Komentaras

Audiovizualinės komunikacijos agentūra „WideWings“. Šįkart – apie aiškinamuosius video.

——–

Leiskite paaiškinti. Sakykime, esate žmogus, kuris įkūrė inovatyvų verslą X. Paskiriate padorų biudžetą explainer‘iui, filmukas jau „YouTube“, belieka tik laukti pirmųjų užsakymų. Nors viskas atlikta operatyviai, deja, explainer‘ių netrūksta, todėl šis paskęsta tarp begalės kitų. Atlėgus kartėliui po nesėkmės, dera tik paklausti – jeigu įmanoma sukurti inovatyvų produktą, kodėl nepadarius inovacijų ir jo komunikacijoje?

Kokybiškų ir patikimų produktų/paslaugų rinka auga sparčiausiai per visus lig šiol buvusius dešimtmečius. Taigi, kyla nauji prekės ženklo komunikacijos iššūkiai – kaip sukurti emocinę jo vertę ir išlikti vartotojo sąmonėje kiek įmanoma ilgiau.

To imasi istorijų pasakojimas (angl. story-telling). Atsakant į tris esminius klausimus, audiovizualinės komunikacijos agentūra „Wide Wings“ supažindina su naujo prekės ženklo „ZZZ.LT“ – prekes pristatančio į namus ne tik dieną, bet ir naktį – atveju (žr. apačioje).

Ir dar šis tas apie animaciją. Jei vis dar esate įsitikinę, jog tai tik pasakos vaikams, toliau skaityti straipsnį bergždžias reikalas.

 

Ką papasakoti?

Animacijoje istorijos ypatingos tuo, kad čia gali nutikti bet kas. Vaizduotė yra vienintelis apribojimas. Jei veikėjas užsimena apie „drugelius pilve“, jie ir skraidžios personažo pilve, jei istorijai reikia Elvio Preslio – jis ims ir uždainuos. Metaforas, svajones ar ilgalaikę produkto naudą – tai, ko negali parodyti tekstas, nuotraukos ar netgi filmas – animuota istorija visa tai atvaizduoja.

„ZZZ.LT“ atveju, istorija pasakoja, kas nutinka nuo tos akimirkos, kai vartotojas užsako prekes. Atrodo, kas dedasi šiame etape numanome, tačiau animuotoje istorijoje tai pateikiama kaip nuotykis: nindzė aplanko ūkininką, surenka produktus, nugali robotų – kurjerių šutvę ir pristato produktus klientei. Visa tai hiperbolizuota tikrovė, kuri pažįstama ir filmuotai reklamai. Tiesa, už ženkliai didesnius kaštus.

 

Koks veikėjas pasakos istoriją?

Ne paslaptis, kad žmonės mėgsta istorines asmenybes, lyderius bei herojus. Kodėl jūsų prekės ženklas negali tapti didvyriu, sprendžiančiu vartotojų problemas?

Kitaip nei explainer‘iuose, „ZZZ.LT“ nindzė nėra internetinis mokytojas nuolat beriantis skaičius ir datas. Jis ne tik įkūnija prekės ženklą, bet kartu tampa ir pagarbos vartotojui metafora. Pati veikėjo koncepcija kilo iš siekio parodyti, kad su kurjeriu gali ir nesusidurti, nes prekės pristatomos prirakinamoje prie durų dėžėje. Paslaptingas ir niekam nepastebimas kurjeris sugretinamas su gerai besimaskuojančiu ir paslaptingu nindze.

Kita svarbi detalė –  kaip ir mums pažįstama realybė, personažas yra geometrinių formų darinys. Jos pasitelkiamos ir individualizuojant prekės ženklą. Štai, apskritos formos tinka aktyvumo ir draugiškumo bruožams išreikšti. Taigi, neretai jos tampa smalsiais, besišypsančiais ir judriais herojais, o jei prireikia atvaizduoti brandą, pastovumą – keturkampės formos šias savybes perteikia tiksliausiai.

Žiūrint į „ZZZ.LT“ veikėjo formą, personažas yra sudarytas iš apvalainų keturkampių, rankos ir kojos aptakesnės už kitas kūno dalis, tarsi atleto. Taip koduojama žinutė, kad jo gabenamos prekės pristatomos saugiai, taupant kiekvieną minutę. Personažo herojiškumą „paaštrina“ komiksų stilius, o tai naujam prekės ženklui suteikia autentiškumo.

 

Kaip?

Faktai informuoja, tačiau emocijos pažadina vartotojo empatiją, pasakojama istorija jam pasidaro svarbi. Vartotoją kasdien užgula iššūkiai ir rūpesčiai, o tai norisi atsiriboti nuo kasdienybės, atsipalaiduoti ir įsikvėpti.

Tikėdamiesi sukurti įsimenamą istoriją galima pasitelkti tris stipriausias emocijas – juoką, siaubą ir užuojautą. „ZZZ.LT“ istorijoje įpinamas ir scenaristo Blake Snyder „save the cat“ momentas – nindzė išgelbsti katiną nuo robotų-kurjerių šutvės. Šio kadro tikslas – nindzę parodyti kaip nesavanaudį herojų, sukelti žiūrinčiojo užuojautą ir prielankumą. Išprovokavus pastarąjį, „įsijungia“ natūralus žmogaus smalsumas ir vaizduotė, o tai ir garantuoja, kad reklamomis persisotinęs vartotojas peržiūrės filmuką iki galo.

 

„ZZZ.LT“ animuotos istorija

„Craft“ Lietuvoje vis daugėja. Visur. Ar tai būtų alus („Raudonų plytų alaus dirbtuvės„), ar – šokoladas (Chocolate Naive), ar – maistas („Keulė Rūkė„). Kas tai? Kokia „craft“ ideologija ir kaip viskas veikia bei kodėl?

Dalijamės Andriaus Grigorjevo, IDEA GROUP strateginės komandos vadovo įrašu apie „craft“ kultūrą. Įrašas ilgas, bet vertas kiekvieno žodžio.

 ————

Craft judėjimas atslinko tyliai – nauja produktų gamybos ir (neišvengiamai) komunikavimo ideologija be didelių biudžetų sugebėjo ne tik įsitvirtinti vartotojų sąmonėse, bet ir privertė keistis tradicinius prekės ženklus.

Daugėjant mainstream prekės ženklų, kurie vis daugiau naudoja craft komunikacinių kodų, tampa sunku atskirti, kas yra kas, t. y. kas yra tikrasis „craft“, o kas tiesiog trend’o bangą bandantis išnaudoti tradicinis prekės ženklas. Tuo pačiu didžiulis craft prekės ženklų populiarumas devalvuoja pačią koncepciją. 

Jau kelerius metus craft judėjimui žadama greita mirtis – kaip ir visų pranašysčių bei prognozių atveju, šiosios išsipildymo dar reikės palaukti. Panašu, kad dabar  pats metas įvertinti, kas iš tikrųjų yra tas craft reikalas ir ką šis judėjimas reiškia prekių ženklams bei komunikacijai. 

KONTEKSTAS

Trendai neatsiranda ir neįsitvirtina be konteksto pasikeitimų. Kontekstas gali būti platus, t. y. tam tikrus trendus sustiprins socio-demografiniai pasikeitimai, pokyčius įgalinančios technologijos, įstatymų priėmimai ar ideologiniai pasikeitimai.

Taigi, kiek besijuoktumėme iš hipsterių ir jų evoliucinių kaimynų yuccių, craft kultūra yra tiesiogiai susijusi su kūrybinių industrijų klestėjimu. O pastarasis buvo pagrįstas kūrybinio proceso ir kūrybiškumo liberalizavimu – išplečiant tiek kūrybiškomis laikomas sritis, tiek specialybes ir įgūdžius. Tokiu būdu ribos tarp kūrybinės raiškos ir amato tapo sunkiau apčiuopiamos, o rankų darbas sulaukė savo šanso tapti dar viena kūrybiškumo apraiška.

Žvelgiant iš rinkos perspektyvos, svarbu pastebėti, kad craft judėjimas susiformavo kaip reakcija į prekės ženklų ir prekių komoditizacijos tendenciją – reiškinį, kai įvairiose kategorijose egzistuojantys prekių ženklai vienas nuo kito diferencijuojasi tik brandingo pagalba, o ne produktinėmis savybėmis. Ne veltui daugelis prekės ženklų tyrimų pastaruosius 5 metus vienokiu ar kitokiu būdu skelbė apie prekės ženklų krizę, kai didžioji dalis rinkoje esančių prekės ženklų vartotojams nerūpi ir gali būti lengvai pakeičiami bet kuriuo kitu. Craft judėjimas, pasitelkdamas pakankamai vienodus raiškos kodus, susitelkė ties produkto ir proceso diferenciacija.

Kas leidžia sakyti, kad craft dabar yra masinės kultūros trendas? Pirmasis požymis, kad tendencija yra įsitvirtinus – ją pajuokiančios komunikacijos kiekis. Matėme jau ne vieną video siužetą, kuriame pabrėžiamos visos įmanomos craft prekės ženklų klišės. Tai rodo, kad craft komunikacijos kodai dėl nuolatinio klonavimo „susidėvėjo“, t. y. nustojo būti patikimais ženklais, nurodančiais craft kultūros principus:

Kad craft kultūra tapo masiniu trendu, rodo ir tai, kaip mainstreaminiai brandai bando imituoti ar pritaikyti craftinius kodus. Lengviausiai pastebimas craft kaip nepriklausomai egzistuojančios vizualinės estetikos taikymas. Tai reiškia, kad net nekalbėdami apie craft prekės ženklą, mes galime taikyti craft estetikos gaires, nes craft suvokiamas kaip kokybę ir premium savybes komunikuojanti koncepcija. Galima pastebėti, kaip visos kategorijos raiška pasuka craft estetikos pusėn ir pradeda naudoti įvairius iš craft prekės ženklų pasiskolintus raiškos būdus. Bet craft prekės ženklų įtaka neapsiribojo tik vizualine raiška (apie tai šiek tiek vėliau).

 

KĄ REIŠKIA CRAFT IDEOLOGIJA?

AUTORYSTĖ

Masinė gamyba komoditizuoja produktus ir išskaido gamybos procesą tarp daugybės nepriklausomų arba mažai susijusių šalių, kurių daugelis nedaro išskirtinio indėlio į objekto-prekės formavimo procesą – tokiu būdu sunaikinama autorystės sąvoka.

Pasaulyje, kuriame produktai yra anonimiški, dažnai neturintys autoriaus arba sudaryti iš daugybės iš įvairiausių vietų atkeliaujančių dalių, vertybe tampa objektas, turintis aiškią kilmę, autorių, o galbūt net ir aiškią atsiradimo istoriją.

Centrinė craft produkciją apibrėžianti savybė – kūrėjas, kuris kuria (designs) ir padaro (makes arba produces). Būtent tai, kad šias dvi funkcijas apjungia vienas žmogus arba žmonių grupė, išskiria craft produkciją kaip gamybos ideologiją, kuri yra priešinga komoditizuotai masinei produktų gamybai. Craft ideologijoje kūrėjas ir gamintojas nėra atskiriami.

02

Craft nurodo mažesnių gamybos apimčių įspūdį. Craft žada, kad kiekviena produkcijos partija („batch“) nebus identiška prieš tai buvusiai. Komunikacijoje tai pabrėžiama per etiketes, kuriose nurodoma ir kartais aprašoma serija, pateikiami produkto serijos numeriai ar net atskirų serijų pavadinimai.

KILMĖS ISTORIJA

Kartu su autoryste atsiranda ir konkreti produkto kilmės istorija. Už kiekvieno naujo prekės ženklo žingsnio, produkto atsinaujinimo, naujų savybių ar inovacijų slypi aiškus KODĖL MES VISA TAI DAROME? Ten, kur tradicinis verslas sunkiai randa įtikimus argumentus ir pasakojimus, kurie nebūtų „norime padidinti pajamas, rinkos dalį ar tiesiog neleisti jos pasiimti kitiems“, craft prekės ženklai lengvai rezga „įkvėptas“ ir autentiškas istorijas.

Craft prekės ženklų istorijų autentiškumas pirmiausiai atsiranda dėl pasakojimų autorystės – už visų veiksmų stovi ta pati komanda arba žmogus, kuris dalinasi savo betarpiška patirtimi.

Vartotojo suvokiamas autentiškumas tiesiogiai siejasi su lokalumu ir nedideliu dydžiu.

POKYČIAI

Craft žada nuolatinius pokyčius, t. y. craft produkcija nestovi vietoje, o nuolatos kinta. Tai nereiškia, kad craft gamybos proceso tikslas yra tobulinti ir efektyvinti patį gamybos procesą. Vartotojui, besirenkančiam craft prekės ženklus, mažesni gamybos kaštai ir mažesnė kaina nėra vertybė, kurios pagrindu tokie prekės ženklai yra pasirenkami. Tokiam vartotojui svarbiau nuolatiniai atradimai,  o nuolat besikeičianti ir atsinaujinanti to paties prekės ženklo produkcija būtent tai ir žada. Dėl nuolatinių pasikeitimų ir atnaujinimų craft produkcija tarsi neturi galutinio ir išbaigto produkto – vartotojas perka pačią produkto kelionę.

Gamybos proceso autentiškumas ar unikalumas yra viena iš nekintamų craft vertybių, o vienintelis craft ideologijoje egzistuojantis efektyvumo principas – tvari gamyba.

 

KĄ CRAFT SUTEIKIA VARTOTOJUI?

Craft vartotojas yra šiuolaikinis romantikas, kuris tiki „tikrais“ daiktais ir „tikromis“ patirtimis. Tas „tikrumas“ urbanistiniam vartotojui yra vienas iš nedaugelio priešnuodžių komoditizuotoms visų skoniams pritaikytoms erdvėms, pojūčiams ir prekėms.

Mūsų pasirinkti produktai ir prekės neišvengimai kitiems kažką pasako apie mus, o prekės, aiškiai nurodančios autorystę, yra kūrybiškesnė alternatyva kitoms rinkoje esančioms masinės gamybos prekėms. Taip šis kūrybiškumas persiduoda ir pačiam savininkui.

Kita vartotojo gaunama vertė tiesiogiai susijusi su craft gamybos principais. Tai, kad craft produkcija nuolat kinta, vartotojui suteikia vis naujų patirčių, o pirkdamas ją jis tam tikru būdu remia nenutrūkstamą produkto vystymąsi. Taigi besirinkdamas craft’inį prekės ženklą, vartotojas atsiduria arčiau paties gamybos proceso ar net kartais tiesiogiai į jį įsitraukia. Dažnai tokio prekės ženklo prekių pirkimas primena pasirinktos kickstarter kampanijos rėmimą – iš esmės perki ne galutinį produktą, bet dalyvavimą pačiame kūrimo procese ir išskirtinio vartotojo statusą. Craft prekių ženklai siūlo panašų santykių modelį.

 

CRAFT ĮTAKA KOMUNIKACIJAI IR PREKIŲ ŽENKLAMS

Nereikia manyti, kad craft įtaka apsiriboja estetinėmis gairėmis, kurios padeda prekių ženklų produkcijai apsimesti autentiškesnei. Daugelis su craft judėjimu susijusių pokyčių dabar yra tapę naujuoju komunikacijos standartu.

Craft prekės ženklai turėjo nemažai įtakos autentiškos komunikacijos įsitvirtinimui. Ir nors „Dove“ pademonstravo, kad autentiškas istorijas galima kurti patiems, „Guinness“ ir „Stella Artois“ įrodė, kad lygiai taip pat sėkmingai galima išnaudoti jau egzistuojančius autentiškus pasakojimus. Tokių sėkmingų kampanijų dėka mainstream prekių ženklai įrodė, kad autentiškumas nėra išskirtinai autentišką kilmės istoriją turinčio prekės ženklo įrankis. Taip autentiškumas tapo neatsiejama modernios rinkodaros žodyno dalimi.

03

Didžiausią įtaką craft ideologija daro gamybinių procesų komunikacijai. Kaip pavyzdį paimkime mažmeninę prekybą, kurioje nyksta atskirtis tarp gamintojo (tiekėjo) ir pardavėjo – gamintojas pradedamas vertinti kaip partneris ar su prekybininko pagalba pakeliamas iki atskiro prekės ženklo statuso.  Dėl šios perskyros nykimo vartotojas pradeda labiau pasitikėti produkcijos kilme ir net tokiomis savybėmis kaip, pvz., šviežumas.

Keičiasi ir prekės ženklo atstovo vaidmuo – marketingo vadovai ar kiti specialistai, kurie sugeba pakomentuoti tik savo siaurą profesinį lauką, darosi vis mažiau įdomūs, o kyla poreikis girdėti žmogų, kuris vienareikšmiškai valdo produkto ar paslaugos vystymąsi.

Susidūrusi su didėjančia autentiškumo paklausa korporatyvinė komunikacija taip pat išgyvena pokyčius – jau ir taip per ilgai komunikacijos pasaulyje apsistoję korporatyviniai vertybių pristatymai ir aprašymai pagaliau keičiami įdomiais arba mažų mažiausiai pakenčiamais pasakojimais.

Craft prekės ženklai dažnai būna nuoseklūs ir vienalyčiai. Tuo tarpu baltomis siūlėmis susiūti brandai, kur „koncepciją nusižiūrėjom iš kolegų užsienyje, pakuotės formatą pigiai pasiūlė pakuočių fabrikas, dizainą pritaikė vieni, reklamą sukūrė kiti, o „copy“ sugalvojome patys“, atrodo vis mažiau natūralūs ir organiški.

 

KAS TOLIAU?

Na ir turbūt įdomiausias klausimas – kaip atsižvelgiant į šį trendą, prekės ženklų pasaulis judės į priekį?

04

Sunku netapti craftiniu nihilistu, kai „McDonald‘s“ paskelbia naują meniu pasirinkimą pavadinimu „Artisan Grilled Chicken“. Naudoti craft prekės ženklų suformuota kalbą ir žodyną dabar jau yra prasto skonio ženklas. Šiuo metu įvairaus plauko prekių ženklams besirenkant „autentišką komunikaciją“ craft vis labiau tampa klišių rinkiniu:

Situacija tokia, kad rimti produktiniai klipai jau nieko nebesiskiria nuo parodijinių. Vienintelis kelias tikriesiems craft prekių ženklams – pasirinkti tokį raiškos būdą, kurio nedrįstų naudoti klasikiniai masinei auditorijai skirti prekių ženklai. Šiuo metu tai vienintelis likęs kelias craft prekės ženklams išlaikyti savo identitetą.

 

-ANTI-AUTENTIŠKUMO JUDĖJIMAS

Mainstreaminis trendas yra mainstreaminis tada, kai turi padoriai susiformavusį counter-trend’ą: jei craft prekės ženklai „statomi“ pasinaudojant autentiškumo platforma, tai masiniams prekių ženklams belieka pripažinti savo fiktyvumą. Pasirodo, kad istorijos, kurios yra laužtos iš piršto ir nepagrįstos, gali lygiai taip pat užkariauti vartotojų širdis:

 

-ATEITIES PREKĖS ŽENKLAI

Kitas kelias – prekių ženklai, kurie pabrėžia inovacijas ir kuriamus produktus, o ne žvalgosi per petį į savo istoriją ir šaknis. Vertė turi būti sukurta, o ne iš naujo atrasta senuose brėžiniuose ir sudūlėjusiose užrašų knygutėse.

 

-SUPER-BRANDAI

Na ir pats stipriausias atkirtis craft kultūrai – prekės ženklai, kurių misija yra suteikti vartotojams išskirtines, niekur kitur ir niekaip kitaip nepasiekiamas patirtis. Kam reikalingas autentiškumas, jei prekės ženklas gali tave išsiųsti į kosmosą arba mažų mažiausiai į stratosferą. Na, arba leidžiantis visą tai stebėti.

Kad ir kurie scenarijai pasitvirtintų, ateitis žada būti įdomi.

——

Andrius kuruoja atvirą online kursą apie tendencijas TRENDS: RESEARCH AND MANAGEMNT, kurį galima prenumeruoti čia:

http://semiosearch.lt/training/

 

Skaitant atkreipti į skliaustelius ir vykdyti nuorodas. Daugtaškiai čia ne veltui…

DNB paleido kampaniją „Superilga„… (pauzė).

Ten toks praplikęs su ilgais „šoniniais“ plaukais… (pauzė).

Visai kaip ne tipinis lietuvis, banko klientas… (pauzė).

Jis ten visai mielas ir kažką veikia… (pauzė).

Turi savo požiūrį į gyvenimą… (pauzė).

A, tiesa, jis dar ten rodo turįs kvailą programėlę, tada turbūt jis kvailas… (pauzė).

… Tada apima tokia keista melancholija…

Komunikacinis sprendimas „sustiprink opoziciją, kad tavo produktas ar jo savybė būtų matoma stipriau“ yra puikiai žinomas ir naudojamas visų ir visur. Kas pamiršo dviejų dešimtmečių senumo „Fairy“ reklamą apie du kaimus Villariba ir Villabajo, galite video pasižiūrėti čia.

O štai DNB reklama… Žiūrim žiūrim ir kažkokia abejonė kirba.

  • Ar ji pakankamai juokinga, kad užkabintų?
  • Ką ji realiai pasako? Kad yra ir tokių žmonių ir tokių ilgų programėlių? So?
  • Neturi „call to action“, tai… ką?
  • Ar pagrindinis herojus tikrai toks, su kuriuo nesinorėtų tapatintis?
  • Reklama neturi aiškaus teigiamo herojaus, nes tas trumpais plaukais ir su akiniais tai turbūt moderatorius/komentuotojas, ar ne?

Ir tas pagrindinis sakinys „Superilga, nepatogi, laiką gaišinanti DNB programėlės versija. Visai kaip ne mūsų banko“…

Žinot, kūrėjams reikėjo pasiskaityti tyrimus, kurie seniai įrodė, kad tas pats rinkinys būdvardžių apie tą patį žmogų gali sudaryti visiškai skirtingą nuomonę apie žmogų, jeigu bus skaitomas „nuo teigiamų iki neigiamų“ ir atvirkščiai. Todėl pirma reikia girti ir nemalonius dalykus palikti pabaigai.

O čia gi priešingai. Taigi, ką žmonės prisimins iš pirmo sakinio, ogi tik raktinius žodžius: „SUPERILGA, NEPATOGI, laiką GAIŠINANTI DNB PROGRAMĖLĖ versija. Visai kaip ne mūsų banko“. O antro sakinio, greičiausiai net nebepakaitys.

Liaudyje yra senas posakis – „į Klaipėdą per Kauną“ (tinka tik Vakarų Lietuvai) arba „į Kauną per Klaipėdą“ (tinka Rytų Lietuvai). Ši reklama mums tai ir primena – parodykime trumpumą per… ilgumą. O to reikia? Ar tai veikia ir efektyvu?

Jeigu ši reklamos kampanija buvo skirta pajuokauti ir iš esmės išjundinti pernelyg solidžią ir atsargią visų bankų komunikaciją, šiek tiek atsistoti šalia, tada spaudžiam dešinę – pavyko. Ir už kūrybiškumą duodame karmos taškų.

Ką manote Jūs?

 

0 1134

—-

Šiandien kolega gavo ir pasidalijo štai tokiu „autoreply“ laišku.

Pirma reakcija buvo nustebimas – labai netikėta. Dažniausiai automatiniuose el.laiškuose kalbama apie atostogas arba komandiruotes. Kartais nenurodoma jokių priežasčių. Ir tokie laiškai jau tapo elektroninio susirašinėjimo kasdienybe.

Tačiau vėliau kyla keletas minčių ir visos jos signalizuoja, kad darbovietę reikia gerbti, t.y. didina jos reputaciją:

– „Atlieku karinę tarnybą“ reiškia, kad ne tik darbuotojas atsakingas. Tai taip pat reiškia, kad „šioje įmonėje dirba atsakingi ir tvarkingi darbuotojai, tad ja galima pasitikėti“.

– „Atlieku karinę tarnybą“ reiškia, kad „aš sugrįšiu“, o tai taip pat reiškia, kad „įmonė galvoja apie savo darbuotojus, nes leidžia jiems išeiti 9 mėn. ir po to sugrįžti į darbo vietą, ji net el.pašto paskyros nenaikina“. Suprantu, kad kritikai sakys, jog įmonė privalo. Bet laiške tai skamba šiek tiek kitaip ir labai pozityviai įmonės atžvilgiu.

Išvada – pasinaudokite proga ir su tokia paprasta ir nieko nekainuojančia priemone pasididinkite savo įmonės, kaip patrauklaus darbdavio, įvaizdį.

Įrašas publikuotas INK agency tinklaraštyje www.judinksmegenis.lt

Dalijamės Luko Yla įrašu, kuriame jis siūlo agentūros projektų vadovui pasižiūrėti į veidrodį
Tai, kad klientas “išmano“ viską geriau, žino dauguma paslaugų tiekėjų, ypač dirbantys srityse, kurios susijusios su kūryba. Dizainerių ir kūrybininkų pasaulyje pamokymų tiek daug, kad klientų išminties perlai jau tapo darbo specifikos dalimi, ar netgi nusistovėjusiu požiūriu, jog klientas yra asilas, pats nežinantis ko nori.

Dalijamės dar vienu Tomo Staniulio, „Person premier“ konsultanto, lektoriaus, rašytojo, organizacijų ugdymo ir vystymo programų kūrėjo įrašu.

Prisimink save vaiką pirmą kartą zoologijos sode. Ar ne taip jauteisi atvykęs į naują darbovietę?

Pažvelk kitomis akimis. Tame zoologijos sode – tavo biure – pilna įvairiausių gyvūnų, kurių ligi šiol neįsivaizdavai egzistuojant. Ne antilopės ir ne žirafos, o konkurencija tarp kolegų mintantys grifai, ugnimi besispjaudantys generaliniai drakonai ar gerosios fėjos administratorių pavidalu.

Tęsiant „vaizdas nugali tekstą“ temą, mūsų šalies gamybinės įmonės vis dažniau eksperimentuoja bei pasitelkia vaizdinę medžiagą efektyviam gamybos procesui perteikti. Audiovizualinės komunikacijos agentūra „WideWings“ siūlo atkreipti dėmesį į keletą aspektų, kaip kuriamas tokios paskirties video.

Peržiūrėkime vieną konkretų atvejį – komercinių autobusų perdarymo ir gamybos įmonės ALTAS (žr. video žemiau) – ir paanalizuokime filmuką atskiromis dalimis. Filmuko auditorija – potecialūs autobuso pirkėjai. Jiems svarbu kaip mikroautobusas yra perdaromas, surenkamas, todėl kaip pagrindinė siužetinė linija buvo pasirinktas perdaryto mikroautobuso “gimimo” procesas.

Apie kompiuterinę grafiką

Tikslas – pristatyti įmonės veiklą parodų dalyviams. Parodoje didelis triukšmas, filmuką dažnai žiūrovas pradeda žiūrėti ne nuo pradžių, todėl vietoj užkadrinio balso ir istorijos pasakotojo pasirinkta kompiuterinė grafika. Būtent ji perteikia svarbiausius faktus: gamyklos plotas, darbuotojų skaičius, įdiegti kokybės ir vadybos standartai (ISO 9001, ISO 14001, LEAN).

Apie timelapse

Filmavimo laiko intervalais (angl. timelapse) technika pasikliaunama tuomet, kai norima ilgos trukmės atkarpą perteikti koncentruotai, taip parodant tam tikrą pokytį ar mastą. ALTAS atveju timelapse pasitelkiamas viso filmuko metu siekiant parodyti, kad produkto pagaminimo ciklas yra ilgas, nuoseklus ir apgalvotas.

Apie slow motion

Sulėtintas kadras naudojamas kai norima pabrėžti tam tikrą emociją ar jausmą, tarytum, sustoja laikas, o tai sustiprina ir sureikšmina pačią emociją. Dažnai gamybos procesai vyksta greitai ir įprastai neįmanoma visko pastebėti, todėl sulėtintas kadras tiksliai ir preciziškai parodo kaip atliekamas tam tikras veiksmas, sukuriant įspūdį, jog viskas yra apgalvota milimetrų tikslumu.

Apie garso takelį

Atsižvelgiant, jog didžioji dalis automobilių pramonės atstovų ir vartotojų yra vyrai, pasirinktas country stiliaus garso takelis, siekiant pabrėžti įtaigumą, tvirtumą, stiprumą. Jau pirmieji takelio akordai užduoda emociją, jog tai bus filmukas apie vyriškus dalykus – šiuo atveju automobilius.

 

Jau vakarėja… Dienos trumpos, sutemos atslenka greitai. Prie darbo stalo rinkodaros specialistas žvelgia į sieną ir mąsto: „Ir ką tas direktorius galvoja reikalaudamas padidinti pardavimus? Vėl kainas mažinti? Betgi jau visi klientai atbuko, reikia kažko įdomesnio, kabinančio…“.

Jis interneto paieškoje suveda „nuolaidos“ ir ima ieškoti, kas jau buvo. Kompiuterio  ekrane šviečia „išpardavimai“: totalus, grėsmingas, paskutinis, neeilinis, tikras, geras, įspūdingas, naktinis, velykinis, kalėdinis nuotaikingas, tik moterims, tik vyrams, tik kūdikiams, tik kaimynams…

„Jomajo, taigi visi geri žodžiai jau panaudoti“, – nuliūsta.

————–

Atsiprašome kolegų iš „TOPO centro“, kad jie šįkart papuolė į mūsų tinklus, suprantame jų ir kitų rinkodaros žmonių godas, bet pamatę šią lauko reklamą supratome, kad laikas pasidalinti papildomu neeiliniu resursu, kuris dar ne visas išnaudotas, nors „šnai“, deja, jau užimtas.

IMG_2261

Valstybinė lietuvių kalbos komisijos konkursas rodo, kad „pyst“ yra populiariausias ištiktukas Marijos žemėje.  Bet yra ir dar puikių variantų, kurie generuoja gerus šūkius (improvizuojame):

– „Mūsų kainos JABLINKŠT ir krenta!“

– „Mūsų kainų ŠMURKŠT ir nėra!“

– „ŠULDU BULDU atjoja nuolaidos!“

– „TRIOKŠT POKŠT KEBERIOKŠT kainoms!“

– „ŽYBT ir pusės kainos nebėra!“

– „ŠLIUMPU PUMPU nuolaidėlės!“

– „Mūsų kainos?… PIRST ir nuolaida!“

– „DZIN tos kainos, kai TOKIOS nuolaidos!“

Gaila, kad resurse – tik 10 variantų, ilgam nepakaks. Bet gal VLKK galėtų tokius konkursus kas mėnesį surengti?

—————-

Susirūpinęs ir liūdnas rinkodaros specialistas vis dar žvelgia į sieną, nors galutinai sutemo, švyti tik kompiuterio ekranas. Staiga tolumoje, gal kitoje gatvės pusėje pasigirsta gerai žinoma daina: „Kai nieko neturi, tai ir nereikia nieko…“. Specialistas atsidūsta, bet nesujuda, tačiau ima dainai pritarti „…nebent dangaus kraštelio mėlyniausio…“.

0 1647

Pristatome Tomo Staniulio, „Person premier“ konsultanto, lektoriaus, rašytojo, organizacijų ugdymo ir vystymo programų kūrėjo mintis. Tikimės, kad tai nutiks ir dažniau.

—–

Nesvarbu, ar vadovaujame verslo įmonei, ar valstybės įstaigai, dažną iš mūsų išpila prakaitas išgirdus telefono ragelyje žurnalisto klausimą: „Gal galite pakomentuoti?“

Tyrimai rodo, kad tik 1 iš 4 žmonų sugeba tinkamai suvaldyti jaudulį atsidūrę prieš televizijos kamerą. Akimirksniu ima džiūti burna, galvoja – kaip iššluota, kažkur dingsta visos „genialios“ mintys, o liežuvis susitraukia iki nerangios kempinės. Nematomos auditorijos baimė ne tik surakina žandikaulius, pasitaiko, kad atsiduriame tokioje padėtyje, kurioje – šmaukšt! – ir susimauname.

1 491

Sausio 13 metinės kai kam buvo proga ne tik prisiminti įvykius prieš 25 metus, bet ir garsiai paskelbti, kad “ne už tokią Lietuvą kovojom”, gerai užpilant srutų. Nematyti pozityvių dalykų. Konstatuoti, kad valdžioje – vagys, kad gerai gyvena tik valdžiažmogiai ir verslininkai. Kad nepakankamai skiriama kultūrai. Kad Lietuvoje brangu gydytis dantis. O vienam į Šveicariją gyventi persikeliančiam, kelis verslus čia sukūrusiam asmeniui pasiskųsti, kad valdžia Lietuvoje nepagarbi, o aplinka nemaloni.

Bet vis tik grįžkime prie kultūros. Taip jau sutapo, kad teko skaityti ir girdėti kelis su menų žiniasklaida susijusių žmonių pasisakymus, kad viskas yra blogai ir tik blogėja. Kad ne už tai kovojome.

Bet sutinkame, kad ir mokytojams atlyginimus reikia kelti? Ir gydytojams? Ir policininkams? Ir šarvuočių Tėvynės gynybai reikėtų? O dar norisi ir gerais keliais į Nidą vasarą lėkti? Ir dar, ir dar… Žodžiu, visiems reikia po pyrago gabalėlį. Ir dirbantiems kultūros žiniasklaidoje irgi reikia iš kažko gyventi bei šeimas išlaikyti. Tad jų nusivylimas, kad šie leidiniai finansuojami nedaug, suprantamas.

Bet nebus greitai (greičiausiai, nebus niekada), kad ir kiek peiktum būtį Lietuvoje, taip, kaip Prancūzijoje. Nebus taip, kaip Skandinavijoje. Pas juos net ir karas 1940 metais neužbrėžė storo brūkšnio po tuo, kas buvo kuriama ankstesniais dešimtmečiais (tiksliau, šimtmečiais). Todėl su savo maža ekonomika mes niekada negalėsime finansuoti 50-ies kultūros leidinių. Negalėsime paremi kiekvieno projekto, kad ir koks puikus jis jo kūrėjams būtų. Nes kultūra yra toks reikalas – kad ir kiek duotumei, niekada nebus gana. Visada galima brėžti naujas ir vis tolimesnes ribas, visada rasti naujų nišinių auditorijų ir poreikių, visada galima teigti, kad finansavimas nepakankamas.

Antra, verta prisiminti A. Maslow piramidę – poreikis rafinuotesniems dalykams atsiranda tada, kai yra patenkinti baziniai poreikiai. Todėl kultūros finansavimą padidinęs 3 kartus, o visus kitus palikęs vegetuoti, kultūros sklaidos nepadidinsi. Kai kyla klausimas ar susimokėti už komunalines, ar nusipirkti “Metus”, atsakymas daugeliui aiškus. Ir netgi jeigu didinsi finansavimą, visi tie nesiprausę plebėjai, kurie renkasi popsą, rinksis popsą ir toliau. Jeigu jiems dabar nereikia nišinės žiniasklaidos, kas įvyks tokio, nekeičiant pačių leidinių, kad vietoj „TV Savaitės“ krepšelyje atsidurs „Kultūros barai“?

Aš – vienas tų, kurie ne tik kartas nuo karto perka, bet prenumeruoja kultūros leidinius. Užjaučiu ir savo pinigais palaikau kultūros žiniasklaidą. Perskaitęs nemetu į rūšiavimo konteinerį, o atiduodu kitiems, kad didėtų sklaida. Pritariu, kad šiais metais susiklostė visiškai absurdiška situacija dėl finansavimo apskritai. Bent jau tas biudžetas galėtų būti išdalintas neverčiant žmones žemintis.

Bet jeigu reikėtų atiduoti savo balsą ir rinktis iš dviejų – pensijoms padidinti ar didinti finansavimą krūvai kultūros leidinių – tektų pagalvoti… Nes kad ir kiek padidins biudžetą kultūros leidiniams, jis bus po kruopelytę išdalintas ir jokio efekto neduos. Dabartinis kultūros žiniasklaidos modelis yra neteisingas. Čia kaip versle – kad augtų produkto žinomumas ir pardavimai, turi investicijas telkti į kelis svarbiausius projektus, o ne krapnoti kiekvienam. Kultūros leidėjai, jeigu jie nuoširdžiai rūpinasi kultūra, gali sueiti į krūvą ir sukurti vieną super gerą kultūros leidinį – du, dėl kurių peštųsi prie lentynų. Nes ar yra rinka, pvz., keliems vargstantiems kultūros savaitraščiams? Ko gero, kad ne. O mokytojai ir darželio auklėtojos nesusimes. Jie negyvena viename kibuce.

1 572

Informacijai objektyvumas yra tas pats, kas siela kūnui. Be jos informacija duoda tik pusėtiną naudą, nes laikoma nepatikima, abejotina, tad daro tik dalinį poveikį klausytojui ar žiūrovui. Paradoksas, tačiau klasikinė reklama yra savotiškai objektyvi, nes ji viešai pareiškia apie savo šališkumą ir objektyvumą bando kompensuoti teigiamomis emocijomis – dažniausiai, vaizdais.

Žurnalistika, priešingai, privalėjo ir privalo būti nešališka. Šią prievolę jai nurodė valstybė, suprasdama, kad žiniasklaida daro didelę įtaką visuomenei, valstybei.

Kas yra Diringas? „Tai yra superbrendas. Tai yra hiperbrendas. Tai yra gyvenimo brendas. Diringas bus tikra revoliucija rinkoje ir mūsų gyvenime. Žodžiu, čia yra Diringas“. Taip aiškino Igno Miškinio režisuotos juodosios komedijos apie „reklamščkus“ vienas iš veikėjų. Filmo premjera įvyko 2006 metų sausio 27 dieną. Taigi, prabėgo dešimtmetis.

Lietuvoje reklamos pasaulis populiariojoje medijoje nėra itin dažnas svečias. Nors ir negali sakyti, kad ignoruojamas. Bet vis tik „Diringas“, ko gero, buvo arčiausiai lietuviško „Mad Men“.

Prabėgus dešimtmečiui, dar kartą pasižiūrėti filmą – savotiškai įdomu. Tai – sustabdytas laikas, išsaugojęs tų laikų realijas. Žinoma, jame rodomas reklamos gyvenimas nebuvo tikroviškas (kaip nebuvo ir „Mad Men“). Bet kai kurie dalykai užčiuopti labai sėkmingai. Jauti, kad scenaristui tas pasaulis buvo gerai žinomas. Na, ir, žinoma, į akis krenta daug daug „product placement“ – „Stumbro“ „Ozone“ degtinė geriama ir rodoma stambiu planu labai dažnai.

„Nufilmuotas turi būti toks klipas, kad klientai rytoj ryte apsitriestų iš džiaugsmo. O kartu ir visi daunai prie telikų. Turi nepilną parą“. Ši frazė aktuali ir dabar, ar ne? Bėga metai, tačiau kai kas išlieka.

0 668

„Benetton“ rinkodara daugelio atmintyje yra neatsiejama nuo šokiruojančios reklamos.

Tačiau pastaruoju metu jų kampanijos švelnėjo, švelnėjo, pasuko link socialinių temų (gera „Benetton“ reklamos evoliucijos apžvalga – čia), kol galiausiai šiais metais startavo su kampanija „The Collection of Us“ kampanija:

Kodėl? Nes ankstesnėse kampanijose kontraversija užgožė prekės ženklą, pardavimai krito.

Rekomenduoju „Marketing Week“ straipsnį šia tema.

Prisijunkite

Video

0 1138
Empyrišku vertinimu Lietuvos draudimo bendrovės ilgokai nebuvo lokaliai sukūrusios kai ko masiškesnio. Vis daugėjant Facebook'e hashtago #gyvenimaspasiseke ir ekonomikai stiebiantis, matyt atėjo laikas ryšio...