Socialinė reklama

Jeigu sąžiningai, ypač turint omenyje žodį „įsimintiniausios“ šio įrašo pavadinime, vieną reklamą aš praleidau. Ji pagaminta Lietuvoje ir, jeigu esate vilnietis, neabejotinai ją matėte ir esate pasmerkti dar ilgai matyti. Joje – mažas berniukas su dauno sindromu ir bandymas akcentuoti, jog visų pirma jis yra žmogus bei bereikalingi išvedžiojimai, kad vėžiu sergančių žmonių nevadiname vėžiais (nes vadiname vėžininkais, jeigu ką).

Negalios tema, kalbant apie apibūdinimus, iš ties įdomi ir unikali. Jeigu kas mūsų paklaustų, kas mes esame, kaip save pristatytume vienu žodžiu, tarp variantų būtų ir „mama“, ir „krepšininkas“, ir „reklamšikas“. Tai apibūdinimai nusakantys, kas mes esame, kuo mes tapome, ką mes galime. Bet užtenka pamatyti žmogų vėžimėlyje ir viskas, jis – neįgalusis. O kodėl ne rašytojas, nors rašo knygas? Arba Nobelio premijos laureatas? Esame diskriminuotojai ta prasme, jog išsirenkame, kas yra normalus žmogus (dauguma) ir žmogiškąsias sąvybes priskiriame tik šiai grupei, visas kitas apibūdindami neva tai kažką sakančiais „gėjais“, „daunais“, „neįgaliaisiais“, „negrais“ ir pan. Mažų mažiausiai, tai yra neteisinga.

Intro dalį paskatinusi reklama bando kovoti su šiais, tiek diskriminuojančiais, tiek įžeidžiančiais, tiek, dažnai, nieko nepasakančiais, apibendrinimais. Problema tik ta, kad bandydami sumažinti žodžio „daunas“ vartojimą, reklamos užsakovai būtent šiuo žodžiu nusėjo visą miestą ir, tikėtina, respubliką. Kitą kartą pamatę šią reklamą, atkreipkite dėmesį, jog vienintelis joje išskirtas žodis (parašytas pasvirai) yra būtent „daunas“. Ir koks tai kontrastas su taip pat kovo mėnesį pasirodžiusia „CoorDown“ reklama (ji yra šio įrašo pabaigoje), kurioje dvi minutes sugebama kalbėti apie „tai“, taip ir nepasakant „to“. Šie žmonės irgi mėgsta alų (ok, ne mažasis herojus iš Lietuvos), siuva, myli, linksminasi – apie tai ir reikia kalbėti, būtent šie žodžiai ir turi pakeisti „dauną“.

Liūdniausia, kad ši reklama, kiek žinau JCDecaux socialinės reklamos politiką, kabos ne mėnesį ir net ne du, bet metus, o gal net ir dvejus. Kol nubluks. Ir klientas neturi teisės priversti jos nukabinti, net jeigu norėtų. Vis tik primindamas pagrindinę socialinės reklamos reikalavimą „nepakenkti“, viliuosi, kad šis įrašas kažkaip prisibels iki asmenų atsakingų už jos viešinimą ir bent sukels abejonę, jog ši reklama priešinga jos užsakovų/kūrėjų tikslams ir netrukus išleis ją užtarnauto poilsio. Visų labui.

Po šio sunkaus intro, keletas socialinių, bet lengvesnių reklamų iš viso pasaulio.

Project Consent | Consent is Simple

NZ Transport Agency | Hello

Deutsches Kinderhilfswerk | The Namechanger

Samaritans | I …
Samaritans-David-lowres

Samaritans-Jacqueline-lowres

Samaritans-Nicholas-lowres

Always #LikeAGirl | Girl Emojis

United Performing Arts Fund | Stage
upaf_2016_posters_aotw

upaf_2016_posters2_aotw

Mellon Educate | What the f**k have you done?

Parana State Government | Domestic violence cuckoo clock
domestic_violence_cuckoo_-_parana_state_government_aotw

Amnesty international | The last message

Inter-LGBT | The obstacle course

Meredith’s Miracles Colon Cancer Foundation | Keep farts funny

CoorDown | How do you see me?

„Craft“ Lietuvoje vis daugėja. Visur. Ar tai būtų alus („Raudonų plytų alaus dirbtuvės„), ar – šokoladas (Chocolate Naive), ar – maistas („Keulė Rūkė„). Kas tai? Kokia „craft“ ideologija ir kaip viskas veikia bei kodėl?

Dalijamės Andriaus Grigorjevo, IDEA GROUP strateginės komandos vadovo įrašu apie „craft“ kultūrą. Įrašas ilgas, bet vertas kiekvieno žodžio.

 ————

Craft judėjimas atslinko tyliai – nauja produktų gamybos ir (neišvengiamai) komunikavimo ideologija be didelių biudžetų sugebėjo ne tik įsitvirtinti vartotojų sąmonėse, bet ir privertė keistis tradicinius prekės ženklus.

Daugėjant mainstream prekės ženklų, kurie vis daugiau naudoja craft komunikacinių kodų, tampa sunku atskirti, kas yra kas, t. y. kas yra tikrasis „craft“, o kas tiesiog trend’o bangą bandantis išnaudoti tradicinis prekės ženklas. Tuo pačiu didžiulis craft prekės ženklų populiarumas devalvuoja pačią koncepciją. 

Jau kelerius metus craft judėjimui žadama greita mirtis – kaip ir visų pranašysčių bei prognozių atveju, šiosios išsipildymo dar reikės palaukti. Panašu, kad dabar  pats metas įvertinti, kas iš tikrųjų yra tas craft reikalas ir ką šis judėjimas reiškia prekių ženklams bei komunikacijai. 

KONTEKSTAS

Trendai neatsiranda ir neįsitvirtina be konteksto pasikeitimų. Kontekstas gali būti platus, t. y. tam tikrus trendus sustiprins socio-demografiniai pasikeitimai, pokyčius įgalinančios technologijos, įstatymų priėmimai ar ideologiniai pasikeitimai.

Taigi, kiek besijuoktumėme iš hipsterių ir jų evoliucinių kaimynų yuccių, craft kultūra yra tiesiogiai susijusi su kūrybinių industrijų klestėjimu. O pastarasis buvo pagrįstas kūrybinio proceso ir kūrybiškumo liberalizavimu – išplečiant tiek kūrybiškomis laikomas sritis, tiek specialybes ir įgūdžius. Tokiu būdu ribos tarp kūrybinės raiškos ir amato tapo sunkiau apčiuopiamos, o rankų darbas sulaukė savo šanso tapti dar viena kūrybiškumo apraiška.

Žvelgiant iš rinkos perspektyvos, svarbu pastebėti, kad craft judėjimas susiformavo kaip reakcija į prekės ženklų ir prekių komoditizacijos tendenciją – reiškinį, kai įvairiose kategorijose egzistuojantys prekių ženklai vienas nuo kito diferencijuojasi tik brandingo pagalba, o ne produktinėmis savybėmis. Ne veltui daugelis prekės ženklų tyrimų pastaruosius 5 metus vienokiu ar kitokiu būdu skelbė apie prekės ženklų krizę, kai didžioji dalis rinkoje esančių prekės ženklų vartotojams nerūpi ir gali būti lengvai pakeičiami bet kuriuo kitu. Craft judėjimas, pasitelkdamas pakankamai vienodus raiškos kodus, susitelkė ties produkto ir proceso diferenciacija.

Kas leidžia sakyti, kad craft dabar yra masinės kultūros trendas? Pirmasis požymis, kad tendencija yra įsitvirtinus – ją pajuokiančios komunikacijos kiekis. Matėme jau ne vieną video siužetą, kuriame pabrėžiamos visos įmanomos craft prekės ženklų klišės. Tai rodo, kad craft komunikacijos kodai dėl nuolatinio klonavimo „susidėvėjo“, t. y. nustojo būti patikimais ženklais, nurodančiais craft kultūros principus:

Kad craft kultūra tapo masiniu trendu, rodo ir tai, kaip mainstreaminiai brandai bando imituoti ar pritaikyti craftinius kodus. Lengviausiai pastebimas craft kaip nepriklausomai egzistuojančios vizualinės estetikos taikymas. Tai reiškia, kad net nekalbėdami apie craft prekės ženklą, mes galime taikyti craft estetikos gaires, nes craft suvokiamas kaip kokybę ir premium savybes komunikuojanti koncepcija. Galima pastebėti, kaip visos kategorijos raiška pasuka craft estetikos pusėn ir pradeda naudoti įvairius iš craft prekės ženklų pasiskolintus raiškos būdus. Bet craft prekės ženklų įtaka neapsiribojo tik vizualine raiška (apie tai šiek tiek vėliau).

 

KĄ REIŠKIA CRAFT IDEOLOGIJA?

AUTORYSTĖ

Masinė gamyba komoditizuoja produktus ir išskaido gamybos procesą tarp daugybės nepriklausomų arba mažai susijusių šalių, kurių daugelis nedaro išskirtinio indėlio į objekto-prekės formavimo procesą – tokiu būdu sunaikinama autorystės sąvoka.

Pasaulyje, kuriame produktai yra anonimiški, dažnai neturintys autoriaus arba sudaryti iš daugybės iš įvairiausių vietų atkeliaujančių dalių, vertybe tampa objektas, turintis aiškią kilmę, autorių, o galbūt net ir aiškią atsiradimo istoriją.

Centrinė craft produkciją apibrėžianti savybė – kūrėjas, kuris kuria (designs) ir padaro (makes arba produces). Būtent tai, kad šias dvi funkcijas apjungia vienas žmogus arba žmonių grupė, išskiria craft produkciją kaip gamybos ideologiją, kuri yra priešinga komoditizuotai masinei produktų gamybai. Craft ideologijoje kūrėjas ir gamintojas nėra atskiriami.

02

Craft nurodo mažesnių gamybos apimčių įspūdį. Craft žada, kad kiekviena produkcijos partija („batch“) nebus identiška prieš tai buvusiai. Komunikacijoje tai pabrėžiama per etiketes, kuriose nurodoma ir kartais aprašoma serija, pateikiami produkto serijos numeriai ar net atskirų serijų pavadinimai.

KILMĖS ISTORIJA

Kartu su autoryste atsiranda ir konkreti produkto kilmės istorija. Už kiekvieno naujo prekės ženklo žingsnio, produkto atsinaujinimo, naujų savybių ar inovacijų slypi aiškus KODĖL MES VISA TAI DAROME? Ten, kur tradicinis verslas sunkiai randa įtikimus argumentus ir pasakojimus, kurie nebūtų „norime padidinti pajamas, rinkos dalį ar tiesiog neleisti jos pasiimti kitiems“, craft prekės ženklai lengvai rezga „įkvėptas“ ir autentiškas istorijas.

Craft prekės ženklų istorijų autentiškumas pirmiausiai atsiranda dėl pasakojimų autorystės – už visų veiksmų stovi ta pati komanda arba žmogus, kuris dalinasi savo betarpiška patirtimi.

Vartotojo suvokiamas autentiškumas tiesiogiai siejasi su lokalumu ir nedideliu dydžiu.

POKYČIAI

Craft žada nuolatinius pokyčius, t. y. craft produkcija nestovi vietoje, o nuolatos kinta. Tai nereiškia, kad craft gamybos proceso tikslas yra tobulinti ir efektyvinti patį gamybos procesą. Vartotojui, besirenkančiam craft prekės ženklus, mažesni gamybos kaštai ir mažesnė kaina nėra vertybė, kurios pagrindu tokie prekės ženklai yra pasirenkami. Tokiam vartotojui svarbiau nuolatiniai atradimai,  o nuolat besikeičianti ir atsinaujinanti to paties prekės ženklo produkcija būtent tai ir žada. Dėl nuolatinių pasikeitimų ir atnaujinimų craft produkcija tarsi neturi galutinio ir išbaigto produkto – vartotojas perka pačią produkto kelionę.

Gamybos proceso autentiškumas ar unikalumas yra viena iš nekintamų craft vertybių, o vienintelis craft ideologijoje egzistuojantis efektyvumo principas – tvari gamyba.

 

KĄ CRAFT SUTEIKIA VARTOTOJUI?

Craft vartotojas yra šiuolaikinis romantikas, kuris tiki „tikrais“ daiktais ir „tikromis“ patirtimis. Tas „tikrumas“ urbanistiniam vartotojui yra vienas iš nedaugelio priešnuodžių komoditizuotoms visų skoniams pritaikytoms erdvėms, pojūčiams ir prekėms.

Mūsų pasirinkti produktai ir prekės neišvengimai kitiems kažką pasako apie mus, o prekės, aiškiai nurodančios autorystę, yra kūrybiškesnė alternatyva kitoms rinkoje esančioms masinės gamybos prekėms. Taip šis kūrybiškumas persiduoda ir pačiam savininkui.

Kita vartotojo gaunama vertė tiesiogiai susijusi su craft gamybos principais. Tai, kad craft produkcija nuolat kinta, vartotojui suteikia vis naujų patirčių, o pirkdamas ją jis tam tikru būdu remia nenutrūkstamą produkto vystymąsi. Taigi besirinkdamas craft’inį prekės ženklą, vartotojas atsiduria arčiau paties gamybos proceso ar net kartais tiesiogiai į jį įsitraukia. Dažnai tokio prekės ženklo prekių pirkimas primena pasirinktos kickstarter kampanijos rėmimą – iš esmės perki ne galutinį produktą, bet dalyvavimą pačiame kūrimo procese ir išskirtinio vartotojo statusą. Craft prekių ženklai siūlo panašų santykių modelį.

 

CRAFT ĮTAKA KOMUNIKACIJAI IR PREKIŲ ŽENKLAMS

Nereikia manyti, kad craft įtaka apsiriboja estetinėmis gairėmis, kurios padeda prekių ženklų produkcijai apsimesti autentiškesnei. Daugelis su craft judėjimu susijusių pokyčių dabar yra tapę naujuoju komunikacijos standartu.

Craft prekės ženklai turėjo nemažai įtakos autentiškos komunikacijos įsitvirtinimui. Ir nors „Dove“ pademonstravo, kad autentiškas istorijas galima kurti patiems, „Guinness“ ir „Stella Artois“ įrodė, kad lygiai taip pat sėkmingai galima išnaudoti jau egzistuojančius autentiškus pasakojimus. Tokių sėkmingų kampanijų dėka mainstream prekių ženklai įrodė, kad autentiškumas nėra išskirtinai autentišką kilmės istoriją turinčio prekės ženklo įrankis. Taip autentiškumas tapo neatsiejama modernios rinkodaros žodyno dalimi.

03

Didžiausią įtaką craft ideologija daro gamybinių procesų komunikacijai. Kaip pavyzdį paimkime mažmeninę prekybą, kurioje nyksta atskirtis tarp gamintojo (tiekėjo) ir pardavėjo – gamintojas pradedamas vertinti kaip partneris ar su prekybininko pagalba pakeliamas iki atskiro prekės ženklo statuso.  Dėl šios perskyros nykimo vartotojas pradeda labiau pasitikėti produkcijos kilme ir net tokiomis savybėmis kaip, pvz., šviežumas.

Keičiasi ir prekės ženklo atstovo vaidmuo – marketingo vadovai ar kiti specialistai, kurie sugeba pakomentuoti tik savo siaurą profesinį lauką, darosi vis mažiau įdomūs, o kyla poreikis girdėti žmogų, kuris vienareikšmiškai valdo produkto ar paslaugos vystymąsi.

Susidūrusi su didėjančia autentiškumo paklausa korporatyvinė komunikacija taip pat išgyvena pokyčius – jau ir taip per ilgai komunikacijos pasaulyje apsistoję korporatyviniai vertybių pristatymai ir aprašymai pagaliau keičiami įdomiais arba mažų mažiausiai pakenčiamais pasakojimais.

Craft prekės ženklai dažnai būna nuoseklūs ir vienalyčiai. Tuo tarpu baltomis siūlėmis susiūti brandai, kur „koncepciją nusižiūrėjom iš kolegų užsienyje, pakuotės formatą pigiai pasiūlė pakuočių fabrikas, dizainą pritaikė vieni, reklamą sukūrė kiti, o „copy“ sugalvojome patys“, atrodo vis mažiau natūralūs ir organiški.

 

KAS TOLIAU?

Na ir turbūt įdomiausias klausimas – kaip atsižvelgiant į šį trendą, prekės ženklų pasaulis judės į priekį?

04

Sunku netapti craftiniu nihilistu, kai „McDonald‘s“ paskelbia naują meniu pasirinkimą pavadinimu „Artisan Grilled Chicken“. Naudoti craft prekės ženklų suformuota kalbą ir žodyną dabar jau yra prasto skonio ženklas. Šiuo metu įvairaus plauko prekių ženklams besirenkant „autentišką komunikaciją“ craft vis labiau tampa klišių rinkiniu:

Situacija tokia, kad rimti produktiniai klipai jau nieko nebesiskiria nuo parodijinių. Vienintelis kelias tikriesiems craft prekių ženklams – pasirinkti tokį raiškos būdą, kurio nedrįstų naudoti klasikiniai masinei auditorijai skirti prekių ženklai. Šiuo metu tai vienintelis likęs kelias craft prekės ženklams išlaikyti savo identitetą.

 

-ANTI-AUTENTIŠKUMO JUDĖJIMAS

Mainstreaminis trendas yra mainstreaminis tada, kai turi padoriai susiformavusį counter-trend’ą: jei craft prekės ženklai „statomi“ pasinaudojant autentiškumo platforma, tai masiniams prekių ženklams belieka pripažinti savo fiktyvumą. Pasirodo, kad istorijos, kurios yra laužtos iš piršto ir nepagrįstos, gali lygiai taip pat užkariauti vartotojų širdis:

 

-ATEITIES PREKĖS ŽENKLAI

Kitas kelias – prekių ženklai, kurie pabrėžia inovacijas ir kuriamus produktus, o ne žvalgosi per petį į savo istoriją ir šaknis. Vertė turi būti sukurta, o ne iš naujo atrasta senuose brėžiniuose ir sudūlėjusiose užrašų knygutėse.

 

-SUPER-BRANDAI

Na ir pats stipriausias atkirtis craft kultūrai – prekės ženklai, kurių misija yra suteikti vartotojams išskirtines, niekur kitur ir niekaip kitaip nepasiekiamas patirtis. Kam reikalingas autentiškumas, jei prekės ženklas gali tave išsiųsti į kosmosą arba mažų mažiausiai į stratosferą. Na, arba leidžiantis visą tai stebėti.

Kad ir kurie scenarijai pasitvirtintų, ateitis žada būti įdomi.

——

Andrius kuruoja atvirą online kursą apie tendencijas TRENDS: RESEARCH AND MANAGEMNT, kurį galima prenumeruoti čia:

http://semiosearch.lt/training/

 

Birželį, festivalio „Cannes Lions“ dėka, sužinai, kiek puikių reklamų buvo sukurta pasaulyje – kartais net laimėjusių reklamų užsakovai tik po festivalio sužino, kad jie tokias reklamas užsakė. Apie nugalėtojus iš Kanų kitą kartą, o dabar eilinė dozė už birželį – kai kurios jų užmatytos birželį, kai kurios realiai tik prieš mėnesį ir įvykusios, kaip, kad puiki #MissingType, skirta kraujo donorystės savaitei paminėti. Mano asmeninės simpatijos šį kartą atitenka reklamai „Культура меняет нас“, pasirodžiusiai dar 2014, bet į akis patekusiai tik prieš porą savaičių, Rusijoje prasisukus socialinės reklamos apdovanojimams. Gero žiūrėjimo.
Road Traffic Safety Department / Life Belt (Latvija)

MoltyFoam / The World’s First Billbed

RSA / Don’t look back

Techo / Bedtime Stories

Департамент культуры города Москвы / Культура меняет нас

DSM / Unsung heroes of science

Save the Children / 17 years

National Blood Week / #MissingType

SA Health: Keep your hands off our Ambos

Habitat for Humanity: Lend a hand

Center for Child Protection / Duh, Kids Don’t Talk Like This
psa_Center-for-Child-Protection-Unspoken-truth-nails-Outdoor

psa_Center-for-Child-Protection-Unspoken-truth-skateboard

Fundacion Favaloro / The Salt You Can See

Ad Council: Teach Him Early

cinema difference / Ludovic as Ludovic

Peržiūrint gegužės mėnesio darbus iš ties jaučiasi, kad jeigu „Cannes Lions“ vyktų 4 kartus per metus, pasaulis būtų daug gražesne vieta gyventi. Ir vis tik intro noriu pradėti ne nuo gegužės ir net ne nuo reklamos, bet nuo prieš kelias dienas žiniasklaidoje ir socialinėje medijoje pasirodžiusių straipsnių „Prašo visuomenės pagalbos: dviejų mergaičių mama serga vėžiu“. Situacija paprasta – dviejų vaikų mamai dar metus-pusantrų pridėtų trečiasis chemoterapijos kursas, kuris kainuotų apie 66 000 eurų. Stebuklas įvyko – visa reikalinga suma surinkta faktiškai per parą. Verkiančius, kad jų artimiesiems taip niekas nepadėjo, nustelbia klausimas „o ar prašėt?“ ir konstatavimas (o kai kuriais atvejais prisipažinimas), kad vis tik Lietuvoje yra gerų žmonių neabejingų kitų nelaimei, ką turėtų iliustruoti minima istorija. Paradoksalu tik tai, kad mūsų gerumas yra žiauriai selektyvus ir neracionalus.

Pavyzdžiui, minima suma yra daugiau nei trečdalis viso organizacijos „Jaunimo linijos“ metinio biudžeto ir nepalyginamai didesnė suma nei „Jaunimo linijai“ paaukoja privatūs asmenys. O juk tai organizacija, kuri kasmet padeda dešimtims tūkstančių jaunų žmonių, kurių laukia dar ilgas ir gražus gyvenimas (beje, atsiliepiama tik į 1 skambutį iš 7, tad potencialas yra dar didesnis). Ar niekas nėra girdėjęs apie „Jaunimo liniją“? Ar trūksta istorijų apie nusižudžiusius žmones artimųjų tarpe? Ar trūksta reklamos, informacijos apie rėmimo galimybes? Ar visa Lietuva (bent jau Vilnius) nėra nusėti reklamomis apie galimybę „Jaunimo linijai“ skirti 2%? Jeigu tokia informacija per klaidą praslydo pro ausis, būdus, kaip pagelbėti „Jaunimo linijai“ ir jauniems žmonėms, galite rasti čia http://www.jaunimolinija.lt/lt/paremk/kodel-verta-remti/, o jeigu turite idėjų, kaip tai pakeisti per efektyvesnę komunikaciją, pasidalinkit party@dansu.lt

Tuo tarpu ataskaita už mėnesį – rinkinys puikių reklamų, kuris nebūtų pilnas be, neabejotinai, gražiausio ir jautriausio darbo iš FATH – „The man and the dog“. Gražaus žiūrėjimo.

FATH // The man and the dog

Parking Wheelchairs // Tree of Life

SOLIDARIOS // TECHO

So You Think You Can Stay // Norwegian Organization for Asylum Seekers


Abortion Tutorials // Miles Corporation

Families on the verge of extinction // WWF

Tweeting pothole // Medcom

Son, Daughter, Husband // Alzheimer’s Society
alzheimers_ooh_uk_48_daughter_aotw

alzheimers_ooh_uk_48_son_aotw

alzheimers_ooh_uk_48_husband_aotw

Moving Tracks // Run With Heart Foundation

Language Matters // Ministry of Religious Affairs BD


Sun lifeguards // LALCEC

Animal Copyrights // WWF

Hurts me too – Hungarian Interchurch Aid

Boobfights vs Dogfights // Kitchen

Fake up // La Casa del Encuentro

Missing Owner // NGO Mães da Sé

Geriau vėliau negu niekada, ypač turint omenyje, kad artėjant Cannes Lions reklamos festivaliui, socialinių darbų turėtų tik daugėti. Kai kurios jų tokios gražios, kad nereikia nei šilto vandens, nei piršto, bet apie tai jau kalbėjo kiti čia. Jeigu kalbėti apie tendencijas, tai balandžio mėnesio frazė būtų „sex sells“. Taip, socialinėje reklamoje irgi. Šį kartą net trys kampanijos už kurių tai porno puslapis PornHub, tai svetainė pavadinimu „The Cancer Sutra“ ar klipas pavadintas „Play with yourself“. Visi bando atkreipti į save dėmesį ta kalba, kurią tikėtina išgirs, o ne ta, kuria ministerijos rekomenduotų kalbėti. Mano asmeninis favoritas balandį buvo čia numeriu vienas einanti reklama „Obama“ (realiai reklamų serija). Vien už tai, kad „prigavo“, ką reklama ir turėtų padaryti.

German Stuttering Association / Obama

Quatro Patinhas: Priceless pets

Kovas buvo įspūdingas vien tuo, kad turėjom įspūdingą lietuvišką socialinę reklamą (reikia pastebėti, kad būta joje kažko labai lietuviško, nes reklamų enciklopedijos, adsoftheworld, skaitytojai ją faktiškai praignoravo). Tiesa, vien kovą turim dvi panašias iš užsienio. Šiame numeryje ir vos dviejų stock’inių foto vertas puikus darbas iš THINK! (greta antirūkymo kampanijos „Truth“, man tai viena geriausių vis dar tebevykstančių socialinių kampanijų), ir Luis Buñuel „šyzą“ primenantis darbas iš „Nicolas Hulot Foundation“. Per mėnesį gerų darbų susikaupia, ir sunku išskirti geriausią, bet jeigu tai daryti pagal peržiūrų skaičių, tai „FAD: Create“ vos pamatęs pažiūrėjau 5 kartus iš eilės. Smagios peržiūros – šį kartą linksmi ar pozityvūs darbai nusveria depresovus.

States United to Prevent Gun Violence: Gun store

FAD: Create

This Girl Can / Sport England
Ne tik geriausia savaitės, bet ir mėnesio reklama/kampanija. Nei klipai, nei plakatai nepretenduoja patekti į „Lüzerio“ archyvą, bet turi puikų emocinį užtaisą, kuris nerodydamas pirštais ir nemoralizuodamas, į baseinus, bėgiojimo takelius ir sporto sales pritrauks ir tas moteris, kurios to vengdavo, nes bijojo nejaukiai pasijusti rodydamos savo „netobulas“, nereklamines figūras.

This Girl Can - 26 Jan 1

Eilinis įrašas su naujausiais komunikatorių bandymais atkreipti dėmesį į svarbias sveikatos bei visuomenines problemas. Šį kartą nuo vienos brangiausių socialinių reklamų iki evoliucinio išaiškinimo, kaip veikia karinė propaganda (dedikuojama Rusijos-Ukrainos konfliktui).

Epic Bus Commercial / Midttrafik
Vėliau bus daugiau „grūzo“, o kol kas – tik vienas keleivis autobuse. „Midttrafik“ jau yra bandę (sėkmingai, beje) sudominti kelionėmis autobusu, tad šį kartą teko sunki užduotis padaryti ne mažiau patrauklų tęsinį.

SHAFILEA IFTIKHAR AHMED (Cosmopolitan)
cosmo
Kontekste prisiminimų, kai vienas lietuviškas „media“ kanalas nepriėmė ištransliuoti socialinės kampanijos motyvuodamas tuo, kad jie yra „pramogų zona“ ir jų TG „ne to čia ateina“, belieka tik nulenkti galvą „Cosmopolitan“ (UK), kurie vieno numerio viršelį skyrė ne pačiai žaviausiai temai – garbės žudymams ir konkrečiai Shafilea Iftikhar Ahmed, kuri, stebint broliams ir seserims, tėvų buvo uždusinta todėl, kad atnešė šeimai gėdą atsisakydama ištekėti už parinkto vyro. Daugiau apie istoriją http://www.adweek.com/

A CHEESY LOVE STORY (Greenpeace).
Pamenat kadais eterį išvydusią puikią „Dove“ reklamą „Onslaught“? Netrukus „Greenpeace“ pasinaudojo situacija ir užvažiavo žemiau juosmens su „Onslaught(er)“. Panašu, kad istorija kartojasi ir „Greenpeace“ reaguodama į „Doritos“ filmukų kampaniją, užvažiuoja jiems jų pačių

Prisijunkite

Video

0 1138
Empyrišku vertinimu Lietuvos draudimo bendrovės ilgokai nebuvo lokaliai sukūrusios kai ko masiškesnio. Vis daugėjant Facebook'e hashtago #gyvenimaspasiseke ir ekonomikai stiebiantis, matyt atėjo laikas ryšio...