Dansu Dansu

Apie Lietuvą, kaip visada, statistikos neturime, tad pasigrožėkime ką byloja JAV patirtis (atsakymą raskite patys):

Šaltinis yra čia.

Fanfaroms nurimus (pranešimai apie TV8 – Delfi.lt, 15min.lt, Alfa.lt, Media House) ir dėmesiui nukrypus į kitus dalykus, tapo įdomu kaip toliau sekasi TV8. Televizijos, kurios pagrindinė auditorija moterys, nes MTG ten mato nemažą potencialą.

Didieji bei vidutiniai kanalai nėra konkurentai ir peštynės pagal žiūrėta laiką vyksta „mažiukų“ (Lietuvos rytas TV, TV6, TV1, TV8) kohortoje. Po pirmosios savaitės, kai TNS LT pradėjo teikti TV8 žiūrėjimo duomenis, MTG žmonės turėjo tikėtis dar geresnių rezultatų, Tačiau teko nemaloniai nusivilti, kai antros savaitės skaičiai suprastėjo tiek bendroje auditorijoje, tiek pagrindinėje TV8 auditorijoje – Moterys, 35 metai ir daugiau.

Tačiau, reikia atkreipti dėmesį, kad kanalas matomas tik mokamose platformose. Tai kaipgi ten?

Situacija geresnė, bet panašu, kad nemažai praeis laiko, kol TV8 pasivys artimiausius konkurentus. Tačiau jau dabar media agentūroms teks pasistengti įtikinėjant klientus, kodėl 2012 metais perkant TRP, MTG kanalų grupėje reikia investuoti dalį biudžeto į šį kanalą. Kad ir nedidelį, bet perkant TRP teks.

Duomenys: TNS LT.

P&G vidinis padalinys, atsakingas už WOM apie produktus (pasirodo, P&G turi ir tokį padalinį), paskelbė tyrimą, kuris rodo, kad:

The study showed that despite our industry’s focus on digital engagement, the vast majority – 91% – of conversations about brands occur in-person or on the phone. Among Keller Fay’s survey participants, there were 10 times more offline conversations daily about brands versus online.

Tyrimo, trukusio 12 mėnesių, metu 32’000 respondentų kiekvieną dieną dienoraščiuose žymėjosi kada jie kalbėdavosi apie prekės ženklus.

Iš kitos pusės, faktas yra ir tai, kad ne visos įmonės turi P&G resursus generuoti offline WOM. Interakcija socialiniuose tinkluose joms lieka vienintelis įperkamas būdas, nors toli gražu ne tobulas.

Bet kad nenusiramintume, siūlau paskaityti dar ir šį straipsnį. Jame žinomas tyrimų specialistas Edas Keleris baksnoja pirštu į akivaizdų dalyką – nors “Coca-Cola” “Facebooke” turi 35 mln. fanų, tik 56’000 yra aktyvūs. Nelabai imponuoja. O štai offline per mėnesį ši kola turi 442 mln. aktyvių rekomendacijų paragauti arba pirkti.

Kas (akcentas ir reikšminga pauzė po “kas”) “draivina oflaininį bazą?”

RAIT prieš kelias dienas paskelbė įdomaus tyrimo, kuriuo buvo renkami įtakingiausi žurnalistai, rezultatus. Žurnalistus vertino dvi grupės – ekspertai ir “eiliniai” Lietuvos gyventojai. Rezultatai skiriasi kaip diena ir dangus.

Ekspertų balsas:
1.Rimvydas Valatka
2.Artūras Račas
3.Rita Miliūtė
4.Edmundas Jakilaitis
5.Monika Garbačiauskaitė-Budrienė
6.Indrė Makaraitytė
7.Virginijus Savukynas
8.Rolandas Barysas
9.Vitas Tomkus
10.Aurimas Perednis

Liaudies balsas:
1.Rūta Grinevičiūtė-Janutienė
2.Rūta Mikelkevičiūtė
3.Kristupas Krivickas
4.Edita Mildažytė
5.Algimantas Čekuolis
6.Audronė Kudabienė
7.Egidijus Knispelis
8.Rita Miliūtė
9.Henrikas Vaitiekūnas
10.Palmira Galkontaitė

Kaip matote, Lietuvos gyventojų tope – vien TV veidai (R. Valatka liko tik 11 vietoje). Kai kurių žurnalistais nepavadinsi, nes jie tiesiog veda laidas.

Taigi, liaudies medija akivaizdžiai yra TV. Ir tai tiesiogiai liudija, kad TV – efektyviausias komunikacijos kanalas. Vaizdas, garsas… Galimybė stipriai už(si)kabinti emociškai… Internetas arba spauda reikalauja didesnio įsitraukimo ir galvojimo. Žiūrėdamas televiziją – atsipalaiduoji ir “go with the flow”. Žiūrovai įsimena TV vedėjų veidus, o ne “Delfi” arba “Kauno Dienos” žurnalistų pavardes. Deja, kad ir kaip įdomiai bei aktualiai rašytų.

Nekyla abejonių, kad ši TV magija teigiamai veikia ir reklamos užsakovų pardavimų rezultatus. Baneriai internete arba spaudos maketai reikalauja daugiau skaitytojo “darbo”, o juos efektyvius padaryti nėra paprasta. Ne veltui ir “Pepsi”, didieji eksperimentatoriai su socialine medija, neseniai pasakė: “Žinote, vis dėlto 30 sekundžių TV klipas yra gerai”.

In effect, said Singh, TV spots in the future will be most effective when woven into the fabric of digital media. “We saw this with the most successful Super Bowl ads like the Volkswagen ad, which was launched online the preceding week, and the Mercedes advertising, which was driven by their Tweetrace engagement program. We’ve also seen it with Best Buy’s Twelpforce, where TV was used to promote the brand’s digital engagement program.”

Gavome “Komunikacijos ir konsultantų” pranešimą apie jų sudarytą Socialinės žiniasklaidos indeksą 2011. Puiku, kad imamasi iniciatyvos suprasti kaip atrodo lietuviškos įmonės socialinėje medijoje. Vis dėlto, atrodo, kad metodiką reikėtų šiek tiek tobulinti. Nes, pasak “KoKo”,

Mažmeninės prekybos srityje, surinkusi 19,4 balo, lydere tapo „Rimi“, mobiliojo ryšio – „Omnitel“ (32,9), bankų – „Swedbank“ (33,0), aukštojo mokslo – „Kauno technologijos universitetas“ (22,4). Iš tirtų politikų daugiausia balų (31,5) surinko prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kaip kadaise dainavo “C&C Music Factory”, “things that make you go hmmm…”. Socialinės žiniasklaidos lyderis prekybos tinklų tarpe – “Rimi”? “Maxima” tik antra, o nuo jos nedaug atsilieka “Norfa”. Tačiau “Facebook’e” neįmanoma rasti “Rimi” puslapio, o “Google” suvedus receptų paiešką, “Gaminu namie” top rezultatuose nerodo. Nėra ir “Adwords” kampanijos.

“Maxima” turi 14’000 fanų “Facebook”, “Norfa” – 5’000, tačiau postinamas turinio kokybė skiriasi. “Norfa” atakuoja pranešimais apie nuolaidas, “Maxima” dalinasi nuotraukomis ir užsiima apklausomis, t.y. padoriai engeidžina savo publiką. Vien jau jos elektroninė parduotuvė sugeba iki šiol generuoti įrašus blogosferoje (paskutinis mano skaitytas 2011 spalio 20 pasirodė čia).

Na, bet tobulais tampama tik treniruojantis, tad kitas “KoKo” indeksas, neabejoju, žengs žingsnį to link.

“KoKo” socialinės žiniasklaidos indeksą pasižiūrėti galima čia.

Žinoma JAV rinkodaros tyrimų bendrovė “Ipsos” šiandien paskelbė radijo kampanijų efektyvumo tyrimo rezultatus. Kaip įprasta, buvo lyginamos dvi tiriamųjų grupės – tie, kurie klausėsi ir tie, kurie nesiklausė. Reklamuotų prekių tarpe – finansų paslaugos, greitasis maistas, parduotuvės.

Rezultatai – reikšmingi (pasižiūrėkite paveikslėlį žemiau). Vaizdą šiek tiek gadina faktas, kad tyrimas atliktas įmonės, kuri yra “Adnet” arba “Smart Ads” analogas radijuje, užsakymu. Tad rezultatai nedžiuginti ir negali.

Vis dėlto, kad ir kaip būtų, radijas yra seniai tapęs efektyvios media kampanijos priemonių rinkinio dalimi. Bankų arba “IKI” atveju kas parduoda dažnai būna sunkoka išskirti, tad štai mano vieno nišiniais produktais prekiaujančio draugo patirtis – “Google Adwords” + nebrangi radijo stotis = geri pardavimų rezultatai.

Paveikslėlis – “Ipsos” nuosavybė.

TNS pranešimas spaudai:

“Lietuvos draudimo rinka pasižymi lojaliais klientais – 77 proc. gyventojų yra prisirišę prie vienos konkrečios draudimo įmonės. Dauguma jų priklauso vadinamajai vartotojų-entuziastų grupei, kurie aktyviai domisi rinka, seka jos naujienas žiniasklaidoje, įsidėmi reklamas, kalbasi šia tema su aplinkiniais.”

Ar labai suklystume teigdami, kad lojalumas atsiranda tik todėl, kad keisti draudimo bendrovę – ir tingu, ir nėra taip svarbu? Domėkis alternatyviais pasiūlymais, kurie nedaug kuo skiriasi, skaičiuok ir panašiai. Kai neturi patarėjo, toks darbas atrodo kone neįmanomas. Todėl ir lieki su tuo, kuris tave pakabino seniau ir žinai ko iš jo tikėtis. Meilės nėr, tik įprotis.

Rekomenduoju, jeigu dar neskaitėte šio resurso, parsisiųsti “The Social Break-up” ataskaitą. Joje aptariami pagrindiniai faktoriai kodėl žmonės:

• atsisako naujienlaiškių;
• nebelaikina “Facebook” puslapio;
• nebeseka “Twitteryje”.