Dansu Dansu

Klientas organizuodamas konkursą agentūroms už darbą sumoka, nors tiesiogiai neapmoka jokių sąskaitų. Skamba paradoksaliai, bet taip yra. Komunikacijos paslaugas teikiančios agentūros sugaišta apie 20%-40% (be kai kurių išimčių, žinoma) viso darbo laiko kurdamos konkursinius pasiūlymus. Nieko čia baisaus – tokia agentūrų verslo specifika – jos dažniausiai turi žmogiškųjų resursų konkursams, bet agentūrų žmonės, kurie šiuos pasiūlymus ruošia gauna atlyginimus, taigi už tą laiką sumoka jų esami klientai. Kuo agentūrai reikia daugiau laiko skirti ruošiant konkursinius pasiūlymus (su ne maža rizika nelaimėti), tuo daugiau uždirbamų pinigų iš esamų klientų tenka šiems resursams apmokėti.

Konkursų agentūros nori ir tikrai pasiruošusios skirti jiems laiko, bet pastaruoju metu didėja jiems skiriamų resursų kiekis. Vis randasi įmonių (arba jų darbuotojų), organizuojnčių konkursus kurie niekuo nesibaigia, t.y. laimėtojo tiesiog nėra. Nūnai kalbėjausi su keliais kolegomis iš kūrybinių agentūrų, abu pasakojo atvejus, kai klausimų keliančiuose konkursuose paprašė pasirašyti sutartį, jog įmonė kompensuos dalį pasiruošimo konkursui kaštų, jei konkursas neturės baigties. Kol vyko pasiruošimas įmonių atstovai nematė problemų pasirašyti, tačiau paskutinėmis dienomis atsisakė tai padaryti. Agentūros nepristatė idėjų, tačiau sugaišo ne mažai valandų. Kaip jau rašyta – už tas valandas sumokėjo tų agentūrų esami klientai.

Konkursų organizavimas yra ir klientų reikalas – kuo mažiau tavo agentūra dalyvauja konkursuose, tuo daugiau laiko ji gali skirti tau. Ir čia jau galima diskutuoti apie tai, kokiais kriterijais remiantis rinktis partnerį siekiant sutaupyti laiko ir pinigų ne agentūroms, o savo įmonės. Britanijos ISBA (reklamdavių bendruomenė) ir IPA (agentūrų bendruomenė) yra sukūrusi projektą “The Good Pitch” klientams ir agentūroms apie konkursų organizavimą – kaip tai daryti, kad abi pusės turėtų kuo daugiau naudos – paprastai ir aiškiai. Bus naudinga.

Arnas Grigaliūnas  (138 įrašai)