Verslas

Naujas prekybos centro IKI klipas vainikuojamas žodžiais „Perkant šiuo ženklu pažymėtas prekes, 1€ bus skirtas „Maisto bankui“. IKI – čia gera kaina yra geras darbas“ ir sunku pasakyti ar tai nuoširdus būdas pasakyti, jog „geros kainos pas mus nereiškia, kad kainos pas mus iš tiesų geros“ ar kažką daugiau.

Iš tiesų, situacija gan paprasta – organizacija „Maisto bankas“ maisto surenka daugiau negu geba jo išdalinti. Kitaip tariant, už miltus organizacijos neišlaikysi, automobilių tinkamų maisto pervežimui nenupirksi ir pan. Indulgencijos žetonėliai prie kasų, matyt, negeneruoja reikalingų finansinių injekcijų, tad įdomu matyti naują iniciatyvą „vstylie Stella Artois“ („Stella Artois“ komunikacija pasižymėjo bandymu išpūsti gaminio vertę, pavyzdžiui, siūlant kuponus su kuriais alui parduotuvėje būtų taikomas papildomas 10% antkainis, o ne nuolaida).

Tiesa, įdomu, ne tiek žiūrint iš „Maisto banko“ pusės, kuriems visos priemonės yra pateisinamos ir po šios kampanijos jie bet kuriuo atveju nieko nepraras, kiek vertinant IKI veiksmus ir akcijoje dalyvaujančius prekių ženklus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad „Gera kaina – geras darbas“ yra graži įmonės socialinės atsakomybės iniciatyva, bet tada kyla klausimas, kuo tiksliai pasireiškia ši iniciatyva? Įvaizdinio klipo susikalimu? Tikriausiai yra tekę matyti „Maximoje“ vykusias akcijas, kur perkant atitinkamą prekę, dalis pinigų atitekdavo organizacijai „Mamų unija“? Bet ten prekės nebrangdavo – akcijos organizatorius (ar/ir dalyviai) atsisakydavo dalies pelno, kuris keliaudavo kilniam tikslui. Šiuo atveju IKI nieko neatsisako. Tai kažkiek primena prieš kokius metus „Rimi“ tinkle vykusią akciją, kur už kasų stovėdavo, berods, „Royal Canin“ dėžės į kurias galėdavai aukoti šunų maisto šunų prieglaudomos – taip, „Royal Canin“ išsipirko sau dėžes parduotuvėse, apsiklijavo gražiais norais bei logotipais, bet tuo tuomet ir apsiribojo jų įsitraukimas (kiek teko pastebėti, didžioji dauguma maisto ten būdavo MARS produkcija). Bet čia yra atitinkamas marketingas ir, jeigu žmonės jį praryja, tai kam mokėti daugiau?

Įdomiausia, vis tik, dalis yra kitų prekių ženklų įsitraukimas į šią akciją. Kaip jaučiasi „bėdžių lašišos“ gamintoja „Norvelita“, kai jų prekė, ką tik pabrango vienu euru? Arba „Dvaro“, „Žemaitijos“ pieno gamintojai, kurie jau ir be to tarkuojami už kylančias pieno kainas? Čia tik pastebėjimas iš šalies, galbūt, prekybos centras yra pasiūlęs kitus įvaizdžio atstatymo mechanizmus, bet bent jau aš niekada nepasirašyčiau ant tokios IKI aferos. Na, nebent būčiau „Maisto bankas“.

Agentūra: Adell Taivas Ogilvy

0 1341

Po dviejų krepšinio reklamų-dizasterių iš „Viasat“ bei „Viaplay“, kiekviena reklama, kurioje bus nors oranžinis krepšinio kamuolys atrodys, kaip dėmesio vertas darbas. Šia prasme „Not Perfect“ savo padarė, nors ir nepersistengė. Tiesą sakant, identiška TV klipo idėja (tik dar plius Sabonis) buvo pakete, kuris laimėjo „Eurobasket 2011“ konkursą, bet, ačiū Dievui, dėl techninių nesklandumų šios idėjos tada pavyko atsisakyti ir ji buvo pakeista Marijono „Nebetyli sirgaliai“.

Tiek apie krepšinį. O dabar dar truputis apie nealų arba, kaip rašė Šekspyras: „Jei vadinsim rožę kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“ Jeigu tada, kai Arvydas dar neįtarė, kad reklamuos LIDL trumpikes už 4.99€, nealkoholinio-„Kalnapilio“-geriausio paieškos atrodė, kaip gudrus marketinginis ėjimas, tai kuo toliau, tuo labiau prekių ženklų (deja, net ir tokių kadais solidžių, kaip „Švyturys“)  komunikacija ima atsiduoti ne apyniais, bet elementariu cinizmu. Jau net sunku ir beatgaminti, kada alugerių šalies realybė virto aludarių krašto įvaizdžiu, bet štai štai… jau iš kraniukų pilstomas nealkoholinis (rimtai, čia kuriam bare?) ir 50 pakeltų nealkoholinio taurių bare, krepšinio varžybų metu. Čia iš kur, iš Verygos sapno? Tokia logika, gal iš tiesų užtenka filmo kamputyje užrašyti „ne seksas“ ir S filmus per TV rodyti iš karto po „Panoramos“?

Agentūra: Not Perfect I Y&R Vilnius
Režisierius: Justas Ramanauskas

0 1206

„Rungtynių žiūrimumo rodikliai sako, kad varžybos, kuriose nežaidė Lietuvos rinktinė, sulaukia net kelis kartus mažesnio lietuvių dėmesio, tad pavyzdžiui didelė dalis mūsų šalies sirgalių 2015 m. Europos krepšinio čempionate praleido tais metais karjerą Vokietijos rinktinėje baigusio Dirko Novickio ašaras po pralaimėjimo Ispanijai 77:76 ar herojiškus keturiasdešimt Pau Gasolio pelnytų taškų pusfinalyje prieš čempionato favoritais laikytus prancūzus“ – ši pastraipa iš „Viasat“ pranešimo spaudai puikiai reziumuoja ir kliento problemą, ir galimą sprendimą. Deja, reklamoje sprendimas kiek kitoks – užlankstytas moralizavimas apie „svetimų“ varžybų žiūrėjimą ir vargiai teigiamos (jeigu išvis) emocijos. Tikėtina, kad klipo biudžetas sklandė kažkur ore, o kai neturi agentūros galinčios padengti išlaidas avordinei reklamai, tenka suktis kitaip.

https://www.youtube.com/watch?v=zNILJYrmIGU
Ir, aišku, jeigu jau pranešime spaudai vadini reklamą „epine“, būtų gražu į youtube klipą patalpinti geresne nei 480p kokybe.

Idėja: Antonio Bechtle
Gamyba: Dansu

3 2013

„TELE2 4G internetu naudojasi daugiausia žmonių Lietuvoje. Daugiau nei pusė milijono. Žmonėms tai, tikriausiai, mažai, ką sako arba sako… kažką. „Inovacijų biuro“ užduotis yra kalbėti apie tuos dalykus taip, kad galima būtų suprasti“, – sako „Inovacijų biuro“ veidas Arnoldas Lukošius ir, kad būtų tikrai suprantama, idėją šiek tiek paaiškina projekto idėjos autorius – menininkas Andrius Šarapovas:

„Instaliacijos pagrindas yra sudarytas 77-ių segmentų, kurių kiekvieną sudaro pagal tam tikrą natą suderinta metalo plokštelė, skambesio aktyviklis, skambesio slopintuvas, rezonatorius, elektronika, tvirtinimo elementai ir šviesa. Erdvė, kurioje yra instaliacija, padalyta į devynis plačius ir keturis ilgus koridorius. Klausantis instaliacijos priklausomai nuo judėjimo krypties ar judesio intensyvumo girdima vis kitokia muzikinė kompozicija: skirtingo ritmo, tonacijos ir harmonijos“.

Gerai, su intencija „to prove the point“ aš, galbūt, parinkau ne pačią geriausią citatą, tačiau pabūkite patys sau profesoriais – štai jums keturių minučių klipas, po kurio peržiūros pabandykite kitam žmogui paaiškinti, kaip veikia ši instaliacija ir, kas dar svarbiau – kaip tai suprantamiau pavaizduoja tą pusę milijono 4G naudotojų?

Prieš kelias savaites su trimis bičiuliais – Gintaras Gimžauskas (idėjos autorius ir CEO), Vytenis Škarnulis ir Dovydas Stulpinas (pastarieji yra tvarkytojai.lt įkūrėjai) – paleidome „Zen PR“ – išmaniąją ryšių su visuomene sistemą internete. Kitaip dar galima vadinti RsV platforma arba, dar aiškiau, savitarna. Antai sulaukėme komentaro, kad esame „Adform’as PR’ui“. Programinių sprendimų dar teks luktelėti, bet kad ir kaip būtų, laikome tai komplimentu. Džiugina, kad rinkos dalyviai supranta, apie ką tas „Zen PR“.

Kitas bičiulis, žinomas RsV rinkos dalyvis, įvardijo, kad „Zen PR“ atidarymas yra simptomiškas – tokie kaip jūs pasiims didelę dalį „black box“ (rutininių) paslaugų“. Nuo savęs pridėčiau, kad technologijos tas paslaugas padeda padaryti ne tokias jau ir „black box“, pridėjus žinių žurnalistams, siuntimo ir atsakymų analitiką, galima pasidaryti ne vieną išvadą ir rasti įžvalgų. Jau nekalbu apie paprasčiausią patogumą.

Nors „Zen PR“ pavadinime yra raidės PR, bet pati PR nedaro – PR galite daryti jūs, o mes viso labo už 16,90 Eur įteikiame įrankį ir kontaktus. Būtent kontaktų bazė ir jų valdymas didžiąja dalimi išskiria „Zen PR“ iš kitų panašių užsienio platformų. Kaip vieni klientai rašė: „Su jumis pasiekėme tas priemones, su kuriomis nei mes patys, nei mūsų PR agentūra nedirba.“

Mūsų platformoje žurnalistų ir redakcijų duomenų bazė suskirstyta kategorijomis ir naujienas gauna tik tie žurnalistai ar priemonės, kurios dengia jūsų temą. Įdomus dalykas. Kalbėdami su žurnalistais išgirdome ne vieną komentarą, kad dažnu atveju jiems reikia tiesiog žinios, naujienos, o ne paruošto teksto publikavimui. Mes tikimės (ir planavome), kad pasitelkusios „Zen PR“ mažos įmonės ar organizacijos be didelio RsV biudžeto ar jo visai neturinčios pagaliau galės pranešti naujienas. Naujiena juk nėra tekstas, naujiena yra tai, ką įmonė ar organizacija daro. Tai ir yra turinys, kurio nori žurnalistai. Už 169 Eur gali nusiųsti net 10 pranešimų – štai jums ir metinis mažos įmonės RsV biudžetas! Tačiau dėmesį ir susidomėjimą parodė ir pranešimus siuntė tiek laisvai samdomi darbuotojai, tiek agentūros, tiek ir stambios įmonės. Dabar atrodo, kad aktualu visiems. Tad reikės palaukti, kol išryškės tikroji tikslinė auditorija.

Jau dabar „Zen PR“ dirbame su antrąja platformos versija, kurioje bus registracija įmonei, laisvai samdomam darbuotojui ar PR agentūrai ir naujų paslaugų viduje. Sekite naujienas ir bendraukite Facebook.

First Call: Stop the Shame

Desabafo Social: Let’s talk about your search algorithm, ….. ?

FLAC Anticorrida: Do you think this practice belongs to another age?

Serviceplan France: Virtual Crash Billboard

Amnesty International: Wir können ausschalten, sie nicht.
(„Mes galime tai išjungti, jie – ne“)

Amnesty-International-Schweiz-Wir-konnen-ausschalten-sie-nicht-1
Amnesty-International-Schweiz-Wir-konnen-ausschalten-sie-nicht-2

Road Safety Authority France: The Virtual Crash Billboard

Alzheimer’s League Flanders: I’m still here

Arrive Alive: Crash Coasters
arivealive_hero3

Papyrus: Brave Face – Suicidal Status
suicidal_status

Corporación del trasplante: The Last Call

Vieno kelionėse sutikto kino pastebėjimas man šiek tiek atvėrė akis apie produkciją iš šios šalies: „Mes gaminam ne šūdą. Mes gaminame tai, ko iš mūsų prašo klientas“. Ir, iš tiesų, kai pagalvoji, tai ne tik vienkartiniai samčiai, bet ir „Apple“ produkcija atkeliauja iš ten… Panašiai yra ir su agentūromis/gamybos namais Lietuvoje, kurie esant poreikiui gali pagaminti ir pagal lietuviškus, ir pagal užsienietiškus standartus. Vienas tokių pavyzdžių yra lietuvių animacijos studijos „Animatrix“ darbai Danijos traukinių kompanijai DSB.

Trumpai apie projektą: Danų gamybos namai Uitch Iscratch ieškojo animacijos studijos, kurie ne tik pagamintų animaciją, bet ir sukurtų visą vizualinį projekto konceptą. Kol kas yra sukurtos 4 reklamos, tačiau klientas planuoja pratęsti seriją. Reklamos transliuojamos kino teatruose, traukiniuose, socialiniuose portaluose. Pagrindinis tikslas buvo atkreipti neatidžių keleivių dėmesį traukinių stotyse, problemą pristatant pakankamai linksmai.

Klientas: DSB
Reklamos agentūra: Very Agency
Gamybos namai: Uitch Iscratch
Animacijos studija: Animatrix

Režisierius: Gaute Hesthagen
Prodiuserė: Kate Kagawa
Animacijos prodiuseris / Gamybos vadovas: Dovydas Vilkelis
Meno vadovas / animacijos supervaizeris: Tomas Juchnevič

„I’m on a horse“ yra sakęs vienos kultinės-viral „Old Spice“ reklamos herojus, tad gal todėl ir šių įvaizdinių klipų Rygai kūrėjai naują seriją darbų įvardina, kaip viral (nors, kaip sakė vienas protingas žmogus, viral yra ne tai, ką padarai tu, bet tai, ką padaro žiūrovai). Man dar bežiūrint į šią seriją klipų su taksistu, mokytoja, senjoru, blogeriu ir kunigu atmintin sugrįždavo TATE muziejaus kampanija „Create your own Collection“, kuri dar neatėjus į muziejų taikliais pasakojimais nuvesdavo ten, kur tavo mintys. Ar šie herojai irgi tokie taiklūs ar tik tiesiog, nes faini? Kaip ten bebūtų, lietuvių nonsense.tv darbas kartu su latviais reklamuojant Rygą https://www.liveriga.com/

klientas – LIVE RIGA
agentūra – DDB Latvia
režisierius – Janis Nords
dop – Jurgis Kmins
gamybos namai – nonsense.tv
prodiuseris – Augustinas Katilius

Pavadinimas šiek tiek „clickbaitinis“, bet pati konferencija „PR Impact Awards 2017“ tik iš pirmo žvilgsnio atrodo „dar vienu RsV metiniu renginiu“. Tačiau apie viską iš eilės.

Po poros savaičių, gegužės 5 dieną, įvyks „PR Impact Awards 2017“ – RsV rinkos metų renginys. Ir pirmą kartą jis yra tarptautinis, t.y. bandoma sukurti atsvarą latviškajam „Baltic PR Awards“.

Kol kas ambicijos pildomos – sulaukta rekordinis skaičius paraiškų apdovanojimams, 123 vnt. Pirmą kartą sulaukta paraiškų iš užsienio: 95 vnt. iš Lietuvos ir po 14 iš Latvijos bei Estijos. Palyginimui, „Password“ sulaukė perpus mažiau paraiškų – tik 76. Taigi, antroji konferencijos dalis, nominantų pristatymai, turėtų būti įdomūs, nes konkurencija bus labai aštri.

Beje, įdomumo dėlei – 25% visų paraiškų pateikė trys Lietuvos agentūros: „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ (13), „INK agency“ (9) ir „Idea Prima“ (9).

Tačiau atkreiptume dėmesį į pirmąją konferencijos dalį, kurios jau pirmasis pranešimas „Komunikacijos ateitis priklauso ryšiams su visuomene“ užduoda toną.

Ką tai reiškia? Galima suprasti, kad su šia konferencija RsV industrija grįžta į seną kaip komunikacijos pasaulis diskusiją: „kas čia bosas?“. Jeigu pasižiūrėtume Lietuvos komunikacijos industriją nuo Nepriklausomybės laikų, tai daugybę metų joje dominavo kūrybinės reklamos ir žiniasklaidos planavimo agentūros, kurie visada laikė save vyresniaisiais broliais, jeigu ne rinkos tėvais. Per tuos metus ne viena reklamos agentūra įsigijo ne vieną RsV agentūrą, tačiau iš esmės nė viena reklamos agentūra nesugebėjo įsitvirtinti RsV rinkoje (o RsV seniai gajus įsitikinimas, kad reklamos žmogui nelemta suvokti RsV).

Antrasis („Narsioji širdis arba ryšių su visuomene efektyvumo matavimai yra ne silpnaširdžiams“ ir trečiasis („Big Data įtaka: ar komunikacijos specialistai taps duomenų analitikais?“) pranešimai taip pat nėra visiškai tipiniai ryšių su visuomene industrijai. Bet jie atspindi bendrą komunikacijos tendenciją – naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, gauti kuo daugiau duomenų ir kiek įmanoma geriau matuoti komunikacijos efektyvumą.

Beje, jeigu grįžtume prie paraiškų, tai spėkite, kuriose kategorijose didžiausia konkurencija? Ogi darže, kuris iš dalies priklauso (priklausė) reklamos industrijai: „rinkodaros komunikacija“ (17) ir „integruota komunikacija“ (18). Šias kategorijas lenkia tik RsV klasikų klasika – soc.atsakomybės kategorija su 20 paraiškų.

Ką gi, RsV industrija dairosi naujų medžioklės plotų. Bus įdomu pasižiūrėti, kaip jiems seksis.

0 1180

Empyrišku vertinimu Lietuvos draudimo bendrovės ilgokai nebuvo lokaliai sukūrusios kai ko masiškesnio. Vis daugėjant Facebook’e hashtago #gyvenimaspasiseke ir ekonomikai stiebiantis, matyt atėjo laikas ryšio su vartotojais užmezgimui iš naujo. „Ergo“ sukūrė reklamą civilinės atsakomybės draudimui, o „Lietuvos draudimas“ – įvaizdžio komunikaciją.

Kovą galima būtų pavadinti saugaus eismo mėnesiu – net trys kampanijos iš britiško THINK!, plius viena iš Tailando. Na, ir dar keletas perliukų iš viso likusio pasaulio.

European Antibullying Network: Escalating GIF

Link: The greatest recruit

Think!: Compartment
think_-_mobiles3_aotw

UN Women: Penis seat

The Survivors Trust: Guilty Clothes

Think!: Designated Driver

Thai Health Promotion Foundation: Speed Blinds You

Think!: Don’t text and drive
85593_DFT%206$

Merck Consumer Health: I’m Too Old For This
Untitled-1
https://www.youtube.com/watch?v=sthzGvwwc4o

Caffeine-roasters-logoDidžiausias kavos brandas Lietuvoje „Coffe Inn“ keičia pavadinimą į „Caffeine Roasters“ jį vienodindamas visose rinkose. Taip dirbti tiesiog bus paprasčiau, o ir vienas brandas bus didesnis – 60 kavinių tinklas Lietuvoje ir JAV. Investuotojams (jei dar reiks) ir franšizių pirkėjams skamba daug patraukliau. Ok, vyksta teismai iš Estijos dėl brando „Coffee Inn“ ir tai nebent paskubino pasikeitimo procesą, bet ne jį sąlygojo.

Kitas svarbus aspektas – antrasis pavadinimo žodis roasters. Didėjant rūšinės arba specialty kavos populiarumui, o žmonėms vis daugiau sužinant apie kavą brandui reikia suteikti daugau ekspertiškumo: vis priminti, kad pats skrudini kavą ir tarsi pabėgti iš mainstreaminės teritorijos, kurioje veikia kiti tinklai.

„Coffee Inn“ savo gimtadienio proga, mums įteikė dovanų. Ačiū.

IMG_9940

Sakome gimtadienio proga, nes, kad re-brandingo – sunkiai pavadinsi – visi dalykai išskyrus nemokamos kavos kortelės – su „Coffee Inn“ logotipu.

Gimtadieninis desertas „Dansu Dansu“ skaitytojams nuo „Caffeine Roasters“ – pirmoji „Coffee Inn“ reklama:

Coffee-inn-pirmoji-reklama

0 1307

Senas klausimas, bet problema išlieka ir netgi didėja. Įdedi reklamą, o greta einantis naujienų srautas kuria kontekstą. Ir neretai – labai nemalonų (kaip šiuo atveju).

Kad žiniasklaida bulvarėja ir jai reikia „click’ų“, tai čia nieko naujo. Bet tokioje žiniasklaidoje reklamuotis gali būti ir pavojinga – Jūsų reklama atrodys dviprasmiškai ar net neigiamai. Interneto naujienų portaluose srautas didelis, todėl kontekstas gali keistis net kartą per kelias valandas.

O ką apie tai mano žiniasklaidos planavimo profesionalai? Kaip jie rekomenduoja apsisaugoti nuo panašių situacijų?

Saulius Šukaitis, media agentūros „Vizeum“ direktorius pripažįsta, kad reklama ir turinys yra tarsi gretimose greitkelio juostose, kurios juda skirtingu greičiu, tad periodiškai įvyksta nepalankus susidūrimai – kartais reklama pakliūva į aštrių naujienų kaimynystę, o kartais greta atsiduria turinys, prieštaraujantis reklamos žinutei.

Jis sako, kad žiniasklaidos planuotojai turi įvairių įrankių, tačiau pirmiausia reikia planuoti taip, kad reklama nepatektų į nepageidaujamas naujienų portalų skiltis (pavyzdžiui, kriminalų).

Deja, bet dažnai tokios naujienos yra dedamo ir į pagrindinį srautą, todėl visiškai išvengti nemalonios dviprasmiško ar „aštraus“ turinio naujienų kaimynystės neįmanoma. Tokiu atveju padeda tik atidus stebėjimas ir žiniasklaidos priemonė nedelsiant informuojama, kad reklama arba turinys turi būti perkeltas į kitą vietą, t.y. nemalonios kaimynystės išvengta

Planuojant programiniu būdu taip pat galima pasirinkti tik pageidaujamą kontekstą, nepatogaus turinio rubrikas išjungti, tačiau, deja, ne visuose kanaluose.

Išvados
  • Visiškai nemalonios kaimynystės interneto naujienų portaluose ir netgi televizijoje neišvengsite.
  • Jeigu dedate reklamą, pasiruoškite stebėti ir nedelsiant informuoti kanalą, kad šis panaikintų nemalonią kaimynystę. Arba tai patikėkite žiniasklaidos planuotojams.

Norintys šimtaprocentinių garantijų turėtų rinktis kanalą:

  • Kuriame informacija kinta lėtai ir yra kontroliuojama – spaudą.
  • Kuriame neigiamos informacijos praktiškai nėra – radiją.
  • Kuriame ne tik nėra neigiamos informacijos, bet ji netgi yra teigiama, profesionali – žurnalai.

Beje, ieškant šios problemos būdų, paskutinis punktas atrodo labai patraukliai. Tokie žurnalai, kaip „Verslo klasė“ – vyrams, „Moteris„, „Laima“ – moterims arba „N WIND“ – kūrybinei industrijai.

 

Prisijunkite

Video

0 1180
Empyrišku vertinimu Lietuvos draudimo bendrovės ilgokai nebuvo lokaliai sukūrusios kai ko masiškesnio. Vis daugėjant Facebook'e hashtago #gyvenimaspasiseke ir ekonomikai stiebiantis, matyt atėjo laikas ryšio...