pastangas griebtis bet ko, kad tik būtų pristabdyta neigiama tendencija.

Bet ar reklamos kampanija yra teisingas žingsnis? Man tai panašu į kokios nors reklamos agentūros atneštą pasiūlymą “darykime kaip Got Milk, ir viskas išsispręs”. Bet manau, kad neišsispręs.

Visų pirma, paviršinis dalykas – laikotarpis. Lietuvos aludarių kampanija planuojama trumpai – kelis mėnesius. Keli mėnesiai įsitikinimams pakeisti? Be šansų. Pirmasis “Got Milk” etapas truko visus metus. Per tą laiką pieno pardavimai Kalifornijoje (nes pirmoji kampanija vyko tik ten) padidėjo 7 %.

Ir čia pereinu prie giluminio dalyko – apie ką ketinama kalbėti. Kitaip tariant, ketinama kalbėti ne apie įpročius (“pienas yra naudingas, tad gerkite jį”; “Lietuvos bankų kortelėmis yra saugu atsiskaitinėti, tad mokėkite jomis”), o apie skonį. Skonis yra individualus dalykas. Jeigu tau neskanu – tau neskanu. Jeigu tau tik atrodo, kad neskanu – tau jau neskanu. Ir jeigu draugai sako, kad neskanu – tau taip pat neskanu. Tai ne įpročiai, kuriuos tu gali (irgi, žinoma, nelengvai) keisti.

Agentūros, kuri kurs kampaniją, laukia nelengvas uždavinys surasti kuo užkabinti žmones. Pagal tai, ką rašo VŽ, sprendžiu, kad bus einama su racionalia žinia – nauda Lietuvai ir pan. Pradžioje galbūt tai suveiks, bet tai tebus laikina. Pirkėjai žiūrės į tai skeptiškai. Ta proga siūlau perskaityti puikų Daliaus Tarvydo įrašą apie kampanijos auditorijas ir galimas jų reakcijas.

O importinis alus auga ir be reklamos… Negali suversti viską tik kainai – rusiškas alus neretai yra brangesnis nei mūsiškis. Beje, toks nukrypimas – ŠUA sėkmingai importinio alaus augimo tendenciją išnaudoja (ir prisideda prie jos, platindama savo stipriame distro tinkle) su “Kronenbourg” ir “Grimbergen”.

Tad Lietuvos didžiųjų aludarių situacija primena prieškrizinį “General Motors” – automobiliai gaminami, reklamai išleidžiami milijonai, bet rinkos dalis mažėja. Nes marketingas juk prasideda ne nuo reklamos, o nuo produkto. Jeigu žmonės jo nenori, jokia reklama nesugundysi. Kas iš to, kad “Microsoft” JAV išleido didelį biudžetą “antimakinei” kampanijai “I’m a PC”. “Apple” vis tiek auga. “Apple” apskritai nusispjauti ant socialinės žiniasklaidos ir visų naujų marketingo vėjų, nes jie turi esminį dalyką, pastatytą teisingai – produktą. Žmonės nori Stivo gaminių ne dėl reklamos arba “engeidžinimo”.

Sėkminga aludarių kampanija bus tik tada, kai keisis patys produktai arba bent jau žmonės matys, kad ir didieji sugeba gaminti “craft beers”. Tai kainuoja, neekonomiška, bet tai – būdas įrodyti, kad didieji alų tikrai gamina. Ir ne reklama čia turi išvežti, o RsV. Na, jeigu žmonės šventai įsitikinę, kad tavo alus pagamintas iš miltelių, rodyk nerodęs klipe kubilus su salyklu, bet žmonės netikės. Nes čia – reklama…

Beje, prieš kokią dešimtį (gal mažiau) metų Alas Riesas išleido knygą “The fall of advertising and the rise of PR”. Ji – labai labai kontraversiškai vertinama, bet šiuo atveju kampanijos strategams būtų verta ją perskaityti.

Svečio įrašas. Daniel Vaarik: Market made me do it

Daniel Vaarik yra viešųjų ryšių specialistas iš Estijos, ilgametis “Hill & Knowlton” Talino biuro vadovas. Gavome jo įdomų ir Lietuvai aktualų straipsnį.

I was having a conversation with an Estonian ad agency guy about the ads that they hate to make themselves, but still make. Why? „But there are no clients for better ones!“ he said. I opened my mouth to say something, but then closed it again, because I did not know what to say. The guy was obviously referring to low fees, small market, possibly low awareness of clients and what not.

But if you look at the situation from the client´s viewpoint, the question arises – how can they offer excellent services, if they have not developed these in the past? How can they even know, how excellence works, when they have not made enormous efforts, stayed up until the early morning hours, in order to become the best?
Read the rest of this entry »

RsV mieliau maigo klavišus nei ginkluojasi kameromis

Per paskutinius keletą dešimtmečių ryšiai su visuomene smarkiai patobulėjo. Lietuvoje ši rinka tik pradeda skaičiuoti antrą dešimtmetį, bet pažanga pastebima – dabar jau šios srities profesionalai yra žymiai gudresni, daro mažiau klaidų.

Tačiau techninės priemonės, kaip nekeista, liko gana tos pačios. Jeigu kalbėsime ne apie social media ar viral reikalus, o imsime klasikinius viešuosius ryšius, tai tekstinė informacija, kaip ir prieš dešimtmetį, užima dominuojančią poziciją. Lietuvoje RsV industrija video naudoja retai. Apie audio net nekalbu. Galima teigti, kad www.mintysverslui.lt yra balta varna juodų internetinių varnų būryje, kad net norisi pavadinti „keistenybe“.

Tai keista matyti, žinant išaugusią www.youtube.com, o visi išmaniųjų telefonų gamintojai būtinai pabrėžia, jog naujasis prietaisas moka funkciją „nufilmuok ir pakrauk“. Į Facebook‘ą, į Youtube‘ą ir t.t.  Jau nekalbant apie tai, kad videoformatas yra žymiai paveikesnis nei tekstinis.

Video formatą gelbsti telekomunikacijos industrija. Neseniai sužinojau, kad TEO savo vadovo metinį pranešimą pasiūlį išklausyti video formatu. Video pranešimus žiniasklaidai ir/ar tikslinei publikai bandė platinti ir „Omnitel“. Tai bene labiausiai įsiminę atvejai. Bet tai ir liko pavieniai bandymai.

Kodėl taip nutiko? Manau, kad tam yra keletas priežasčių:

-         pirmiausia tekstą lengviausia perkelti (atlikti veksmą „copy-paste“);

-         žiniasklaidos problema – televizijoms reikia kokybiško vaizdo, kurį „pagamina“ tik profesionali kamera, spaudai video ar audio apskritai nereikalingas, o radijo stotys nėra imlios žinioms (išskyrus „Žinių radiją“), todėl vienintelė vieta, kur galima „krauti“ video medžiagą, yra viešieji portalai, tokie, kaip www.youtube.com ar www.delfi.lt, www.lrytas.lt televizijos;

-         tekstą suvokti galima greičiau. Tai viena įdomiausių priežasčių, kuri blokuoja video ar audio įsigalėjimą. Pasirodo, mokslininkai jau yra nustatę, kad jog šiuolaikinis žmogus verslo dokumentus (tyrimas mini tokios tipo informaciją) skanuoja, o ne juos skaito, t.y. informacija įsisavinama greičiau, tačiau labai paviršutiniškai. Prisiminkime gerą pasakymą – „skrolinimas“, kas reiškia greit skaitymą, pasinaudojus pelės ratuku. O dabar pabandykite tokiu pat būdu „praskolinti“ video medžiagą. Nežinau, kaip Jums, bet man lieka jausmas, kad kažką praleidau. Su tekstu to niekada nebūna.

Taigi, kokia išvada. RsV industrijai ir toliau ilgai reikės tekstų rašytojų ir išmanyti filologiją. Bent jau artimiausiu metu.

Kodėl Lietuvos reklamos agentūrose nedaug vadovių moterų?

Šiais metais būdamas Kanų kūrybos (jau nebesivadina “Reklamos”) festivalyje, klausiausi įdomios diskusijos apie tai, kodėl pasaulyje yra tiek mažai moterų, vadovaujančių didelėms agentūroms arba bent jau kūrybos skyriams. O juk to paties galima paklausti ir Lietuvos reklamos arba RsV industrijos.

Moterys, vieša paslaptis, tiesiogiai arba netiesiogiai lemia didžiąją dalį pirkinių namų ūkiuose. Tačiau reklamą joms kuria vyrai. Ar jie gerai supranta ko nori moterys, cituojant filmą su M. Gibsonu? Paulius, kai “Dansu Dansu” viduje apie tai diskutavome, man atkirto, kad to klausti – tas pats kaip abejoti O. Lapino gebėjimais konsultuoti moteris. Gera pastaba. Tačiau man vis tiek neaišku. Juk jeigu vyrai gali kurti reklamą moterims, tai ir moterys gali kurti alaus reklamą?

Tad kiek žinote agentūrų arba kūrybos vadovių Lietuvoje? Žinoma, žinoma, yra 4 – 5 agentūrų (media, RsV, creative) vadovės, kurių pavardes gerai žinome. Tačiau bendras rezultatas – ne moterų naudai. O kai reikalas ateina prie kūrybos vadovų, atrodo, kad situacija yra dar prastesnė.

Kūrybos vadovas – negailestingas vadybininkas, priverstas tramdyti kūrėjų ambicijas. O moterys yra pernelyg “mamiškos” ir pasiduoda emocijoms? Bet jeigu pasižiūrėtume į projektų vadovų gretas, pamatytume, kad ten dominuoja moterys. Projektų valdymas yra ne mažiau diplomatijos (o kai kada ir kietos rankos kolegoms suvaldyti) reikalaujantis reikalas.

Įdomu ir tai, kad klientų rinkodaros skyriuose – pilna moterų. Neturiu statistinių duomenų, bet iš akies spėju, kad bent jau produktų vadovų lygyje turėtų būti daugiau nei pusė.

Pauzė dėl motinystės atotogų, “mamiškumas” santykiuose, etc., matyt, irgi neturi nieko bendro su moterų kiekiu vadovų pozicijose. Karjeros greitis nepriklauso nuo darbe praleistų metų skaičiaus. Tad klausimas lieka atviras.

Ką manote jūs?

Skaitiniai šventadieniui (t.y. šventės dienai): “Wal-Mart” pozicionavimo bėdos

Kadangi Lietuvoje prekybos tinklai yra vieni didžiausių reklamos užsakovų, visiems susijusiems ir šiaip rinkodaros problemomis besidomintiems rekomenduoju straipsnį iš “Supermarket News” apie “Wal-Mart”. Ištrauka:

Today, Wal-Mart officials are addressing a business still recovering from a marked reduction in inventories and inconsistent positioning they cite as a root cause of the sales drain. Stated simply, when shoppers couldn’t find what they were looking for in a 200,000-square-foot store, they went looking for a new store. Wal-Mart’s pricing message in the meantime wavered between EDLP (Artūras: “Every day low prices”), a softer message around values, and hot pricing, while Supercenters transformed from decidedly dumpy to near elegant as the company built less and remodeled more.

“Heineken” drąsiai investuoja į reklamą “YouTube” ir mobiliajame internete

Straipsnių fone, kuriuose nerimaujama dėl to, kad “Heineken” tiesiai (t.y. ne per agentūras) susitarė su “Google” dėl reklamos pirkimo (bet planavimą “Heineken” žada palikti agentūroms), man pasirodė įdomu kitkas – kanalai, kuriuose alaus gamintojas reklamuosis.

“Heineken” pranešimuose ypač akcentuoja  ”YouTube” ir mobilųjį internetą.

Mes irgi eksperimentuojame su FMCG kategorijai mažiau įprastomis skaitmeninėmis formomis. “Heineken” pavyzdys rodo, kad einame teisinga linkme.

Žinoma, su “YouTube” Lietuvoje kol kas nėra paprasta, tačiau mobilusis internetas gali tapti įdomių sprendimų vieta. Juolab, kad tai jau yra masinis dalykas – tyrimų bendrovės “Berent” duomenimis, išmaniuosius mūsų šalyje turi 11 % žmonių, o TNS teigia, kad mobiliuju internetu naudojasi 14 % gyventojų.

Kaip inžinerijos įmonė tapo Skandinavijoje puikiai žinomu prekės ženklu

Į akis pakliuvo įdomi istorija apie Švedijoje centrinę būstinę turinčių inžinerijos konsultantų “AF Consult” iškilimą iki vieno geidžiamiausių darbdavių Skandinavijoje. Per mažiau nei dešimt metų apklausose įmonė pakilo iš 85 vietos į… 3-iąją. Man ir pačiam teko girdėti, kad paminėjimas, jog dirbi “AF Consult”, švedams sukelia pagarbą ir susižavėjimą. O juk įmonė teikia, atrodytų, visiškai neseksualias paslaugas – inžinerines konsultacijas.

“AF Consult” re-brandingo sėkmės istorija – puikus B2B marketingo pavyzdys. Naudinga žinoti.

PDF parsisiųsti (arba perskaityti internete) galima čia.

“Nokia” ir “Sony Ericsson” ženklai išnyks 2012?

“LinkedIn Today” radau www.247wallst.com, finansinės analizės portalo, prognozes kitiems metams. 2010 metais jie taip pat prognozavo ir išpranašavo “T-Mobile” pardavimą JAV bei “Blockbuster” žlugimą. Bet ne visai atvejais pataikė (KIA, BP, Moody’s).

Taigi, kitais metais portalas žada:

New competitors like HTC now outsell Sony Ericsson by widening numbers. Sony Ericsson management expects several more quarters of falling sales and the company has laid off thousands of people. There have been rumors, backed by logic, that Sony will take over the operation, rebrand the handsets with its name, and market them in tandem with its PS3 consoles and VAIO PCs.

Samsung, part of one of the largest conglomerates in Korea, has publicly set a goal to be the No.1 handset company in the world by 2014. The parent company is the largest in South Korea with revenue in 2010 of $134 billion. A buyout of Nokia would launch Samsung into the position as the world’s handset leader. LG Electronics, the 7th largest company in South Korea, with sales of $48 billion, is by most measures the third largest smartphone company. It has the scale and balance sheet to takeover Nokia. The only question about the Finland-based company is whether a buyer would maintain the Microsoft relationship or change to the popular Android OS to power Nokia phones.

Įdomu. Daugiau yra čia.

Kečupų kovos: Valdorfo vs. Daumantų


Agentūra: Milk


Agentūra: Not Perfect

Ar jaunimas matys alkoholio reklamą TV, jeigu ją uždrausime Lietuvoje?

Taip, matys. Jūsų dėmesiui – šiek tiek skaičių, rodančių kiek laiko mūsų šalies gyventojai žiūri TV kanalus, transliuojamus ne iš Lietuvos.

Tai – minutės per dieną.

Atkreipkite dėmesį į “Cable channels”. Taip suklasifikavome nelietuviškas televizijas (lenkiškas, vokiškas, diskoverius ir travelius, bet ne PBK). Per dieną vidutiniškai šalies gyventojai kabelinius kanalus žiūri 1 val. Vienos amžiaus grupės daugiau, kitos mažiau, bet tas laikas metai iš metų auga.

Spauskite paveikslėlį didesniam vaizdui.

Ir jis augs dar, nes netrukus įvyks perėjimas prie skaitmeninės TV.

1-os valandos reklamai pamatyti užtenka. Pridėkime dar užsienio internetinius portalus, kuriuose sėdi jaunimas, masiškai siunčiamus nelietuviškus filmus bei serialus, ir A. Matulo svajonė užauginti kartą be alkoholio darosi sunkiau įgyvendinama.

Alkoholį vartoti skatina draugai (ar buvo Tarybų Sąjungoje alkoholio reklamos? Bet per žiburėlius būdavai ne vyras, jeigu netrukteldavai), tėvai (jie atvažiuoja į sodybą su draugais, kažką vartoja ir jiems linksma) ir masinė kultūra (kai žiūriu į ”Mad men’uose” “Smirnoff” maukiantį Doną Draperį, aš noriu būti kaip jis).

Tad gal ne su tuo kovojame?

Archyvai

Sociologija

Ar esate įsigiję elektroninių knygų skaityklę (Kindle, Sony, Nook, etc.)?

View Results

Loading ... Loading ...

Twitter Blog

avatar picture
"Išsamiau apie atnaujintą Google produktų privatumo politiką (EN kalba): http://t.co/POyMtRUC"
Prieš 11 val.
avatar picture
"Media people should read this article http://t.co/hSqE3Vkk"
Prieš 1 d.
avatar picture
"Interneto, kokį jį žinojom, pabaiga? http://t.co/Y4TBIrih"
Prieš 22 d.
avatar picture
"Klerko svajonė http://t.co/O7JmUd7K"
Prieš 42 d.

Ką žiūrėjome YouTube