Authors Posts by paulius.rymeikis

paulius.rymeikis

169 POSTS 348 COMMENTS
Paulius Rymeikis yra socialinės reklamos agentūros „Nomoshiti“ vadovas, Vilniaus Dizaino kolegijos dėstytojas ir „Dansu Dansu“ autorius nuo 2009 m.

Socialinė reklama dažnai yra lyg dokumentinis filmas, enciklopedija ar „wikipedia“, tik ne su statiškomis nuotraukomis ir tekstu, bet su emocijomis. Kai vienam atrodo, kad jo močiutei jau kvankt, kitas gali įtarti, jog tai ne kvankt, bet alzheimeris, nes jis matė trumpą filmą apie tai. Žiūrėdamas socialines reklamas supranti, kad pabėgeliai, tai ne teroristai, musulmonai ar negrai, bet ir žmonės, gydytojai, tėčiai, mamos, vaikai. Galų gale, socialinė reklama padeda sužinoti dalykus, dėl kurių gyvensi ilgiau, sveikiau ir laimingiau. Žemiau rasite kelis pavyzdžius užmatytus rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, kuriais siekiama padaryti pasaulį geresne vieta gyventi.

SOS Children’s Villages: Searching for Mom

Donate Life: The world’s biggest asshole

Sesc: People change people


BURGER KING: World Literacy Month

UNICEF / FC Barcelona Foundation: For Every Child

Western Australian Office of Road Safety: Time with mum – singing

Movember Foundation: Suicide notes talk too late

I AM THAT GIRL: I Am You

Kilis Municipality: Mother

Mouvement du Nid: Girls of Paradise

French Federation of Cardiology: Unexpected Casting

Steve Waugh Foundation: Sarah

Ir dar pora video užmatytų facebook’e: čia ir čia.

0 810
Iliustracija iš howstuffworks.com

„You had been looking for the perfect „Pepsi“. You’re wrong.
You should be looking for the perfect Pepsis.“
– Howard Moskowitz

Teksto pradžioje esanti citata yra iš puikaus Malcolm Gladwell pranešimo TED’e – „Choice, happiness and spaghetti sauce“. Pagrindinė už jos besislepianti mintis, jeigu surizikuosite nepažiūrėti įrašo, ta, kad nėra stebuklingos formulės, kuri tiktų visiems žmonėms. Ir nesvarbu apie ką mes kalbame: spagečių padažą, „Pepsi“, karjerą, etc. Yra daugybė formulių ir kuo jų būtų daugiau, tuo jų efektyvumas būtų didesnis. Žmonės dirbantys reklamoje su tuo susiduria itin dažnai, nes mažmeninės maisto prekybos tinklo vadovą labai sunku įtiktinti, jog nėra komunikacijos tinkamos žmogui nuo 16 iki 80 metų, gyvenančiam mieste ir provincijoje, kuris tuo pačiu yra ir vyras, ir moteris, vegetaras ir visaėdis. Bet tebūnie…

Ir jau kai ši universali taisyklė (kad ir kaip šiame kontekste tai keistai beskambėtų) buvo benusėdanti pasąmonės užkampiuose, į rankas pateko pas mus jau minėta Gretchen Rubin knyga „Better Than Before: Mastering the Habits of Our Everyday Lives“ primenanti, kodėl gyvenimo būdo ar įpročių keitimo patarimai, kuriuos perskaitome populiarioje žiniasklaidoje, neveikia. Kodėl vienas žmogus besivadovaujantis tais pačiais patarimais sugeba kardinaliai pakeisti mitybą, miego įpročius, fizinį aktyvumą, kai kitas ilgai kankinasi ir vis tiek galiausiai palūžta? Problema dažnai yra ne patarimuose, bet bandyme juos pateikti, kaip universalius, tinkančius visiems, nors esame, ačiū Dievui, labai skirtingi.

Ir jeigu jus kada apėmė jausmas, kad jūsų trokštamas ir visuomenės primetamas gyvenimo būdas eina priešingomis kryptimis, o jumyse tai išvirsta irzlumu, nemiga, nuovargiu ar pykčiu ant viso pasaulio, tai prieš griebdamiesi savi pagalbos knygų, pradžiai

Iliustracija iš gulfbreezerecovery.com

(Kas bendra tarp atminties ir kūrybiškumo? (I dalis))

Pietų Afrikos respublikos bėgikas VAN NIEKERK Wayde Rio Olimpinėse žaidynėse pagerino dar 1999 metais pasiektą amerikiečio Johnson Johnson 400 metrų bėgimo pasaulio rekordą – 43.03s! Virginijaus Aleknos 2004 metais 69.89 m Atėnuose nusviestas diskas vis dar yra Olimpinis šios sporto šakos rekordas. Jeigu kam teko pabandyti bėgti 400 metrų ar mesti diską, žino, jog tai įspūdingi rezultatai, kurie pasiekiami tik intensyvaus darbo, o kartais ir gamtos malonės dėka. Ir vis tik, kiek eilinis, specialiai nesportuojantis žmogus nusileidžia aukščiau paminėtiems galiūnams? Net jeigu jūs per 43.03 sekundės nubėgate ne 400, bet 100 metrų (per tiek jau ir nueiti galima), tai yra viso labo keturis kartus lėtesnis/blogenis pasirodymas. Net jeigu nenorėdami išsisukti sprando diską nuskraidinate vos 10 metrų, tai yra tik 7 kartus blogesnis rezultatas. Yra kur stengtis.

„Tik“ miniu turėdamas atminties galiūnų rezultatus, pavyzdžiui:
– 300 paeiliui įsimintų atsitiktinių žodžių (15 minučių)
– 380 paeiliui įsimintų kortų eiliškumas (per 10 minučių)
– 450 paeiliui įsimintų skaičių sakomų žodžiu (1 žodžio per sekundę greičiu)
– 1071 įsimintas skaičius po kablelio (per 15 minučių)

Ir šie skaičiai aukščiau yra tik apšlimui – indas Rajveer Meena „Guinness“ rekordų knygoje užfiksuotas, kaip įsiminęs 70 000 π skaičių. Atsiminimo procesas užtruko 10 valandų ir galima suprasti, kodėl pasiekimo skaičius yra apvalus – ne atmintis pavedė, bet tiesiog „nu kiek gi galima?..“. Ir, kai matai tokius skaičius, visa tai racionalizuoti gali tik dviem būdais: arba mūsų atmintis/smegenys yra mažiausiai treniruotas organas, arba šie pasiekimai įmanomi tik ateivių pagrobusių žmogaus kūnus. Antros teorijos moksliškai kol kas niekas netyrė, tačiau yra tiesos, jog šių super atminties žmonių tarpe, kai kurie iš tiesų yra su lengvais psichikos pakitimais. Neabejoju, kad daug kas matė Barry Levinson filmą „Rain Man“ su Tom Cruise ir Dustin Hoffman (jeigu ne, tebūnie šis įrašas rekomendacija jį pažiūrėti). Filmo herojus, autistas Raymondas atsirado režisieriui susipažinus su jo atitikmeniu realiame gyvenime – Kim Peek. Filmas nemaža dalimi prisidėjo prie autizmo stereotipizavimo (antisocialus, kvailokas genijus), bet tuo pačiu iškėlė su autizmu susijusių problemų svarstymą į populiariąją darbotvarkę, kaip, norėtųsi tikėti, mūsų parolimpiečių pasiekimai Rio, iškels daugiau klausimų nei tiesiog Olimpinės premijos dydis.

Sakoma, kad Peek galėjo preciziškai atkurti 12 000 knygų turinį, tarp kurių buvo ir telefonų knygos, tačiau už viso to slypėjo labai retas FG genetinis sindromas, pasireiškiantis keliomis fizinėmis anomalijomis: žemu raumenų tonusu, nenormaliai didele galva, etc. Ir tokių genijų, kuriems nenorėtum pavydėti, yra gerokai daugiau – vieni nesugeba užsirišti batų raištelių, kiti gali pažodžiui įsiminti knygas, tačiau nesuvokti jų turinio ir pan. Tokie pavyzdžiai perkelia atminties pasiekimus į nepasiekiamą mokslinės fantastikos sritį, tačiau vos tik nori grįžti į realybę, kurioje mobilaus telefono numeris yra arba mobiliajeme telefone, arba jo išvis nėra, atsiranda toks veikėjas, kaip Joshua_Foer, laisvai samdomas žurnalistas, kuris nutaria parašyti apie JAV vykusį atminties galiūnų čempionatą ir taip susidomi šia tema, kad po metų (!) net tik sudalyvauja jame, bet ir laimi. Viskas prasidėjo nuo to, kad Joshua Foer renginyje sutiko Edward „Ed“ Cooke – enterpreneriškų savybių turintį atminties galiūną. Pastarasis Joshua užklausė ar jis pažįsta Britney Spears, o sužinojęs, kad ne, nusivylė: „Gaila, aš galvojau, kad jeigu galėčiau Britney Spears išmokyti atminties gudrybių, žmonės suprastų, kad bet kas gali turėti gerą atmintį“. Joshua Foer pasisiūlė pabūti Britney Spears, o visa kita yra istorija sugulusi į bestseleriu tapusią knygą „Moonwalking with Einstein: The Art and Science of Remembering Everything“, laimėtą JAV atminties galiūno titulą ir įrašą TED’e iš kurio aišku, kad Joshua Foer joks ne antžmogis – tiesiog vienas iš mūsų.

Dar senovės Graikai atmintį skirstė į natūralią (įgimtą) ir dibtinę (išmokstamą per technikas). Dalis atminties galiūnų gal ir turi potraukį atminties akrobatikai, kai kurie jų instinktyviai pradėdami taikyti šimtmečiais žinomas technikas nieko apie jas nežinodami, tačiau visi kiti tokiais tampa mnemonikos technikų pagalba. Po šiuo žodžiu slepiasi įvairios informacijos kodavimo, atgaminimo trigerių ir vizualizavimo technikos padedančios geriau įsiminti bet kokią informaciją. Anglagalbiai, tikėtina yra girdėję „Baker vs baker“ pavyzdį, kai vienai grupei tyriamųjų žmogus pristatomas, kaip ponas Baker, kitiems – kaip kepėjas (angl. irgi „baker“). Po savaitės vienos grupės klausiant, kokia buvo pono pavardė, ją atsimena vienetai, tuo tarpu kepėjas yra prismenamas, nes… Baker tėra sausa pavardė, o su kepėju mes turime daugybę asociacijų, reikšmingų ryšių ir penkių raidžių vizualizavimas čia yra ne paskutinėje vietoje.

Ar kada teko matyti japonišką raštą, ABC? Krigeliai-šringeliai, paukščių kalba ir pan., ne? O dabar pabandykite išmokti kelias raides kartu su Dr.Moku (galėtų būt lietuvis, bet ne), kuris norintiems išmokti Hiraganą ir Katakaną (japonai turi dvi abėcėles), siūlo pasitelkti mnemokikos techniką:

Štai diena veltui ir nepraėjo – dabar, jeigu būdami Japonijoje, pamatysite rudą lokį, galėsite sušukti:
しくま!!!

Viena žinomiausių ir seniausių mnemonikos technikų, dar vadinamų loci arba atminties rūmai siejama su graikų poetu Simonidu (apie 500 m.pr.kr), kuris buvo pakviestas į banketą eilėmis pradžiuginti jo dalyvius. Vos tik jis pabaigia ir palieka salę, sunkios rūmų lubos neatlaiko ir krisdamos neatpažįstamai sutraiško visus dalyvius. Kaip juos tinkamai palaidoti, kai nežinai, kas ir kur? Simonidas, kone vienintelis išgyvenęs dalyvis, supranta, kad užsimerkęs gali atgaminti, kas kur sėdėjo ir ką veikė ir taip artimuosius nuvesti prie žuvusiųjų kūnų. Skaičiai, raštas yra santykinai naujas išradimas žmonijos istorijoje, tuo tarpu su vizualinės medžiagos apdorojimu mūsų smegenys yra susipažinusios nepalyginamai geriau ir todėl veikia patikimiau. Loci arba atminties rūmų pagrindas yra turėti galvoje gerai žinoma kelią (pavyzdžiui, nuo namų slenksčio ir po namus, pradedant koridoriumi, miegamuoju, vonia, virtuve, balkonu) kiekvieną jų apgyvendinant kuo keistesniu, vizualesniu „gyventoju“. Taip, jeigu reikia įsiminti, jog iš parduotuvės jums reikia pieno, kriaušių ir pieniškų dešrelių, galvoje galite matyti, kaip priėjęs prie lauko durų matote, kad pro jų apačią sunkiasi pienas (užliejo!), įėjęs į vidų matote, kaip iš koridoriaus lauk neria santechnikas su kriaušės galva, o atėjęs į miegamąjį įsitikinate tuo, ko labiausiai ir bijojote – žmona lovoje, o greta jos guli vibruojanti pieniška dešrelė. Žinau, tai visiška nesąmonė, bet pabandykite dabar iš galvos iškrapštyti tą pieną, kriaušę ir pieniškas dešreles.

Ir vis tik, kad ir kokios žavios šios technikos bebūtų, jų sąrašai ir pritaikymo galimybės yra kiekvienoje apie atmintį kalbančioje knygoje – porą tokių paminėsiu įrašo pabaigoje. Technikos galingos, tačiau jos yra tarytum antras žingsnis po atminties higienos, būtinųjų dalykų susitvarkymo. Lygiai, kaip pasibėgiojimai, joga ar apsilankymas sporto klubuose leidžia palaikyti geresnę fizinę sveikatą, yra pratimai, kurie padeda smegenų sportinei formai.

Asociacijos – vienas geriausių atminties draugų. Panašiai, kaip Pavlovas šunis privertė skambutį asocijuoti su maistu, mes kiekvienam žodžiui, vardui, skaičiui galime priskirti, kur kas daugiau nei faktinę reikšmę, asociaciją. Vienas atminties rekordininkų pasakodamas, kaip sugeba įsiminti tiek daug skaičių, pripažino, kad skaičiuose jis mato vaizdus, tad 77 8 00 jam primena Hitlerį važiuojantį dviračiu ir valgantį hamburgerį. Kitiems skaičiai yra spalvos, tretiems – emocijos. Štai Bjork kažkada atleido prodiuserį, kuris nesugebėjo išgauti plunksnos krentančios ant dramblio straublio garso. Iš tiesų – lauk tokius nevykėlius.

Naudokite kuo daugiau jutimų – ne tik regą. Smegenys asociacijas kuria ir per kvapus, ir per lytėjimą, skonį. Net jeigu grįžus namo dar nebus pakankamai tamsu, kad reiktų užsidegti šviesą, pamėginkite artimiausią rutiną (durų užrakinimą, persirengimą, gal net nuėjimą į tualetą ar iki šaldytuvo ko užkąsti) atlikti užsimerkę. Jums patiems to negirdinti, smegenyse skambės milijonai WTF?, bet tarp neuronų kursis taip reikalingi nauji ryšiai. Stebėkite, kaip maži vaikai susipažįsta su daiktais – čiupinėdami, uostydami, pakratydami ir galiausiai ragaudami. Tai yra tobulas būdas įsisavinti informaciją apie naują daiktą. Todėl kitą kartą vakarėlyje susipažindami su naujais žmonėmis, neapsiribokite vien vardų įsidėjimu į kišenę (nes grįžus namo, didžiosios daugumos jų ten nebebus) – spausdami ranką užfiksuokite paspaudimo stiprumą, odos tekstūrą, pabandykite užuosti žmogaus kvapą, įvertinkite jo aprangą ir net pabandykite įsivaizduoti, koks tai galėtų būti žmogus (nuoširdus, blogas, keikūnas ar diplomatas) – kalbant apie žmones, vertybinės asociacijos yra vienos stipriausių.

Rutinos – efektyvios, bet bukinančiai pavojingos. Rutinos mūsų gyvenimus daro paprastesniais, nes tokia jų paskirtis – tam tikrus veiksmus automatizuoti taip, kad NEREIKTŲ GALVOTI! Steve Jobs turėjo rytinę aprangos rutiną: Levi’s 501, St. Croix, New Balance 991. Akivaizdu, kad galėjimas negalvoti, kuo apsirengti šiandien, palikdavo pakankamai laiko galvojimui apie kitus dalykus. Ir vis tik, rutinos buvo ir yra itin svarbios tais atvejais, kai nuo jų gali priklausyti gyvybė, o šiais laikais eilinio žmogaus gyvenime tokių dalykų ne tiek ir daug. Ryte mes išeiname į kiemą ir sėdame į automobilį arba troleibusą, 8 valandas ariam prie staklių, prekybos centre vėl paimam pieno, duonos, sviesto, dešros, o vakare pažiūrim filmą arba paskaitom knygą, šiltai užsiklojam ir užmiegam. Kaip dainavo „Radiohead“: „No Alarms and no surprises“. Deja, bet nors toks efektyvumas ir sutaupo laiko dar vienam alaus bokalui ar pusvalandžiui „facebook’e“, smegenys su kiekviena tokia diena vis labiau riečiasi ir labanakt. Bet tai nėra sunku pakeisti. Grįžkit namo kitu maršrutu – visi keliai, galiausiai, veda namo ir nebent gyvenate bei dirbate trijų gatvių miestelyje, variantų, kuriuo keliu grįžti namo yra n. Aš taip ketverius metus vis trenkdavaus į kitą miesto galą kartais pažaisti stalo tenisą ir tik prieš savaitę, nutaręs apsilankyti iki tol nematytoje vaistinėje (čia toks hobi – lankytis vaistinėse), prie progos atradau, kad kitas teniso klubas yra 5 minutės nuo mano namų. Taigi, išlipimas iš rutinų gali būti naudingas ne tik smegenims, bet ir kūnui bei piniginei.

Slaptas ginklas – emocijos. Jūsų trumpoji atmintis gali gulėti prie jūros, kad ir savaitę, bet niekas nenuguls į ilgalaikę atmintį taip gerai, kaip tai, kas per tą savaitę įvyko jūsų gyvenime. Užsikasti kopose yra viena, o susipažinti su čeburekų pardavėju – visai, kas kita. Įrodyta, kad socialiniai ryšiai ir jų keliamos emocijos, kas, deja, smarkiai sutrūkinėja senatvėje, įžiebia atskiras lemputes smegenyse. Socialiniai ryšiai, skirtingai nei bendravimas su meškiuku (atsiprašau, vaikai, jums šis pavyzdys ir neturi būti suprantamas) kiekvieną kartą yra unikalūs ir nenuspėjami. Automatinis degalų užsipilimas, ATM, savitarnos kasos… Tai nėra tai, ko reikia jūsų smegenims.

Jeigu perskaitę intro ir iki čia, pagalvojote, kad aerobiką bent kartą per savaitę būtų gerai iškeisti į neurobiką, rekomenduoju Lawrence Katz. Keep Your Brain Alive: 83 Neurobic Exercises to Help Prevent Memory Loss and Increase Mental Fitness

***

Viena priežasčių, kodėl niekam nerekomenduočiau nerti į mnemoniškų knygų jūrą (toks jausmas, kad kiekvienas atminties galiūnas jaučia pareigą parašyti po vieną ar dvi knygas apie tai ir tuo pačiu – apie tą patį) iš dalies jau paminėta šiame įraše – daugeliu atveju tai tebus sausos technikos, kurios veža tiek pat, kiek plaukimas vežė iki Meilutytės laimėto aukso. Joshua Foer knyga yra puikus intro į atminties pasaulį po kurio galima pereiti prie rimtesnės (kukliai tariant) literatūros ir čia mano rekomendacija yra Kenneth L. Higbee knyga „Your Memory: How It Works and How to Improve It“. Kenneth L. Higbee yra Ph.D. ir gyvai jis jums nedemonstruotų, kiek kortų kaladžių gali atsiminti, tačiau, jeigu norite to išmokti, tikrai patartų, kaip to išmokti. Vėl gi, knyga nėra technikų popuri, tačiau perskaitę „Your memory“ aiškiai žinosit, kokių žinių trūksta jums ar jūsų smegenims ir ko ieškoti toliau.

Šio profilaktinio įrašo rėmuose noriu tik trumpai paminėti kelis punktus esančius skyriuje „Kaip atsiminti beveik bet ką: pagrindiniai principai“:

1. PRASMINGUMAS („kad čia nesąmonė!“). Tuščias kalimas yra galimas, tačiau smarkiai nusileidžia prasmingos informacijos įsiminimui. Pavyzdžiui, tyrimo metu tiriamiesiems prireikė pusantros valandos išmokti 200 atsitiktinių žodžių, pusvalandžio 200 žodžių prozos ištraukai ir dešimties minučių 200 žodžių poemai.

– Jeigu žiūrit anime, tikėtina, kad su japonų kalba susidraugausit greičiau nei Butkevičius su anglų. Tyrimo metu vyrai įsiminė daugiau naujų sportinių terminų nei moterys, tuo tarpu moterys geriau pasirodė kulinarijos pasaulio žodyne (stereotipai, bet veikia).

– Rimas suteikia prasmę dažnai bereikšmiams dalykams. Todėl nesistebėkite kitą kartą reklamoje išgirdę sudainuotą telefono numerį ar įmonės pavadinimą – „esemespinigaitaškaseltė“ kūrėjai, neabejotinai, gerai prisimena, kaip juos mokė anglų kalbos abėcėlės: AB-CD-EFG-HI-JK-LMNOP-QRS-TUVW-XYZ (pabaiga gali būti ir „WX-Y and Z“).

– Jeigu sugebame skaičių sekoje ar žodžių grupėse įžiūrėti tam tikrą šabloną, formulę (ji gali būti išsigalvota – ne oficiali), tokią informaciją įsiminsime paprasčiau. Ar teko matyti, kaip šių dienų šachmatų pasaulio genijus Magnus Carlsen užsimerkęs žaidžia prieš 12 varžovų? Tai įmanoma tik todėl, kad Magnus Carlsen ant lentos mato šablonus – jeigu šachmatų figūros būtų sudėtos bet kaip, tiesiog šiaip jis jų neįsimintų.

2. STRUKTŪRA. Ar įsivaizduojate save besinaudojantį žodynu, kuriame žodžiai surašyti ne pagal abėcėlę? Panašiai yra ir su atmintimi. Kuo sąmoningiau (kas prie ko?) bandome įsiminti naują informaciją, tuo ji ilgiau išlieka atmintyje.

– Yra priežastis, kodėl skaičius telefono numeryje rašome ne viename bloke – taip tiesiog paprasčiau atsiminti, nes telefono numeris yra per ilgas lengvam konvertavimui į atmintį. Arba, įsivaizduokite pirkinių sąrašą, kuriame bananai, pienas, tualetinis popierius, šampūnas, pomidorai, varškė, muilas. Sąrašą galima išmokti ir taip, bet galima jį suskirstyti į pieno produktus (pienas, varškė), vaisius (bananai, pomidorai) ir kita (tualetinis popierius, muilas, šampūnas). Iš pradžių tai buvo 7 nesusiję dalykai, vėliau – trys grupės su keliais elementais. Ir efektyvumas rūšiuojant tik didėtų didėjant sudedamųjų dalių skaičiui.

3. EILIŠKUMAS. Elementų vieta sakinyje ar sąraše nulemia jų įsimenamumą – viduryje esantys įsimenami sunkiau nei esantys priekyje ar gale. Todėl, jeigu jums reikia surašyti prekės ar paslaugos privalumų sąrašą, du kart pagalvokite prieš supildami svarbiausius dalykus į priekį, o gale palikdami tik kažką „dėl svorio“. Atitinkamai, jeigu jums reikia išmokti elementus, kurių eiliškumas nėra svarbus, sustumdykite juos taip, kad sąrašo priekyje ir gale būtų sunkiau įsimenami. Jeigu eiliškumo judinti negalite, pradėkite nuo sąrašo vidurio.

4. ASOCIACIJOS („Man tai primena …“). Priežastis kodėl mums lengviau įsivaizduoti ir net nupiešti Italijos kontūrus nei Vengrijos yra tai, kad dar mokykloje mums įkalė, kad Italija yra panaši į batą. Kitoms šalims, deja, atpažįstamumą reiks susikurti kitomis priemonėmis. Analogijos, metaforos, pavyzdžiai, palyginimai, kontrastai – visa tai yra tos pačios technikos dalys. Turbūt tipiškas pavyzdys būtų, kad tam tikras istorines datas mes geriau prisimenam, nes jos yra ir mums reikšmingos datos – tais metais gimiau, tą dieną išsilaikiau teises ar pan.

– „Ieškojimas aplink“ yra dažno naudojama technika net neįvardinant jos tokia. Čia tas atvejis, kai kažkas užsimiršta ir mes grįžtame į tą pačią vietą, kurioje mintis kilo, jog ją atgamintume. Tokiu būdu dažnai apklausiami liudininkai, kurių prašoma atsiminti net smulkiausias, nesusijusias įvykio detales, nes tai padeda atsiminti ir pagrindinius dalykus. Nepamenat žmogaus vardo? Visų pirma mintimis persikelkit į vietą, kurioje su juo susipažinote, prisiminkite, ką veikėte – tuoj, tuoj vardas ant liežuvio nusės pilnu ūgiu.

5. VIZUALIZAVIMAS. Tai yra svarbi mnemonikos technikų dalis ir iš tiesų, tyrimai rodo, kad vizualiai besimokančiųjų atmintis yra geresnė. Kiek stalų jūsų darbovietėje? Kiek klasiokų buvo tavo klasėje, kokie jų vardai? Ar akys po šių klausimų jau vaikšto atminties labirintais, aiškiai matydamos atsakymus? Čia patarimas tik vienas – vizualizuokit, kuo aštriau, ryškiau, plačiau (shi-ku-ma – ar tai tiesiog rudas lokys ar lokys siauromis akimis, o gal lokys rudu kimono?).

6. DĖMESYS. Oliver Wandell Holmes yra pasakęs: „Žmogus turi kažką gauti, kad kažką užmirštų“. Čia turima omenyje, kad daugeliu atveju, kai sakome, jog neatsimename, iš tiesų turėtume pripažinti, kad niekada to kažko galvoje ir neturėjome, nes tuo metu, kai galėjome įsiminti, nekreipėme į tai pakankamo dėmesio. Pavyzdžiui, jus kažkas pristatinėja dviem kolegom. Jūs, supratę, kad irgi kažkaip reikėtų prisistatyti, persijungiate į prisistatymo rėžimą ir tiek tegirdite iš to, ką sako jums – jūs laukiate pristatymo/prisistatymo akimirkos. Kas buvo pavaizduota ant 100 litų banknoto? Tiek A, tiek B pusėje. Ir tik nereikia, kad jūs tokių pinigų rankose neturėjote… O ant dešimties centų monetos, po skaičimi 10 parašyti metai ar ne? Ar duotumėt „ranką nukirsti“, jog žinote teisingą atsakymą? Tyrimai rodo, kad dėmesys užduočiai koreliuoja su studijų pasiekimais labiau nei laikas skirtas užduočiai. Jeigu praleidote tris valandas kaldami dalį apie Žečpospolitą ir nieko neprisiminėt egzamino dieną, gali būti, kad kaltos ne trys valandos, bet penkiolika SMS, trys komentarai fb, ir dvidešimt kartų keistas gabalas „youtube“.

***

Galbūt jums su viduriniuoju bei aukštuoju išsilavinimais pasisekė labiau negu man, tačiau aš pats žiūrėdamas kelioliką metų atgal nesuprantu vieno dalyko – kaip galima žmones kažko mokyti iš pradžių neišmokant, kaip mokytis (tame tarpe ir įsiminti)? Tai lyg įmesti į baseiną nemokantį plaukti ir džiaugtis tuo, kad jis kažkaip išsikapanojo. Kenneth L. Higbee savo knygoje mini profesorių Edmund Sanford, kuris per 25 metus rytinę maldą skaitė bent 5000 kartų ir galėjo ją minimaliomis pastangomis perskaityti „automatu“, tačiau vis tiek nesugebėjo teksto atgaminti iš atminties. Net ir bukas „kalimas“ turi technikas, kaip, kad persimokymo (arba šiuo atveju būtų – perkalimo), kalimo dalimis, grįžtamojo ryšio.  Taip, kad… skaityk neskaitęs arba perskaityk ir daryk geriau.

***

Dar kelios tekste neminėtos knygos (skaitymui „po to“):
The Memory Book: The Classic Guide to Improving Your Memory at Work, at School, and at Play
How to Develop a Brilliant Memory Week by Week: 52 Proven Ways to Enhance Your Memory Skills
You Can Have An Amazing Memory: Learn Life-Changing Techniques and Tips from the Memory Maestro

Prieš porą dienų kolega rašė apie „Init“ pasiūlymą, bet žiūrim, kad su panašiu pasiūlymu kiek anksčiau jau buvo išstoję ir „C Gates“. Užuojauta tiems, kurie brėžiniais, formulėmis ir grafikais bandys nagrinėtis šių įmonių pasiūlymus ieškodami atsakymo į klausimą „kokius kanalus aš iš tiesų noriu žiūrėti ir kiek man galiausiai tai kainuotų?“, bet čia jau apie pasiūlymo esmę, o ne pateikimą. O, bet, tačiau, jeigu praleidžiam faktą, kad su bendru rinkiniu už minimalią kainą gautum visko po truputį (tame tarpe ir nereikalingų dalykų), tai belieka tik spėlioti, koks rezultatas privertė futbolo fanus persimesti į vaikišką kanalą ir iš tiesų, kodėl šeimos, kuriose yra vaikų, perka paketus su jiems neįdomiais kanalais? Visa tai, žinoma, yra tuščias kabinėjimasis prie pasiūlymo, kurio realiai nėra – iš serijos „kiek kainuoja planas, kuris nieko nekainuoja?“. Velniai griebtų, juk visi jūs siūlot tą patį!

0 1201

Keista kampanija iš SEB ir „Ogilvy“ partnerystės. Visų pirma, dėl turinio. Vartotojiškumą skatinantis socialinis „šeiminimas“ (nuo žodžio „shame“) yra tai už ką visi reklamšikai degs pragare, bet net jeigu tai nėra įrašyta jų darbo sutartyse, jie patys tai puikiai žino. Tad intensija po „sėdėdamas ant tėvų babkių esi loozeris“ šiuo atveju pilnai suprantama, tik… ką ji turi bendra su siūloma paslauga? Ar persivedus tėvų pinigus į kortelę jie tampa tavo pinigais, ar čia einama tiek toli, kad reikia įsivaizduoti, kad į kortelę tėvai tau pinigus perves, o jeigu jau grynais, tai savaitgalį būtinai kartu į „Gariūnus“? Ir, aišku, „Snapchato“ laikais penkių minučių klipas apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos šeimų kasdienybę yra wow.

Agentūra: Adell Taivas Ogilvy

1 957
Iliustracija iš knygos „Neurocomic“ (Aut. Hana Ros; Matteo Farinella; Matteo Farinella

„Creativity is an activity of mind, and activities of mind
are executed through memory. Therefore, creativity cannot
occur without the participation of memory processes and structures.“
– Memory & Creativity. E. Necka

Kiek telefono numerių prisimenat? Tėvų? Žmonos? Draugo, draugės, vaikų? Kvaila, pasakysit, įsiminti bukas skaičių kombinacijas, kai už tave tai gali padaryti telefonas. Bet tai daugiau principinis pavyzdys nei esminis. Prisipažinsiu, kad keliaujant mane iš pradžių dažnai apimdavo jeigu ne pykčio, tai bent protesto priepuoliai, kai sužinodavau, kad objekte draudžiama fotografuoti arba už tai reikia susimokėti papildomai. Ir tuo pačiu, grįžęs iš sėkmingų foto medžioklių, „Photoshopu“ ryškindavau atsiminimus, kurie realiai buvo tokie blankūs, kad aš negalėdavau atgaminti ar saulėlydis buvo labiau oranžinis, pink ar violetinis, tad tiesiog pasirinkdavau tą, kuris atrodydavo gražiau, net jeigu tai nebūdavo tiesa.

Dar 19 amžiuje Ludwig Mies van der Rohe „The New York Times“ išpopuliarino frazę „God is in the detail“ (Dievas yra detalėse, smulkmenuose, mažuose dalykuose), kurios esmė, kad visa, ką darome, reikia daryti kruopščiai, jog kiekviena smulkmena yra svarbi. Šią frazę savitai papildė kita – „The devil is in the detail“, reiškianti, jog gudrybė ar mistinis elementas glūdi mažuose dalykuose, detalėse.

Kultinėje knygoje „A Technique for Producing Ideas“, James Webb Young apie kūrybiškumą teigia, kad idėja yra ne kas kita, kaip nauja seniai egzistuojančių elementų kombinacija. Čia galima būtų įsivaizduoti, kad jūs, kaip kūrėjas, esate virtuvės šefas, jūsų trumpalaikė arba darbinė atmintis yra vieta, kurioje gimsta idėjos arba darbastalis ant kurio gimsta naujas patiekalas, o šaldytuvas yra ilgalaikė atmintis, kurioje laikomi produktai naujam patiekalui gimti. Naujam patiekalui ar naujai idėjai gimti nereikia šimtų sudedamųjų dalių, tačiau labai svarbi yra galimybė turėti iš ko rinktis. Bulvės+Morkos+Ridikas nėra blogai, bet, jeigu galite rinktis iš bet ko, svečius labiau nustebinsit Šviežių Figų+Maskarponės+Medaus deriniu (derinys neatsitiktinis – šią savaitę tiek „Lidl“, tiek „Rimi“ yra nuolaida šviežioms figoms). Kulinariniai deriniai, žinoma, yra šiek tiek ekspertinė teritorija, tačiau kūrybinis procesas yra šiek tiek kitoks ir jam tereikia nuolatinio derančių ar nederančių elementų srauto. Gal todėl patyręs kūrybininkas retai sėdi ant tuščio balto popieriaus dietos ir tiesiog verčia šaldytuvą ieškodamas, ką čia užsimesti ant turimo batono (prekės/paslaugos), jog jis būtų skanesnis (apdovanojimus imanti ir pardavimus daranti reklama). Tais dažnais atvejais, kai šaldytuvas streikuoja, tinka po ranka esantys žurnalai, google vaizdų paieška ir kitos smegenis masažuojančios priemonės.

Nedidelis, bet stiprus rinkinys už liepą. Jau vien ko vertas „Spice Girls“ dainos „Wannabe“ perdirbinys socialiniams tikslams bei „We’re the Superhumans“ kampanija, kurią daug kas karūnuoja vienu geriausių šių metų darbų. Bet kas iš tiesų vienija šios savaitės įsimintiniausias reklamas, tai visiškas gąsdinimo ar bauginimo elementų nebuvimas. Taip, iš dalies šis reklamų rinkinys yra subjektyvus vieno žmogaus darbas, bet būtent tokie darbai liepą užstrigo labiausiai. Tuo metu, kai pas mus ir toliau šaudo-gaudo girtus vairuotojus bei svarsto viešinti prasižengusiųjų pavardes, Australijoje pristatomas interaktyvus antžmogio, galinčio išgyventi avarijas, projektas, o „Zero Heroes“ kampanijos rėmuose vairuotojai ne baudžiami, bet apdovanojami – pavyzdžiui, kuru visiems metams. Ir esmė ne tame, kas geriau veikia – morkos ar pagaliai – kiek tai, jog visada smagiau prabusti šalyje, kurioje įvyko kažkas gero nei toje, kur vėl kažkas buvo prigautas, sučiuptas ar pasodintas.

TAC : Meet Graham (Daugiau http://www.meetgraham.com.au/)

Road Safety Commission: Zero Heroes


Jeni Stepien : Wedding Day (Nors tai nėra socialinė reklama tiesiogine ta žodžio prasme, šis reportažas veikia, kaip tokia, juoba, kad būtent tokia buvo Jeni Stepien intencija – per savo istoriją paskatinti organų donorystę).

Channel 4 : We’re The Superhumans | Rio Paralympics 2016

Rio 2016 : The Mindchanger Workout

The Global Goals (UN) : #WhatIReallyReallyWant…

Amaanah Refugee Services : Refugee Poem

Žinau, antraštė skamba, kaip iš fantastikos srities, tačiau pasaulyje ne visos įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) iniciatyvos apsiriboja vaikais ir gyvūnais (duok, Dieve, stiprybės dirbantiems ir tose srityse), o kai kurios jų sukaltos taip taikliai, jog gali pagalvoti, jog kompanijos nusprendė ne tiesiog paremti draugų ar pažįstamų iniciatyvas, tačiau iš tiesų į savo prisidėjimą prie gražesnės visuomenės pasižiūrėjo strategiškai, derindami tai prie įmonės veiklos ar kompetencijų.

Ne kartą teko girdėti „Mūsų pinigai – ką norim, tą darom“. Taip, teisingai, ypač, jeigu tai yra vieno žmogaus įmonė. Kitu atveju yra šimtai darbuotojų, kuriems sunku tiek suprasti, tiek susitapatinti su faktu, jog ralį baronkų (ar „barankų“?) įmonė remia todėl, kad automobilio ratai ir baronkos labai panašios išvaizdos. Juoba, kad ir rezultatai tokių kampanijų būna panašūs į baronkas – nuliniai. O kai rezultatai nuliniai, tai ir investicijos ilgainiui mažėja. Net tais atvejais, kai nuoširdžiai darai gera, vis tiek norisi atsiperkamumo (įvaizdine ar finansine prasme), kuris motyvuotų neišlipti iš šio vežimo ir toliau.

ĮSA kampanija neturėtų būti pervesti pinigai ir logotipas. Pirmiausia, tai turimų resursų panaudojimas kilniam tikslui. O resursų įmonės turi apsčiai – tiek pakuotės, tiek pats produktas, distribucijos kanalai, transportas, know-how, žmonės. Kuo jūsų įmonė išskirtinė? Kodėl tai darote jūs? Dirbant su komerciniais klientais ir kalbant apie jų įprastinių paslaugų reklamą, nuolatos tenka išgirsti į klausimą „O kodėl tokia reklama tinka būtent mums? O ką, jeigu mes pakeistume mūsų logotipą, logotipu „y“ – ar dėl to kampanija pasikeistų?“. Galbūt šios žemiau paminėtos kampanijos kažką privers užduoti tuos pačius klausimus ir galvojant apie ĮSA iniciatyvas.

„Visos laimingos šeimos panašios viena į kitą,
kiekviena nelaiminga šeima yra nelaiminga savaip.“
– Levas Tolstojus

Tolstojaus mintį broliai Chip ir Dan Heath knygoje „Made to Stick“ naudoja su aliuzija į tyrimą, kurio išvada yra, kad visos kūrybiškos reklamos yra kažkuo panašios, o visos nevykusios yra nevykusios dėl skirtingų priežasčių. Tokios išvados dar 1999 metais priėjo Jacob Goldenberg, David Mazursky ir Sorin Salmon tyrime pavadinimu „The Fundamental Templates of Quality Ads“, kuriame pabandė atrasti panašumus tarp pripažintų, apdovanojimus gavusių reklamų. Tyrimo metu, peržiūrėjus geriausiai įvertintas 1990-95 metų reklamas (pagal „The One Show“, etc.) buvo identifikuota, kad net 89% reklamų galima priskirti vienam iš 6 šablonų. Vėliau jau kiti reklamos specialistai, turėdami informaciją apie 6 egzistuojančius šablonus, peržiūrėjo 200 kūrybiškomis pripažintų reklamų iš „The One Show Album“ bei 200, kurios buvo iš panašių prekių/paslaugų kategorijų ir net pasirodė panašiose media priemonėse, kaip kūrybiškos, tačiau apdovanojimais įvertintos nebuvo. Paaiškėjo, kad pirmoje grupėje net 50% reklamų buvo „iškeptos“ ant vieno iš 6 šablonų, tačiau antroje, kūrybiškumo įvertinimų nesulaukusių reklamų grupėje, šabloniškų buvo tik 2.5%.

Tokiame kontekste frazė „šabloniška reklama“, tarytum, įgauną teigiamą krūvį, tačiau čia reiktų atskirti du momentus: šabloną, kaip būdą/pavyzdį konstruoti žinutei ir šabloną, kaip nuvalkiotą išraiškos formą, kai, pavyzdžiui, gėrimo gaivumas vėl ir vėl lyginamas su iš giliausių šaltinių trykštančiais fontanais bei lašeliais ant butelio. Jacob Goldenberg tyrimo išvadoje paminėjo, kad šie šablonai nėra šventa, nepajudinama karvė – jie gali keistis keičiantis visuomenės normoms ir reikia papildomų tyrimų siekiant išsiaiškinti, kuria šablonai pasitaiko dažniausiai.

Ne visos praėjusio mėnesio reklamos patenka į šį sąrašą – juk nėdėsi čia Keira Knightley sakančios #DontFuckMyFuture, kai žinai, kuo baigėsi Brexit. Iš mažiau įspūdingų pristatymų šį mėnesį, norisi atkreipti dėmesį į http://bigdatatakedown.com/ – puiki įžvalga, kaip „lygioj vietoj“ kiekvienas lindintis internete gali prisidėti prie švaresnio pasaulio.

1 1748

Kaip, permetusi ledų rinkos reklamas, liūdnai reziumavo viena mūsų skaitytoja: „Ledai jau nebėra tiesiog ledai“. Šiame kontekste gan smagiai žiūrisi naujosios „Dadu“ reklamos, kurių bent jau dalis yra dvisluoksnės – vaiko plakatas po stiklu, o „Dadu“ lipdukas – ant stiklo. Klausimas tik kodėl vaikas laižo stiklą, kai taip pat sėkmingai arba net dar sėkmingiau galėjo lyžtelti ledus-logotipą? Nieko, gal kitą kartą.

Agentūra: Love
Klientas: Dadu
Foto:Electromagnetico

Kūrybos, kūrybiškumo sritis yra apaugusi gausybe mitų, kurių bene skaudžiausias yra, jog kūrybišku žmogumi gimstama – tau arba duota, arba ne. Žmonės yra linkę pamiršti, kad vaikystėje užtekdavo ir dviejų spalvų flomasterių, kad nupieštų žolę, žemę, jūrą, šunį, mamą ir saulę, paprasta skrynia tapdavo piratų laivu, lauko teniso raketė gitara, o ilga liniuotė – lazeriniu kardu iš „Star Wars“. Toks jausmas, kad kai kurie žmonėmis prabunda tik po luošinamojo mokyklos miego, pamiršdami, kad vaikystėje visi mes buvome labai panašiai kūrybiški.

Kūrybiškumui mes priskiriame ir kitą mitą, apibrėžiamą fraze „think outside the box!“ (galvok už dėžės ribų!). Tai kūrybiškumo klišė (ir jums tai sako žmogus dirbęs reklamos agentūroje „Box“) reiškianti netradicinį, originalų mąstymą. Jeigu užstringame ties problema, protingas žmogus mums patars išlipti iš savo minčių, nuostatų dėžutės ir pažiūrėti į problemą kitu kampu, bet dažniausiai kūrybiškumas žmonėms vis tik lieka ta mistine teritorija, kurioje komfortą gali jausti tik turintys tiesioginių ryšių su devyniom graikų kūrybiškumo mūzom.

0 989

Mus pasiekė informacija, jog „Estrella“ atsinaujino ir turim naują, Baltijos šalims skirtą klipą. Agentūra sako, kad tai „didelis pokytis dideliam brandui, taip pakeičiant tiek stilių tiek kokybę lyginant su ankstesniais darbais“, o mums belieka tik tuo tikėti, nes kažkaip neužstrigo nei kaip atrodė ankstesnė komunikacija, nei, tikriausiai, atminty išliks naujoji. Bet gal mes iš tiesų tiesiog perdėm kritiški reklamai? Vasara yra gerai, jaunimas yra gerai, puiki nuotaika yra gerai, spalvos yra gerai ir čipsai (kai kam atrodo) yra gerai. Apie strėles šiuo atveju kalbėti nėra prasmės, bet tai yra bet kurio prekių ženklo vadovo svajonė minimum – metų pabaigoje už atliktus darbus negauti strėlių.

Klientas: ESTRELLA BALTICS
Agentūra: IDEA VILNIUS
Gamyba: TAPE
Režisierius: Mantas Skrupskelis
Operatorius.: Vilius Mačiulskis
Dailininkas: Paulius Vitkauskas
Garso studija: Roofsound

0 1152

Epinius klipus su lietuviškais biudžetais kepti sunku. Net ir „Milk“. Ir net jeigu negražu nei lyginti, nei norėti kažko panašaus į „Under Armour“ su Michael Phelps, Cannes Lions nuskynusio Grand Prix, tai norėti kažko žmogiško, suprantamo bei emocionalaus vis tiek norisi. Neaktualūs filosofiniai tekstai, kurių neįmanoma nei atsiminti nei pakartoti bei juodai-baltas vaizdas puikiai dera tarpusavyje, bet mažai, ką sujudina paprasto žiūrovo širdyje.

Šis klipas yra dalis akcijos „LTeam ugnis“ apie kurią išsamiau praneša pati agentūra:

„Beveik 11 tūkstančių kilometrų – toks atstumas skiria Lietuvos sostinę Vilnių ir Rio de Žaneirą, kuriame rugpjūčio 5-ąją bus atidarytos XXXI olimpiados žaidynės. Šį atstumą drauge su mūsų šalies olimpine rinktine galės įveikti visa Lietuva – ketvirtadienį virtualioje erdvėje (www.LTeam.lt) startavo akcija „LTeam ugnis“, kurios metu visi sporto sirgaliai kviečiami nešti simbolinę ugnį nuo Lietuvos iki Brazilijos.

Virtualioje erdvėje sportininkai galės stebėti, kaip auga juos palaikančių žmonių skaičius, o sporto aistruoliai – išreikšti savo palaikymą, sekti naujienas ir laimėti 381 rėmėjų įsteigtą prizą.

Akciją „LTeam ugnis“ inicijavo ir kartu su partneriais įgyvendina Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir ne pelno siekianti organizacija Lietuvos olimpinis fondas (LOF), savo veikla remianti olimpinį judėjimą Lietuvoje bei LTOK programas. Kampanijos autoriai – kūrybos agentūra „Milk“, reklamos festivalyje „Adrenalinas“ ką tik įvertinta kaip geriausia Lietuvos agentūra. „Milk“ taip pat yra „LTeam“ koncepcijos ir įvaizdžio autoriai.

Akcijos vaizdo klipas ir kita kampanijos medžiaga išsiskiria iš įprasto konteksto net keliais aspektais. Oficialios Lietuvos olimpinės rinktinės nariai netapo kampanijos veidais (vietoj to pasirinkti neįvardinti sportininkai), nes vienas „LTeam“ tikslų – skatinti palaikyti ne tik sporto superžvaigždes, bet ir kylančius talentus, potencialius ateinančių olimpinių žaidynių dalyvius.

Neįprastas kampanijos koloritas – juoda ir balta spalvos – simbolizuoja atkaklaus ir dažniausiai visuomenei nematomo sportininkų darbo iki startuojant oficialiose varžybose prasmę. Taip pat nespalvotas vaizdas padeda estetiškai suvienyti skirtingas sporto šakas.

Reklaminio klipo filmavimas truko net tris savaites, kūrybinė komanda apsilankė Kaune, Šiauliuose, Vilniuje, Panevėžyje bei kitose lokacijose. Sudėtingiausias filmavimo etapas vyko „Girstučio“ baseine Kaune – operatoriams visą naktį teko tikrąja to žodžio prasme vytis itin greitą plaukiką.“

Reklamos festivalis „Cannes Lions“ yra juodoji skylė, kuri ypač patamsėja, kai nori susipažinti su geriausiais metų darbais. Ne problema – visus nugalėtojus galima rasti https://www.canneslions.com/ Kokia diena-dvi ir, žiūrėk, jau viską matęs. Jeigu tiek laiko neturit, savišvietai užmeskit akį į kiekvienos kategorijos GRAND PRIX gavusius darbus. Šį kartą tokių yra 26, kas bus ne mažiau nei valanda žiūrėjimo.

Creative Effectiveness | Monty’s Christmas

Cyber (Campaign – Integrated Multi-Platform Campaign (Online & Offline)) | Justino

Cyber (Web Campaign – Financial Products & Services) | The Next Rembrandt

Design (Communication – Design Brand Collateral) | Life is Electric

Digital Craft (FORM: Image; Sound; Aesthetic Video / Moving Image) | Because Recollection

because

Direct (Sectors – Travel, Transport & Leisure) | The Swedish Number

Film (TV & Cinema – Film Retail & e-Commerce) | Shoplifters

Film Craft (Film Craft – Direction) | Under Armour Phelps

Glass Lion | 6 Pack Band

Integrated (Integrated – Integrated Campaign) | HOUSE OF CARDS – FU 2016

Media (Campaign – Use of Integrated Media) | McWhopper

Mobile (Apps – Apps as Part of a Campaign) | NYT VR

Outdoor (Integrated – Integrated Campaign led by Outdoor) | Brewtroleum

PR (Sectors Retail, e-Commerce, Restaurants & Fast Food Chains) | The Organic Effect

Print And Publishing (Print & Publishing – Restaurants & Fast Food Chains) | McWhopper
2326297_Open_Letter_USA

Product Design (Impact Innovation) | Jacquard

Promo And Activation (Sectors – Retail, e-Commerce, Restaurants & Fast Food Chains) | #OptOutside

Radio (Radio & Audio – Restaurants & Fast Food Chains) | The Everyman Meal

Titanium | #OptOutside

Lions Health

Grand Prix For Good | Manboobs

Health And Wellness | Project Literacy

Pharma (Communications to Non-Healthcare Professionals – Devices & Diagnostics) | Breathless Choir


Lions Innovation

Creative Data (Creative Data – Creative Data Collection & Research) | The Next Rembrandt

Innovation (Innovation – Innovative Technology) | Google Deepmind Alphago

Lions Entertainment

Entertainment (Branded Content & Visual Storytelling – Innovation in Visual Storytelling and Branded Entertainment) | The Displaced

Entertainment (For Music Music Content Excellence in Music Video) | Formation

Prisijunkite

Video

0 1213
Empyrišku vertinimu Lietuvos draudimo bendrovės ilgokai nebuvo lokaliai sukūrusios kai ko masiškesnio. Vis daugėjant Facebook'e hashtago #gyvenimaspasiseke ir ekonomikai stiebiantis, matyt atėjo laikas ryšio...