Dansu Dansu

Kadangi RSV agentūrų asociacija viešai pasiskelbė besisteigianti bei pakomentavo, jog “vienys kokybiškas ir etiškas ryšių su visuomene paslaugas teikiančias agentūras”, ta tema uždavėme 4 klausimus vienam jos iniciatorių – Pauliui Tamulioniui (“Idea Prima”).

1. Kokios RSV paslaugos būtų laikomos neetiškomis ir nekokybiškomis?

P.T.: Labai geras klausimas. Taip jau susiklostė situacija, kad iki šiol nebuvo ir nėra jokių etikos ir kokybės vertinimo kritetijų ryšių su visuomene rinkoje, nors ši veikla yra ypač jautri ir etikai, ir kokybei.

Vienas iš asociacijos steigimo tikslų yra sukurti ir patvirtinti etikos kodeksą, kurio laikytųsi asociacijai priklausančios agentūros. Taip pat planuojama skirti dėmesio įvairių ryšių su visuomene kampanijų vertinimui, netradcinių sprendimų taikymui, galbūt rengti nominacijas, viešus įvertinimus, kt.

Tokiu būdu ir pačios rinkos dalyviai galėtų į save iš šalies pažvelgti ir viešojoje erdvėje viešieji ryšiai neatrodytų kaip itin mistifikuota sritis, kur nežinia kas ką daro.

2. Teigiate, jog profesiniai ir etikos standartai turi būti nuolat tobulinami, atsižvelgiant į besikeičiančią verslo aplinką. Kaip jie keitėsi, pvz., per pastaruosius 10 m.?

P.T.: Realiai iki šiol nėra susiformavę jokie apčiuopiami profesiniai ir etiniai standartai, nors ryšių su visuomene veikla plėtojama šalyje jau daugiau nei 10 metų.

Yra atskiros stiprios agentūros, rinkos senbūvės, turinčios savo matymą, yra naujai susikūrusios agentūos, kurios naujai vertina viešųjų ryšių aplinką, tačiau iki šiol nebuvo įvykusi vidinė rinkos dalyvių diskusija, kuri padėtų suvienodinti požiūrius.

3. Kaip įvertinsite etinius ir kokybinius potencialių narių veiklos parametrus?

P.T.: Prisijungti prie asociacijos steigimo buvo pakviestos visos agentūros, kurios viešai skelbia finansinius rodiklius, klientus. Tai vienintelis kriterijus, kuriuo galima remtis vertinant agentūras ir rinką.

Iki šiol kalbant, vertinant viešųjų ryšių agentūrų veiklą, buvo galima remtis tik “Verslo žinių” finansinių rodiklių lentele ir dansu bloge talpinama praplėsta lentele su grynomis pajamomis.

4. Ar visi dabartiniai asociacijos nariai laikosi skelbiamų standartų?

P.T.: Kalbant apie vienintelius viešai nepripažintus standartus (viešą agentūrų rodiklių skelbimą), žinoma, šio standarto laikosi ne visos agentūros, bet dauguma.

Asociacija turėtų sukurti tam tikrus standartus, tačiau jie turėtų būti pačių agentūrų išdiskutuoti, kad tai nebūtų standartai vardan standartų ir atliktų vien tik deklaratyvų vaidmenį.

***

Artimiausiu metu planuojamas steigiamasis asociacijos susirinkimas, kuriame bus patvirtinti nuostatai ir išrinkta taryba.

Prieš savaitę rašiau apie naująją “Iki” kampaniją. Ta proga uždaviau kelis klausimus prekybos tinklo RsV agentūrai.

Štai:

Ar visos IKI kampanijos šiais metais suksis apie rūpestį gyventojais, ar bus ir kampanijų, panašių į ankstesnių metų kampanijas (Arčiau namų; apie šviežumą ir pan.)?

Taip, “Iki” tęs ir vystys pasirinktų krypčių komunikaciją.

Ar dar matysime komunikacijos apie IKI “žalumą”?

Aplinkosauga – viena pagrindinių “Iki” vertybių, todėl ir šiais metais žali projektai bus vykdomi taip pat aktyviai, kaip ir seniau. Primenu, kad prekybos tinklas “Iki” žalius sprendimus pradėjo diegti ne tuomet, kai 2007 m. prasidėjo “going green” bumas, o gerokai anksčiau. Nuo pat “Iki” veiklos pradžios visuose administracijos, prekybos ir logistikos padaliniuose yra rūšiuojamos ir perdirbimui atiduodamos įvairios atliekos, visi produktus į prekybos tinklo “Iki” parduotuves pristatantys “Iki” vilkikai atitinka aukščiausius ES ekologinius triukšmo ir taršos mažinimo standartus. Tinklo kasos, naudojančios elektronines laikmenas, sutaupo 50% popierinių kasos juostų, o vidinių reklaminių stendų apšvietimui nenaudojamos įprastinės lemputės. “Iki” logistikos centras dėl įdiegtų šildymo ir šaldymo sistemų yra ekologiškiausias Lietuvoje ir pretenduoja tapti ekologiškiausiu Baltijos šalyse.

Vartotojams “Iki” padeda saugiai utilizuoti galvaninius elementus, pirmasis pasiūlė ekologiškus popierinius, daugkartinio naudojimo pirkinių krepšelius, prieš keletą mėnesių pradėjo prekiauti suyrančio plastiko maišeliais. Taip pat nuo 2000 m. organizuoja aplinkos tvarkymo akcijas moksleiviams bei yra pasodinęs per 10 tūkst. medelių.

Ar be būdų, tiesiogiai skatinančių pardavimą, IKI kaip nors dar ketina parodyti rūpestį Lietuvos gyventojais?

Be abejo, taip. Šiais metais “Iki” yra numačiusi ne tik pardavimo skatinimo projektų, kurių, suprantama, atskleisti negalime.

Ką gi, palauksime ir pasižiūrėsime. Juk negali tokia solidi įmonė nesilaikyti žodžio.

Vienos iš pirmųjų ryšių su visuomene agentūrų Lietuvoje – 1996 metais įkurto ir prieš porą metų veiklą sustabdžiusio “Guliverio tinklo” – vadovas Darius Šilas vėl grįžo prie agentūrinio darbo.

Aną savaitę jis pradėjo vadovauti buvusiai ” GCI Lietuva”, nuo šiol besivadinančiai “Cohn & Wolfe Lithuania”.

Pasak rinkos senbuvio, daugiau nei prieš 10 metų dirbusio su “Mažeikių naftą” įsigijusiu “Williams”, o po pasitraukimo iš “Guliverio tinklo” vadovavusio “Philip Morris” korporatyviniams reikalams Lietuvoje bei išbandžiusio nepriklausomo konsultanto duoną, darbas stambioje tarptautinėje įmonėje padėjo išplėsti akiratį ir geriau suprasti kai kurių klientų komunikacijos poreikius.

“Dažnai ryšių su visuomene agentūros ir konsultantai – tiek Lietuvoje, tiek kitose rinkose – perdėtai nukreipia savo dėmesį tik į rinkodaros komunikaciją, į kažkokį paviršutinišką įvaizdžio formavimą, ar net tik į ryšius su savo kontaktais žiniasklaidoje ar tarp politikų. Pamirštama žiūrėti į komunikaciją kompleksiškai ir strategiškai – suprasti klientų strateginius tikslus, imonių vadybos specifiką, įvairių suinteresuotų pusių interesus bei tą erdvę, kurioje klientas konkuruoja su savo preke, paslauga bei – svarbiausia – idejomis”, – sako D.Šilas.

Pasak jo, naujoji agentūra kaip tik ir suteikė naują progą realizuoti savo idėjas kūrybos ir vadybos srityse.

Šiuo metu “Cohn & Wolfe Lithuania” dirba 6 žmonės, klientų vadovas neišduoda (“Verslo žiniose” nurodyta “Bosh Car Services”, “Danisco”, Hobby Hall”, “Santa Maria”)

Artimiausiais metais bendrovė planuoja plėsti paslaugų paketą ir specialistų kolektyvą, dėmesį skirdama krizinio laikotarpio ir korporatyvinei komunikacijai bei išnaudodama tarptautinio tinklo patirtį socialinės ir skaitmeninės žiniasklaidos bei sveikatos priežiūros srityje.

D.Šilas neslepia ir ambicjų patekti į “didįjį penketą”. Naujausiame “Verslo žinių” reitinge GCI pagal apyvartą užima 15 vietą, tačiau agentūros vadovas sako rinkos lyderius vertinąs ne pagal paskelbtas apyvartas, o pagal atliktus darbus, pelningumą bei norą “imti” sudėtingus projektus bei juos sėkmingai igyvendinti.

Tuo tarpu “padžiautas” “Guliverio tinklas”, pasak D.Šilo, netrukus gali būti užmestas į visai kitos verslo srities vandenis.

Neseniai grybštelėjome online reputation management temą (skaityti čia), kuri mums, kaip ir daugeliui Lietuvoje, yra dar gana nauja. Ta proga mums parašė DotNord.com, kurie yra vieni iš tokios paslaugos tiekėjų. 

Jų originalų tekstą šiek tiek sutrumpinau, bet esmė, manau, liko esme. 

Apie DotNord.com metodologiją:

Turime metodologiją, kuri padeda sistemingai suvaldyti maksimaliai didelę dalį informacijos apie klientą, ateinančią iš tokių įrankių kaip Touchgraph Navigator (vizualinis paieškos rezultatų ryšių atvaizdavimas), TweetBeep (raktinio žodžio sekimas Twitter’yje), Google Alerts (raktinio žodžio sekimas Google paieškoje), Repcloud (žmones sekanti Facebook programa), BoardTracker (diskusijų sekimas pagal raktinį žodį) ir dar apie 20 kitų įrankių.

Jų reikia tiek daug todėl, kad paieškos sistemos, tokios kaip Google ar Yandex, interneto puslapius aplanko skirtingu laiko intervalu. Pavyzdžiui tinklaraščius – kas 15 minučių, tuo tarpu įmonės puslapį ar vienišą įrašą forume gali surasti tik per dvi savaites. [...]

Dėka to mes neapsiribojame keliasdešimčia tradicinių RSV agentūrų sekamų vietų (kartais jau net neegzistuojančių, kaip čia - galime rasti tunyla.lt) internete. Tačiau kiekvienu atveju parenkame tik konkrečiam klientui naudingas priemones ir veiksmų strategiją.

Kartu neapsiribojame vien tik rezultatų stebėjimu, bet galime inicijuoti net iš dalies teisinius veiksmus – siųsti puslapio sąvininkams įspėjimus dėl klaidinančios informacijos ar šmeižto išėmimo iš puslapio, konktaktuoti su paieškos sistemomis ir katalogų portalais dėl rezultatų pašalinimo.

Statistika: čia, čia ir čia. 

Apie atsiperkamumą:

Pirmas agrumentas elementarus – jei elgčiausi kaip potencialus Rimi darbuotojas, natūralu, kad internete tikrai paieškočiau kas rašoma apie šį prekybos tinklą. Google statistika skelbia, kad 90 proc. vartotojų žiūri tik į pirmąjį paieškos rezultatų puslapį. Kadangi pirmame rezultatų puslapyje susimaišę tiek oficialūs rimi.lt adresai, tiek esamų/buvusių darbuotojų nusiskundimai, tiek nuoroda į nelabai kokios ligos aprašymą Vikipedijoje, natūralu, kad dar kartą apsvarstyčiau kur noriu dirbti. Žinant vieno darbo skelbimo kainą laikraštyje ir internete, galima skaičiuoti, kad prekybos tinklas sutaupytų vidutiniškai 1000 Lt vien personalo paieškoje ir gautų daugiau CV.

Antra – paskaičiuokime kiekvieno neigiamo ir puikiai paieškos sistemose reitinguojamo komentaro žalą prekės ženklui ir svarbiausia – pardavimams. Visiems savo klientams darydami įvaizdžio internete analizę prieš pradedant konkrečius darbus, patikrintume jautrių, neigiamų ar piktybiškų raktinių žodžių sąsajas su kliento interneto puslapio reitingais (žr. čia). Tarkim, jei kiekvienas neigiamas komentaras apie bet kokį automobilių gamintoją jei būtų perskaitytas bent po vieną kartą per mėnesį tik vieno vartotojo, pardavėjas gali netekti 12 potencialių pirkėjų per metus.

Apibendrinant:

Svarbiausia – greitas ir profesionalus reagavimas, o ne interneto šiukšlinimas akivaizdžiai teigiamais, nuo realybės atitolusiais ir dažniausiai kliento įvaizdžiui iš esmės kenkėjiškais komentarais. Komentarus mes suprantame kaip dalį viso plano, kur svarbi dalis tenka mūsų kliento skaidresniam bendravimui su savo klientu internete – pavyzdžiui, visada siekiame, kad mūsų klientas turėtų galimybę išsiaiškinti savo darbo trūkumus su savo klientu su mūsų pagalba, jei yra parašomas skundas. Ir žinoma – rezultatus mes vertiname ne tik pagal tai, kaip mes sugebėjome sumoderuoti diskusiją naujienų portalo komentaruose ar forume, o kaip gausiai ir teigiamai/neigiamai gavome atgalinį ryšį iš paprastų vartotojų.

Artūras Olšauskas ir lietuviško marketingo pasaulis yra neatsiejami. Vis dėlto, ką mes žinome apie “Wazzap” ir “Password” užkulisius? 

1. Ar teisybė, kad “Best Marketing” pagrindinė veikla yra konferencijos, o žurnalas yra pačios veiklos pradžios rudimentas?

Žurnalas turi konkrečią funkciją ir aiškią auditoriją, tad negalėčiau jo prilyginti uodegikauliui..:) Tiesa, pagrindinis įmonės pinigų šaltinis leidžiantis visus metus išlaikyti ofisą, mokėti darbuotojams atlyginimus, o valstybei mokesčius yra konferencijų organizavimas.

2. Kodel žurnalas pasirodo taip neperiodiškai? Ar nieko įdomaus nevyksta, ar trūksta autorių? O gal trūksta reklamos užsakovų?

Šiuo metu popierinis “Best Marketing” (anksčiau “Baltic Marketing & Advertising”) pasirodo du kartus per metus. Vienas numeris pristato kasmetinių reklamos festivalių darbus – ADrenalinas, Golden Hammer, Kijevo ir Maskvos festivalis, Golden Drum, Cannes Lions, Epica ir t.t. “Best Marketing” yra visų šių festivalių oficialūs atstovai Baltijos šalyse. Antras metinis numeris pristato sėkmingiausias rinkodaros kampanijas (efektyvumo konkursų laimėtojus) – atvejų analizes iš Baltijos šalių, Centrinės ir Vidurio Europos (EFFIE). 

Katalogus papildo rinkos lyderių interviu ir reklaminiai puslapiai. Tad teisingiau tai būtų vadinti ne žurnalu, o katalogu ar almanachu, dokumentuojančiu reklamos/rinkodaros istoriją. Ilgalaikės prenumeratos nėra – siunčiama su sąskaita faktūra arba nemokamai mūsų konferencijų metu. 

Visas kitas rinktines naujienas keliame į lokalias www.best-marketing.com versijas ir pasirodo naujienlaiškių formatu ar konferencijose. Lietuvoje dalį mus pasiekusių ar sukurtų naujienų atiduodame dienraščiams ir tinklaraščiams, o kartais tiesiog rekomenduojame pašnekovus ar perduodame kontaktus. Kitaip tariant – geri dalykai nelieka nepastebėti. 

Baltijos šalyse nėra nei vieno vietinio ar tarptautinio reklamos/rinkodaros žurnalo pasirodančio kas mėnesį, nes nėra perkančios auditorijos. Poros tūkstančių, kuriems turėtų būti aktualu, kiek mažesnė dalis, kuri domisi ir mažytė dalis, kurie realiai pirktų. Kaip pavyzdį galima tyliai prisiminti “Reklamos ir marketingo idėjas”. 

Sprendimas? Galima samdyti aktyvius reklamos pardavėjus ir sukurti stiprius distribucijos kanalus, bet “išeis tas ant to”, nes pinigus valgys žurnalistai, partneriai, o labiausiai popierius, spauda ir dizainas. Be to, žurnalas jus pasieks, o naujienos pasens. Kam gadinti popierių ir teršti aplinką? Juk yra internetas ir platesnės auditorijos žurnalai “Verslo klasė”, “Versus”, “Valstybė”, “Veidas”, kur teminiai reklamos/rinkodaros straipsniai puikiai randa vietą. Galiausiai yra “Laisvalaikis” su 2 – 4 psl., kuriuos kas savaitę parengia “Best Marketing” ir “ŽudykRekama” komanda.

3. Ar marketingo konferencijos yra pelningas verslas? Kokia pelno marža įvertinus visas islaidas (užtenka procentų)?

Tikslių tarptautinių skaičių neturiu, bet po metinės veiklos lieka spėju apie 10 proc.

4. Kaip manai, ar Lietuvos marketingo bendruomenė turi naudos iš jūsų rengiamų konferencijų? Kai kada susidaro įspūdis, kad jose lankosi tie patys žmonės. Be to, dauguma arba is agentūrų, arba jeigu marketinge, tai ne pagrindinėse pozicijose.

Manau, kad vertės negavę žmonės neateitų dar kartą, o dalyvių sąrašus skelbiame atvirai. Būtų klaidinga teigti, kad jie nėra sprendimų priemėjai. Apskritai, per trejetą metų pastebėjau, kad konferencijų dalyviai labai aktyviai keičia savo darbo pozicijas ir kyla karjeroje.  

5. Kaip būtų galima įtraukti vadovus aukštesnėse pozicijose, t.y. tuos, kurie iš tiesų priima sprendimus ir nuo kurių priklauso Lietuvos marketingo klimatas?

Kas yra vadovai aukštesnėse pozicijose ir kiek jų? Jei tai TOP 50 reklamuotojai – tuomet juos galima rasti tarp mūsų pranešėjų. Stengiamės nesikartoti ir kviesti vis naujus, tad per istoriją iš WAZZAP, BEST INTERNET ar PASSWORD pranešėjų / žiuri narių susidarytų garbus sąrašas. Amžina problema – nėra rinkoje charizmatiškų asmenybių, o tie kurie žinomi – šimtą kartų matyti ir girdėti.

6. Ar ketinate tobulinti dabartinių konferencijų formą? Kai kurie lankytojai sako, kad jos pamažu išsikvepia.

Turinį ir formą tobuliname nuolat atsižvelgdami į atsiliepimus ir bendraudami su tiksline auditorija. Tiesa, nei Kanuose, nei Portorože kol kas neatrasti geresni formatai (žmogus klaba – žmonės klauso arba atlieka užduotis). Tai konferencijos – įžvalgų, patirties mainų, susitikimų ir pažinčių vieta. Tiesa, neatmetame pasiūlymų rengti ir teminius vidinius seminarus su užsienio ar Lietuvos pranešėjais. Paskutinis konferencijų mados klyksmas Didžiojoje Britanijoje – teminė konferencija/mugė su daug lygiagrečiai vykstančių specializuotų pranešimų – atvejų analizių (šurmuliuojantis turgus be dalomosios medžiagos, be pietų, be detalios programos ar garantijų). Esame prieš kelis metus išbandę lygiagrečias sesijas, bet žmonės skundėsi, nes negali persiplėšti. Mūsų šalyje daug specialistų, kurių pareigos tiesiog persikloja.      

7. Ar sunku suorganizuoti konferenciją (pvz., WAZZAP)? Kiek laiko prabėga nuo idėjos iki renginio?

Mūsų renginius vienijanti pagrindinė idėja – geriausia reklamos ir rinkodaros praktika atvejų analizių pavidalu. Ant scenos kalba įmonių atstovai, kampanijų autoriai ar profesionalūs konsultantai. Organizuoti ir atrinkti sunku, nes sėkmingi rezultatai neretai slepiami arba įmonių atstovai tiesiog…nesugeba pristatyti ant scenos. O bet ko rodyti negalime sau leisti, nes pernelyg rizikuotume. Prie renginio dirbama ištisus metus – stebimi rinkos veiksmai, potencialūs pranešėjai ir dalyviai. Jei būtų lengva – spėju turėtume daug sėkmingų konkurentų. Dabar ką pastebime – konferencijų organizatorius “X” atveža Kotlerį ir dingsta nuo žemės paviršiaus (gal žinote kas jie buvo?). Tiesiog Kotlerių (“one night stand”) skaičius ribotas. 
Svarstėme pasikviesti Seth Godin – jo honoraras apie 40 000 DOL. Vargu ar nenusivilsite ir praleidę kartu valandą išgirsite ką nors nauja (kas neparašyta jo paties tinklaraštyje). Bet ir ne čia šuo pakastas – jis nemėgsta skristi į Europą. Bet idėjos neatsisakome – galima užsakyti salę Niujorke, surikti Baltijos reklamos/rinkodaros žmones ir nuskristi. Juk bevizis…

Štai jūsų dėmesiui trumpas interviu su D. Britanijos Jeremy Sternu (Institute of Sales Promotions), skaitysiančiu lapkričio pradžioje vyksiančioje “Wazzap?” konferencijoje. 

What have been the most important trends in sales promotions area in Europe in 2008?

The last few years have seen a lot of confusion in the marketing industry with no single trend standing out. A few years ago the future was thought to be in loyalty cards, but for most retailers these have failed to deliver the hoped for results and several have now closed or been significantly changed.  Equally SMS / text was once the “new kid on the block” and was well use for text to win type promotions. But as the public soon discovered, these have a tendency to be instant lose for 99% of all entrants, and now marketers are having to change they way they use texts to avoid lower response rates.

But if there has been one constant element it has been the drive to get consumers to go online, to visit branded promotional websites and there to participate in a promotion via on pack codes or games of change etc. In this way, promoters are able to gather consumer information and establish a personal dialogue at relatively low cost. This is a trend that is bound to continue.

Another trend has been the increasing power of fewer more powerful retailers. They tend to value price over brand building promotion and focus for 3 for 2, 50% free and other “added value” offers. This is attend to grow as the economy slows and commodity prices rise.

Finally a word about Experiential Marketing – this is about taking the brand to the people ( roadshows, instore sampling etc). This was popular at the beginning of the century with its emphasis on impact and direct consumer interaction. However as budgets get tight, brand managers are looking at the financial value of these very expensive campaigns, that may only offer contact with thousands of consumers, rather the millions that other marketing techniques can touch.

How does the recession affect sales promotions (compared to other forms of marketing)

I am old enough to remember the last recession in the UK in the mid 80´s. I was working at Tesco there, and things changed in just a few months. From trying to compare ourselves ( and our own label products) to those of Marks and Spencers, the focus suddenly became to price match against the discounters. And the same is happening now – with Tesco in particular now comparing its prices and products to those of Netto and Lidl, and claiming that it is Britain´s Biggest Discounter. Others have joined the rush to value, with both Marks and Spencers and Waitrose running big advertising campaigns offering A Meal for Two for £10 ( including main course, dessert and bottle of wine).  This sort of packaged offer is bound to grow in popularity.

Sulauksime tokių promo ir Lietuvoje… Gerai vartotojams, vargas gamintojams…

Kelis kartus rašiau apie tai, kad mažesni žurnalai (ir knygų leidėjai) galėtų pasinaudoti Long Tail idėjomis savo populiarumui padidinti. Ir štai netyčia atradau, kad Lietuvoje taip galvoju ne aš vienas. 

Nedidelė “Colibrio” leidykla, išleidusi, jos teigimu, Lietuvoje šią vasarą populiariausią knygą – Z. Stankaus apysaką “Kaip tampama albinosais” (karo Afganistane Tarybų Sąjungos laikais prisiminimai), ją paleido ir elektroniniu (PDF) formatu. Taigi, ji mūsų rankose. Vienintelis dalykas, kurio leidėjas prašo nedaryti, tai nenaudoti jos komerciniais tikslais. 

Rezultatas – knyga, laikui bėgant smuktelėjusi populiariausiųjų tope žemyn, “Vagos” tope vėl grįžo į pirmąją vietą. Ko gero, drąsus marketingas prie to prisidėjo nemažai. 

Nesusilaikiau nuo kelių klausimų Mindaugui Mizarui, leidėjui: 

Kodėl nutarėte knygą internetu dalinti nemokamai? Kodėl neišleisite dar vieno tiražo ir neužsidirbsite dar šiek tiek?

Iš tiesų, priežasčių, dėl kurių nusprendėme platinti knygą DELFI nemokamai, yra daug. Visų pirma, šie metai buvo paskelbti “Skaitymo metais”. Aš tikrai tikėjau, kad su tokiu biudžetu, koks buvo skirtas, bus galima sugrąžinti į skaitymą nuo jo nusisukusius ar pritraukti naujus skaitytojus. Deja, komunikacijoje buvo išstenėta vos vos (galima pasižiūrėti čia ir čia). Aišku, buvo nemažai renginių, bet dauguma jų buvo nukreipti į skaitančią publiką. Tad spėju, kad tragiškai mažas skaitytojų ratas ir liko toks pats.

Tad nusprendėme patys prisidėti prie šios iniciatyvos, padaryti kažką bent kiek reikšmingo. Ypač dėl to, kad tikrai daug emigrantų teiravosi dėl galimybės nusipirkti el. versiją, taip pat mūsų kariai tarnaujantys Irake ir Afganistane rodė didžiulį susidomėjimą, tačiau nebuvo galimybių jiems perduoti knygų. Tuo labiau ši knyga tikrai imponuoja tiems žmonėms, kuriuos būtų galima pavadinti neskaitančia auditorija, tad tikimės, kad, perskaitę šią knygą, jie bandys vėl atrasti skaitymą.

Nebūčiau atviras su Jumis, jeigu nepasakyčiau, kad nesitikime ir naudos – visgi padidinsime knygos žinomumą, pasieksime naujų skaitytojų, kuriems gali kilti noras patikusia knyga papildyti savo biblioteką ar papasakoti draugams, apie gerą knygą, kurią perskaitė. Be abejonės, word of mouth visose verslo srityse yra viena efektyviausių priemonių, tačiau knygų rinkoje tai yra itin reikšminga, nes gali labai greitai „nužudyti“ knygą.

Kas įkvėpė taip pasielgti?

Šiam veiksmui įkvėpė brazilų rašytojo Paulo Coelho (prie progos ir pasigirsiu – šiandien teko su juo persimesti keliais žodeliais ir gauti autografąJ) pavyzdys. Jis pats pradėjo rašyti blogą „Pirate Coelho“ ir jame talpino nuorodas į nelegaliai patalpintus savo kūrybos torrent failus. Plačiau galima sužinoti iš jo pristatymo. Jeigu rašytojui tai nesutrukdo parduoti 100 milijonų egzempliorių, tikiu, kad ir mes išgyvensimeJ. O, jei rimtai, manau, kad knygų piratavimo problema yra šiek tiek išpūsta ir nedaro tiek žalos, kiek yra teigiama.

Ar negalvojate, kad pirkėjai, kurie knygyne nusipirko už pinigus, jausis šiek tiek apgauti?

Galima daryti prielaidą, kad gali atsirasti žmonių, kurie nebus visai patenkinti tokiu mūsų veiksmu. Visgi manau, kad jie gavo tikrai žymiai daugiau vertės iš knygos, nes knygos skaitymas el. pavidalu ar jos atsipausdinimas nė iš tolo neprilygsta tam malonumui, kai skaitome tikrą knygą. Na, bent jau tol, kol pas mus dar nėra prekyboje SONY Reader. Kaip tik šiandien su juo žaidžiau bei dalyvavau workshop‘e Frankfurto knygų mugėje, ir tegaliu pridurti, kad Lietuvos leidėjams reikia po truputį ruoštis ir pradėti perkėlinėti savo populiariausias knygas į skaitmeninį formatą. Be to, knyga iki jos pristatymo DELFI konferencijoje, jau buvo patalpinta internete, tad tie pirkėjai, kurie ją įsigijo, tikrai buvo nusprendę, kad nori kokybiškesnės patirties.

Knygą galima parsisiųsti čia. 

Pasibaigus pirmajam rinkimų turui, natūraliai kilo klausimų kodėl prognozės kai kada neatitinka rezultatų. Kaip statyti “Orakule”, jeigu iš profesionalų negali gauti tikslių atsakymų? Vis dėlto, pasiklausęs p. Rasos Ališauskienės, suprantu, kad labai daug kaltės tenka ir žiniasklaidai dėl neteisingo faktų interpretavimo. Kaip tai susišaukia su senesniu mano komentaru apie žurnalistų darbo kokybę…

Dansu Dansu: Paskutiniame “Baltijos Tyrimų” tyrime, paskelbtame kiek daugiau nei prieš savaitę, pergalė buvo prognozuojama Tėvynės Sąjungai. Toliau – LSDP, “Tvarka ir Teisingumas” ir t.t. Vis dėlto, rinkimų rezultatai gana skiriasi, nes antraja tapo TTP, o Naujoji Sąjunga nepateko į Seimą. 

p. Rasa Ališauskienė: Apie paskutinę ikiriniminę apklausą. Paskutinės apklausos duomenys rodė, kad 5 partijos pirmauja (TS nedaug atsiplešusi). Skirtumai tarp pagrindinių partijų – 2 – 1 procentas. Tuo pat metu 22% rinkėju nebuvo nusprendę, už kurią partiją balsuoti. Kita vertus, 42% nutarusių dalyvauti rinkimuose sakė, kad jie pasirinko partiją, už kurią balsuos, bet paskutiniu momentu dar gali keisti apsiprendimą. Iki rinkimų buvo likę dar 3 savaitės.

Skelbdami tyrimo duomenis, mes skelbėme (nuo pavasario kas mėnesį) tiek % nuo visu apklaustų, tiek ir % nuo tų, kas nusprendė dalyvauti rinkimose.

NS, Valstiečių liaudininkų sąjunga, LiCS ir Liberalų sąjūdis visą laiką balansavo ant 5 % ribos, o bet kuri apklausa turi paklaidą. Jei apklausa vyktų likus 2 – 3 dienoms iki rinkimų, ji turetų mažesnę paklaidą.

Dansu Dansu: Buvo skelbta, kad balsuoti eis 80 – 90 proc. rinkėjų. Kaip atsirado tokie rodikliai, kurie prilygtų maksimaliam dalyvių skaičiui per rinkimų istorijas? 

p. Rasa Ališauskienė: Nuo pavasario skelbėme, kiek žmonių apsiprendė dalyvauti rinkumuose. Paskutinio tyrimo metu 29% sakė, kad tikrai dalyvaus, 22% sakė, kad greičiau dalyvaus. Taigi, mūsų skelbiamas galimas aktyvumas buvo 47-51%. Kitokių skaičių neskelbėme. Jūs, matyt, cituojat kažkieno kito skaičius.

Dansu Dansu: Kodel žiniasklaidoje, kai minimi skaičiai sakančiųjų už ką balsuos, jie imami nuo visos imties, o ne nuo žinančių už ką balsuos ir apskritai ketinančių balsuoti? 

p. Rasa Ališauskienė: Žiniasklaida gauna pilna pranešimą apie tyrimą – tiek skačius nuo visos imties, tiek nuo ketinančių dalyvauti rinkimuose (pažiūrėkite ELTOS pranešimuose.  Pagal sutartį su mūsų įmone ELTA turi pirmumo teisę skelbti šiuos duomenis ir daro tai korektiškai). Deja, kiti žiniasklaidos šaltiniai perspausdina informaciją vienas iš kito ir kartais tai daro selektyviai, nenurodo visos informacijos.

Dansu Dansu: Ar apklausose naudojami tik rinkiminiai partijų pavadinimai, ar nurodomi ir partiju lyderiai?

p. Rasa Ališauskienė: Mūsų apklausose naudojami partijų pavadinimai, nurodant ir pirmininko pavardę. Paskutinėje apklausoje prieš rinkimus buvo naudojamas tas sąrašas, kuris naudotas ir rinkimų biuleteniuose, nurodant 1 numerio sąraše pavardę (ne visur sutampa su pirmininku).

Dansu Dansu: Ar tyrimų kampanija leidžia laisvai interpretuoti skaičius, ar paruošia tikslius pranešimus spaudai, kad tyrimų rezultatai mažiau patyrusio skaitytojo nebūtų netinkamai interpretuoti?

p. Rasa Ališauskienė: Mes siunčiame ataskaitą spaudai su paaiškinimais. Taisyklės, skelbiant tyrimų rezultatus, reikalauja skaičius skelbti atskirai, o savo komentarus (žiniasklaidos) atskirai. Taigi jie turetų būti aiškiai atskirti. Deja, ne visos žiniasklaidos priemonės to laikosi.

Apibendrinant – tiek mūsų, tiek Vilmorus paskutiniai prieš rinkimus daryti tyrimai atspindėjo rinkėjų pasirinkimo tendencijas tiksliai. Vienintelė TPP gavo daugiau balsų, nei manyta, bet Lietuvoje naujos partijos paprastai surenka didžiąją daįi neapsisprendusiųjų balsų (tas pat buvo su DP 2004 m.). 

Kaip žinia, skaitmeninė televizija „Sport1“ pradėjo veikti nuo rugpjūčio vidurio. Kol kas dažniausiai apie juos tekdavo skaityti tiktai tai, kad kai kurios kabelinės šio kanalo netransliuoja bei tai, ką televizija planuoja rodyti artimiausiu metu. Tačiau domina ir kiti dalykai, t.y. reklamos kaina šioje televizijoje, tinklelis, ar bendradarbiaus su TNS Gallup matuojant reitingus, kokią rinkos dalį planuoja užsiimti šių metų pabaigoje? Atsakymais į šiuos klausimus pasidalino televizijos vadovas Andrius Tapinas.

Kainodara bei tinklelis

„Sport1″ netradicinė televizija visomis šio žodžio reikšmėmis. Mes nedėliojame tinklelio pusei metų ir net ir norėdami negalėtume jo paviešinti. Kiekvieną savaitę yra dėliojamas naujas tinklelis, kuriame yra nauji akcentai – vieną savaitę tai bus krepšinis, o kitą savaitę tuo pačiu metu galbūt tenisas, todėl kainodara bus pozicijonuojama kiek kitaip nei tradicinėse televizijose. Šiuo metu kanalo dėmesys sutelktas į maksimaliai sparčiai sklaidos plėtrą ir rengiama atitinkama kainodara.

Bendradarbiavimas su TNS Gallup

Planuojame, bet kai patys būsime apsibrėžę savo strategines pozicijas ir ilgalaikius tikslus TV reklamos rinkoje. Tai priklausys ir nuo TNS Gallup požiūrio į skaitmenines televizijas.

Rinkos dalis metų pabaigoje

2008 metų pabaigą laikome atskaitos tašku savo pirminiam plėtros etapui baigti – metų pabaigoje tikimės būti matomi 400 000 televizorių arba pagal skirtingus skaičiavimus pasiekiami apie milijonui žmonių. 2009 metai bus skirti skaitmeninės televizijos sklaidos plėtrai ir 2009 pabaigoje tikimės turėti 2% televizijos rinkos share.

Apie kanalo pastangas didinant sklaidą bei kovas su kabeliniais tinklais galima pasiskaityti jų bloge. Panašu, kad naujai įkurtos televizijos (tą daro ir MTV) bando bendrauti su vartotojais ir kitomis priemonėmis.