Apie meilę Šaulių tarme

Apie meilę Šaulių tarme

0 156

Taip, šis Rimanto Kmitos romanas “Pietinia kronikas”, parašytas šiauliečių tarme, yra apie meilę.

Veiksmas, vykstantis apytiksliai 1994 – 1996 metais, Šaulių tarmė, yra tik išorė. Išorę tematai kai pasiimi knygą į rankas ir skaitinėji anotaciją, jog knyga yra savotiška laiko mašina. Išorę dar tik tematai, kai tik pradėjęs skaityti mėgaujiesi tekstu šiaulietiškai apie originalių “Adidas” ar “Nike” treningiukų svarbą. Nori ar nenori, tikrai nusikeli į tuos neramius laikus. Ko gero, daugelis vien dėl to tą knygą ir nusipirks. Geras marketingas.

Bet po visu tuo kevalu, po lukštu, yra knyga apie meilę, kuri priverčia žmogų keistis ir tobulėti. Todėl kartu tai ir yra vadinamasis “bildungsroman” – romanas apie jauno žmogaus brendimą.

Grįžtant prie šiaulietiškos kalbos… Knyga, parašyta tarmiškai ir naudojant gatvės slengą, yra grožis. Tai yra “natūrali” knyga, pilna malonaus realizmo. Perskaitęs ją, suvoki, kad standartine literatūrine kalba parašyta knyga nebūtų tiek paveiki. Net šmėkšteli eretiška mintelė, kad standartinė kalba skurdina.

Beskaitydamas greitai su šiauliečių šneka susigyvenau. Iš pradžių tarmiškumas buvo nedidelis iššūkis man, išaugusiam lietuvių standartinės bei lenkų ir rusų kalbų aplinkoje. Tačiau skaitant ilgainiui tarmiški žodžiai tapo tokie natūralūs, kad pradėjau jų beveik nepastebėti. Ir tada nejučiomis pradėjau skaityti romaną apie meilę, o ne literatūrinį pokštą.

Tekstas lengvas, slysta gerai, siužetas paprastas, negrūzina. Parašyta apie tai, ką kiekvienas iš mūsų patyrė mokyklos paskutinėse klasėse. Vienas malonumas rasti pažįstamų situacijų. Gal todėl rašytojas ir pavadino šią knygą popromanu. Tačiau tai – joks trūkumas. Juk ne visada ir ne kiekvienas nori skaityti Dostojevskio „Idiotą“, kaip tai darė romano herojus.

Na, ir šiek tiek kritikos. Nors tai ir galima suversti „popromaniškumui“, tačiau kai kada norėjosi daugiau psichologinių niuansų ir gylio istorijoje. Aišku, juk ne M. Prousto “Prarasto laiko beieškant” Kmita rašė, bet to norėjosi. Kaip ir minėjau, tekstas slydo gerai. Kai kada pernelyg gerai – nes jis slydo paviršiumi.

Vis tik sudėjus pliusus ir minusus, romanas – didelis pliusas.

Share Button