Authors Posts by paulius.rymeikis

paulius.rymeikis

169 POSTS 348 COMMENTS
Paulius Rymeikis yra socialinės reklamos agentūros „Nomoshiti“ vadovas, Vilniaus Dizaino kolegijos dėstytojas ir „Dansu Dansu“ autorius nuo 2009 m.

Atrodė, kad pasibaigus rinkimams JAV, baigsis ir užvažiavimai ant DonAldo socialinių reklamų pavidalu, bet kur tau… Panašu, kad amerikiečiai Trumpą priskyrė atskirai probleminei sričiai, panašiai, kaip nedarbas, globalinis atšilimas, žmogaus teisės (velnias, jis apima visa tai, ką išvardinau ir net daugiau!) ir nuo šiol šiai temai bus skirtas išskirtinis dėmesys. Sausį kiek labiau užkliuvo kampanija https://www.deardonnie.com/ kuri leidžia patweetinti JAV Prezidentui net jeigu neturite „Twitter“ paskyros bei pozityvių Trumpo frazių generatorius „Trump with Love“, kuris yra šio įrašo apačioje. Kita „tendencija“ yra dvi kampanijos provokuojančiais pavadinimais: „Thank you for your speed“ apie greičio ne/viršijimą bei „Get cancer“. Galima diskutuoti apie jų efektyvumą, tačiau šis apžvalga, visų pirma, yra apie įsimintiniausias reklamas, o bandymas eiti keliu, kuriuo niekas nėra ėjęs, visada bus labiau įsimintinas. Įsimintino žiūrėjimo!

0 428

Mane visada stebindavo, kodėl žmonės asmenukėse taip dažnai yra pasukę galvas į šoną, lyg norėtų pademonstruoti savo auskarus ir knygos „The Like Switch: An Ex-FBI Agent’s Guide to Influencing, Attracting, and Winning People Over“ autoriaus Jack Schafer dėka, panašu, kad būsiu radęs užuominą į atsakymą (ir daugybė kitų puikių istorijų iš buvusio FBI agento gyvenimo).

John R. “Jack” Schafer savu laiku FBI buvo elgesio analitikas nacionalinio saugumo programoje ir jo darbas nemaža dalimi buvo susijęs su identifikavimu veiksnių, kurie leistų atpažinti užsienio šalių užverbuotus asmenis arba padėtų tokius asmenis palenkti į savo pusę, kartais paverčiant dvigubais agentais. Jeigu esate skaitę Dale Carnegie „How to Win Friends and Influence People“ ir vieną-kitą kūno kalbos vadovėlį, „The Like Switch“, žurnalistų terminais kalbant, „nesusprogdins netikėtumo bombos“, tačiau puikūs knygos įvertinimai amazon.com už ačiū irgi nedalinami – prie to prisideda ir aiški formulė, kurią siūlo Jack Schafer ir FBI, šnipinėjimo kontekstas, dėl ko kai kurie paragrafai skaitosi ne tiek, kaip savipagalbos vadovėlis, kiek kaip trileris apie gyvenimą geležinės uždangos laikais.

Gal dar pamenat, kaip „Danske“ bankas kažkada išsišoko lietuvių akyse su „A new normal demands New Standards“ iš kurios daugeliui, tikriausiai, tik besibučiuojančios merginos ir teišliko? Pamoka, manau, buvo išmokta, tačiau savo skandinaviškam DNR sunku pasipriešinti, ką įrodo naujasis „Swedbank“ darbas „Mūsų skirtumai mus vienija“, kuriame saugus, bet vis tik bandymas kovoti su tam tikrais galvoje įsišaknijusiais stereotipais. Pirštu nebaksteltum, tikėtina, kad niekas ir nepastebėtų, kuo šis klipas kitoks, bet juk tai bankas, kurio komunikacijoje neturėtų būti nesaugių ėjimų, o bandant prisiminti, kas dar Lietuvoje ėjo šiuo keliu, galvoje skraido musė.

0 677

„As a health care organization, we’re devoted to acts of healing,
so we never use language associated with violence. We don’t have
bullet points; we have information points. We don’t attack a
problem, we approach it.“
-Steve Barney, SSM

Robert Cialdini dar 1984 metais išleista knyga „Influence: The Psychology of Persuasion“ yra tikra žanro klasika nepraradusi aktualumo iki pat šių dienų. Naujasis jo darbas „Pre-Suasion: A Revolutionary Way to Influence and Persuade“ nėra tiek revoliucingas, nes Malcolm Gladwell, broliai Heath ir kiti žodžio bei įžvalgų meistrai įsuko nesibaigiantį populiariosios psichologijos ir sociologijos cunamį, kad atsirinkti po jo, kas vertinga, o kas keliauja į besikartojančių idėjų archyvą, tampa vis sudėtingiau.

Robert Cialdini su „Pre-Suasion“ žengia Holivudo keliu, kuris tais atvejais, kai mato, kad populiarios istorijos tęsinio daryti nėra iš ko, kuria filmą-priešistorę. Ir ji nėra sekli ar laužta iš piršto – tokių, jums, tikriausiai, girdėtų istorijų, kai prancūziško vyno pardavimai šoka aukštyn tais atvejais

Aš iki šiol dažnai prezentacijose rodau „Epuron“ reklamą „Power Of Wind“, kuri dar 2008 metais Kanų reklamos festivalyje buvo apdovanota auksiniu liūtu. Graži metafora, istorija, puikiai papasakota. Nuo šiol mano galvoje ji turės ir alternatyvią, „Burns and Smiles“ versiją – žmogišką, įžvalgią bei jautrią istoriją. Žemai lenkiu nugarą ir kepurę prieš šio klipo kūrėjus, plius dar keletas puikių darbų užmatytų paskutinį 2016 metų mėnesį.

HIVAP: Change the Face of HIV

Think!: Aftermath (interaktyvi)

Burns and Smiles: Halloween

Sandy Hook Promise: Evan

Globe: #CreateCourage – Rogue One: A Star Wars Story

True Sport: The ride home

Sydney Dogs&Cats Home: CAT/DOG

83749_SC&DH%20OOH%20DOG

83750_SC&DH%20OOH%20CAT

Ad Council: Back Roads

0 554

„If I had to express in one word what makes their personalities
different from others, it’s complexity. They show tendencies
of thought and action that in most people are segregated. They
contain contradictory extremes; instead of being ‘individual,’
each of them is a ‘multitude.'“
– Mihaly Csikszentmihalyi

Huffingtonpost.com pasirodęs įrašas „18 Habits Of Highly Creative People“ akimirksniu tapo viral, tad nenuostabu, kad jo autorė Carolyn Gregoire kartu su kūrybiškumo ekspertu Scott Barry Kaufman, perkėlė jį į kitą lygmenį – knygą „Wired to Create: Unraveling the Mysteries of the Creative Mind“. Kartai, kuri neskaito knygų, net ir įrašas „Huffington Post“ gali pasirodyti per ilgas, tačiau bet kuriuo atveju jis neatstoja knygos, kurios pagrindas – lindimas į pagrindinių principų gilumą, jų parėmimas gyvais pavyzdžiais (taip, šį kartą knygoje galima užtikti ne tik Einšteiną ar Steve Jobs, bet ir Yo-Yo Ma ar Thom Yorke) bei paskutiniais mokslo žodžiais šia tema.

Peržiūrint lapkričio mėnesio darbus norom-nenorom už akių kliūva daugybė Anti-Trump reklamų už kurių ir paprasti žmonės, ir nevyriausybinės organizacijos, ir įžymybės. Tačiau, nors priešingų reklamų nesimatė, matosi rezultatas – taip nutinka gana dažnai, kai komunikacija kuriama įsivaizduojant, jog tavo draugai ir pažįstami yra tinkamas TG atspindys. Kas dar? Lapkritį tradiciškai startavo „16 dienų be smurto“ kampanija, Movember ir buvo „švenčiama“ Pasaulinė tualeto diena. Skamba gal ir juokingai, bet jeigu jums reiktų kasdien šikti laukuose, nebūtų sunku suprasti, kad kartais žmonės dėl to net ir žudosi.

SNSM: The Mermaid

0 528

Gerokai anksčiau nei Daniel Kahneman mestelėjo bombą pavadinimu „Thinking, Fast and Slow“, Psichologijos ir Bihevioristinės ekonomikos profesorius Dan Ariely vertė savo studentus dalyvauti smulkiuose eksperimentuose, kurių rezultatai ir jiems patiems, ir skaitantiems apie juos, puikiai telpa jo pirmosios knygos pavadinime – „Predictably Irrational“. Keli šių eksperimetų yra paminėti ir 2012 metų Dan Ariely TED konferencijos pranešime „What makes us feel good about our work?“, o čia minima knyga „Payoff: The Hidden Logic That Shapes Our Motivations“ yra tarytum atnaujinta bei išplėsta šio pranešimo versija, 20 minučių peržiūrą paverčianti lengvu poros valandų skaitiniu.

Dan Ariely neišduoda konkrečios formulės, kas motyvuoja žmones (tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe), tačiau pavyzdžiais, tyrimais ir eksperimentais bando išmušti iš galvos Adam Smith pasaulį, kuriame nesvarbu, koks darbas, svarbiausia, jog už jį teisingai atlyginama. Bet jeigu lengva suvokti, kad uošvienei už Kalėdinius pietus atsidėkojus ne „ačiū“, bet 150€, atgal gausi nemalone iki grabo lentos, o vaikinas merginos nenusitemps į lovą pasakęs, kiek jam (jiem, jai) kainavo šios dienos vakarienė ir kinas, tai darbinėje srityje įsitikinimai vis dar tie patys – moki-gauni. Blogiausia, kad toks įsitikinimas yra ne tik darbdavių galvose, tačiau ir tarp ieškančiųjų darbo. Vis dar įprasta rinktis gerai apmokamą darbą galvojant, kad pramogas ir gerą gyvenimą galėsi nusipirkti atidirbęs, tačiau tyrimai rodo, jog šis prioritetas yra gyvas tik iki kol pradedi dirbti (tiesa, tada jau būna per vėlu kažką keisti ir visa energija išnaudojama esamos situacijos pagrindimui).

0 749

TELE2 ir „Adell Taivas Ogilvy“ darbas „Automobilis interneto greičiu“ atrodo, kaip case’inis projektas su kuriuo agentūra mielai pasivažinės po vietinius, regioninius ir, galbūt, net pasaulinius reklamos festivalius. Akivaizdžiai per ilgas, virš 4 minučių trunkantis idėjos pristatymas, jau tampa vizitine agentūros kortele (prieš tai buvo SEB „Tėvų pinigai – tėvų ir sprendimai?“), bet tai nebūtų problema, jeigu technologijos „wow“ faktorius būtų ne studentų fakultatyvo lygmenyje, bet iš tiesų sukuriantis pridėtinę vertę visuomenei, turintis potencialo būti panaudotas kažkam kitam (nei Lukošiaus siūlomam kombainui), kažkur kitur. Šiuo atveju tiesiog buvo paimtas faktas, jog „TELE2 4G ryšys veikia 97% Lietuvos teritorijos“ ir pabandyta tai pristatyti originalesne forma nei darant screenshot’us Rusnės saloje ar ant Aukštojo kalno. Pavyko gražiai, net užliūliuojančiai, sprendžiant pagal tai, kiek mažai po kampanijos atsirado klausiančių, kaip konkrečiai šis eksperimentas įrodo, kad TELE2 4G ryšys veikia 97% Lietuvos teritorijos? Nes veikia kelyje nuo Vilniaus iki Ventės rago, ties Kaunu pasukant 20 kilometrų link Linksmakalnio ar iš tiesų buvo apvažiuota 97% Lietuvos ir patikrinta? Geriausiu atveju, turim melagingą reklamą, blogiausiu – unikaliu eksperimentu įrodyta, kad niekam ji nerūpi.

0 976

Beveik diringas. Tokiais atvejais norisi paklausti „patys sugalvojot ar klientas liepė?“ (žinot, būna, išsivysto koks fetišas pavėluotai „Pistonus“ ar Buster Keaton atradus). Bet, kai pamatai, kad klipų užsakovas yra vaistinei iki šiol renginius organizavusi įmonė, fb nuo 2014 metų padariusi tris įrašus ir turinti šešis laikus, tai… gal ir per daug mes iš jų norime? Kaip ten bebūtų, susipažinkite su „išmintinguoju Provizoriumi, jo padėjėju Asistentu ir žaviąja vaistinės Laborante“ (ir užuojauta šių klipų finansininkui).

Kasmėnesinė gerų, įsimintinų ar tiesiog veiksmingų darbų apžvalga. Kartais nieko negali padaryti – darbas būna nepatinka, bet prieš gerus rodiklius visada verta nuleisti galvą ir pagalvoti „kodėl?“.

Amnesty International: Amnesty’s summer university
thegooddictatorsputin

thegooddictatorsrohani

Lost-n-Found Youth: Stop HB757

Wildlife Conservation Film Festival: Dream

Norton: Raise Your Voice Against Cyberbullying

Movember Foundation: Father & Son

Romanian Traffic Police: The Survivors

JKCCS: Kashmir Blind Spot Film

Pacifico Seguros: 0.5 Effect

Parti Socialiste Ville de Genève: Ripping Instagram apart

AWSR: What would be your last words?

1 565

Neatmenamais lietuviškai reklamai laikais, buvo ir toks, kuriame mamai su dukrele praėjus sosiskų skyrių parduotuvėje, pasirodo „Krekenavos“ logotipas-paršelis, vaikų, o ir žiūrovų bendrai, dėmesiui sušokantis linksmą klumpakojį. Ir, iš tiesu, kaip nešoksi-nedainuosi, kai žinai, kad tave, kaip paršą užaugintą, greitai iki sosiskų sumals ir suvalgys? Tuomet atrodė, kad tai ir ciniška, ir neprofesionalu.

Bet laikai keičiasi ir, iš tiesų, galima užmatyti puikių darbų, kuriuos būtų galima apvainikuoti tarptautinio „McCAnn“ tinklo žodžiais: „Truth Well Told“. Tais atvejais, kai tai nepavyksta, visada galima pereiti prie tingios realybės – „Sakyti tiesą, tik tai tiesą, bet ne visą tiesą“. Gražu matyti vaizdus ir girdėti garsus iš mažų, gal net ekologinių, aukštaitijos, žemaitijos bei dzūkijos ūkių, bet su didžiųjų prekybos centrų mėsa jie turi tiek pat bendro, kiek paršelio noras sutrypti klumpakojį prieš jį suvalgant.

Agentūra: Adell Taivas Ogilvy

0 716

2008 pasirodžiusi „Tide“ reklama „Talking stain“ (kalbanti dėmė) buvo geniali savo paprastumu, bet tuo pačiu, o gal net ir dar labiau – įžvalga bei aktualumu. Pasaulinė krizė, darbo paieškos ir dėmė (kaip, koks atsisegęs klynas) perkelianti dėmesį nuo to, kas norima pasakyti į save.

Prisiminiau „Tide“ darbą pamatęs „GeloRevoice“ klipus. Reklamos išskirtinės savo kategorijoje, bet tikėtis kažko kito iš “Milk“ ir negalima. Ir tebūnie tie butaforiniai teismai, bet, prisipažinsiu, turėjau išlaukti iki packshot’ų stadijos, jog suprasčiau, kokią problemą reklamuojama prekė/paslauga padės išspręsti. Sužinojau, bet taip ir nesuskaudo, nesusitapatinau, nors prie gyvenimo veiklų ir turiu prierašą „dėstytojas“. Originalu? Taip. Efektyvu? …


Agentūra: Milk

0 1151

Šį daikčiuką jau buvo galima „pačiupinėti“ tv ekranuose – lietuvišką startupą „FOODsniffer“ jau rodė ir užsienio, ir lietuviškose žinių laidose. Idėja už jo paprasta – mūsų nosys nėra pakankamai jautrios kvapams, o šis prietaisas užuodžia kada mėsa ( vegetarai chillina…) yra tinkama vartojimui, o kada gali virsti apsinuodijimu maistu.  Dar vienas įdomus device’as milijono kitų naujų tokių sraute, todėl, nors produktas, lyg ir prašosi infomercial formato kartu su specialiai puodais spagečiams bei magnetinėmis sąnarių apyrankėmis, infomercial virsta pornomercial ir žiūrovų dėmesį bandys pelnyti per virališkumą.

Reikia pripažinti, kad tekstai sukalti kietai (Paulius Ambrazevičius, Vitautė Vilutytė) ir neskamba, kaip senų žemiau juosmens bajerių iš kino filmų rinkinys. Klausimas tik dėl tokio formato tinkamumo produktui ir jo tikslinės auditorijos. Kas tai: prekybos centrai, maitinimo įstaigos, rūpestingos supermamos, hipsteriai ar „statybos-lažybos“ gerbėjai? Kalbant apie maistą, tie bajeriukai (net jeigu ir „fresh“) neatrodo labai skanūs, bet gal tokia ir yra taktika turint omenyje, kad viena nuotraukų FOODsniffer fb puslapyje yra triedžiantis bičas ant šikano (ir kaip tai toli, nuo dedikuoto FOODsniffer puslapio estetikos).

Agentūra: McCann Vilnius.

Tegu pauosto.

0 422

Dešimtuosius metus kino festivalis „Nepatogus kinas“ pasitinka atsinaujinęs. Ir atnaujintas ne tik logotipas. Ne vienerius metus teko prisidėti prie „NK“ komunikacijos ir tai buvo festivalis jaunam, aktyviam, neabejingam žmogui bei tam, kuriam trūksta padrąsinimo ar spyrio į užpakalį, jog kažką keistų savyje ar aplink save, o tokios tematikos festivalis yra geriausia priemonė tam po asmeninės patirties ir „gyvosios bibliotekos“ renginių. Bet festivalis keičiasi, evoliucionuoja ir jeigu pernai buvo komunikuojama per žmogaus teisių temas, bet su popsinio „Oskaro“ elementais, tai šiemet „Nepatogus kinas“ jau abiem kojom tampa tiesiog dokumentinių filmų festivaliu žmogaus teisių (ir aplink) tema. Klipe matome vaizdus, kurie dronų atakas Sirijoje tarytum perkelia į Vilnių, o plakate – nerizuotas emigrantų bėgimas iš Vilniaus (jau galit grįžti, nes tie, kurie gali tai, ko negali kiti, į Seimą nepateko). Jokių šūkių, tiesiog dokumentika. Drąsus žingsnis, turint omenyje dokumentinio kino populiarumą.

14424938_10155189037198942_4481359939024617265_o

Video:
Režisierė – Berta Tilmantaitė (Nanook, www.nanook.lt )
Prodiuserė – Eglė Burbaitė (Wolf’s House)
Drono operatorius – Karolis Janulis
Postprodukcija – Mykolas Narbutas
Garso dizainas – Martynas Gailius (Sodas Sounds)
Daugiau: www.nepatoguskinas.lt

Logo:
Giorgio Ruggeri ir Eglė Vitkutė

Plakatas:
Giorgio Ruggeri ir Eglė Vitkutė
Nuotraukų autorė – Berta Tilmantaitė
Kastingas / prodiusavimas – Eglė Bur.

Prisijunkite

Video

0 1138
Empyrišku vertinimu Lietuvos draudimo bendrovės ilgokai nebuvo lokaliai sukūrusios kai ko masiškesnio. Vis daugėjant Facebook'e hashtago #gyvenimaspasiseke ir ekonomikai stiebiantis, matyt atėjo laikas ryšio...