Rgp 16, 2011
Kada lietuviai laimės Kanų Liūtus?
Kai viena proga retoriškai uždaviau šį klausimą, komunikacijos sferoje žinomas žmogus atsakė: “Kada reklamos agentūros važiuos į Kanų Liūtus”. Ir kuo ilgiau apie tai galvoju, tuo teisingesnė ši mintis man atrodo. Beje, šiais metais latvių žiūrovų festivalyje, ko gero, buvo daugiau nei lietuvių.
Daugelis (tame tarpe buvau ir aš) Kanų kūrybos festivalį įsivaizduoja kaip vakare vykstančius apdovanojimus, kurių metu visi šūkauja ir ploja nugalėtojams, o paskui traukia nepadoriai linksmintis. Begbederio aprašytu stiliumi, žinoma.
Vis dėlto, tikrovėje apdovanojimai yra dalykas, kuris, mano nuomone, vertas aplankyti porą kartų tik dėl sportinio intereso. Nes ten nieko neįvyksta – žmonės šūkauja, ploja, o paskui traukia nepadoriai linksmintis Begbederio aprašytu stiliumi.
Tikrai vertingiausia festivalio dalis yra visą savaitę dieną, nuo pačio ryto, vykstantys seminarai ir dirbtuvės. Seminaruose kalbantys ir besidalinantys patirtimi – žmonės nuo didžiųjų reklamos grupių vadovų iki “Procter & Gamble” vyriausiojo marketingo guru. Nuo tvirtai ant žemės stovinčių agentūrų iki kylančių žvaigždžių.
Tai yra ingredientas, kuris atšviežina smegenis ir suteikia naujo impulso. Prisipažinkime – visi mes esame savamoksliai. Neturėjome Ogilvy arba Bernbacho, kurių budrios akies prižiūrimi galėjome klysti ir mokytis. Visko mokomės patys. Dar ir kenksmingose sąlygose - mažos ir nedrąsios rinkos sukaustyti.
Kiek turime reklamos veteranų, kurie išmintį perduotų jaunesnėms kartoms? Ne tiek ir daug, nes žmonės išeina į kliento pusę arba apskritai susiranda kitokį pragyvenimo šaltinį. O juk award-winning sprendimams neužtenka perversti “Creativity” arba panaršyti “Ads of the World”. Nes iš to reklamos gimimo konteksto nesuprasi. Ir manysi, kad kūryba – švento apreiškimo vaisius, o ne nuoseklaus gilinimosi į produkto situaciją rezultatas.
Beje, kūrybinės agentūros seminaruose akcentavo, kad “data is the new oil”. Kad sukurtum “Old Spice” tipo kampaniją, turi sėdėti ir graužti skaičius – žiūrėti ką geriau spaudžia, reaguoja ir “interaktyvina”. O mūsiškiai kūrybininkai skaičių dažniausiai nemėgsta.
Ir patiems reklamos užsakovams būtų labai naudinga ten pabūti. Išgirsti apie ką kalba kolegos iš didžiųjų rinkų. Net ir dirbdamas tarptautinėje korporacijoje dažnai gauni “nukaskadintą” marketingo sprendimą be išsamesnių paaiškinimų kodėl ir kaip tai buvo sukurta. Žaviesi ir sakai aplinkiniams: “Va, užsienyje agentūros pavaro, o mūsiškės…”.
Pabuvęs Kanuose, žinotumei ką darai ne taip, kad tavo agentūra nepavaro. Beje, Vakaruose įmonės pradėjo samdyti konsultantus, kurie padeda rašyti briefus. Nes jos žino, kad gerai arba blogai išleisti kampanijos milijonai prasideda čia.
Taip, kelionė ir buvimas Kanų festivalyje kainuoja nepigiai. Bet motyvacinio paketo dalimi geriausiems darbuotojams būti galėtų. Tame tarpe ir ryšių su visuomene agentūrų, nes Kanų festivalis jau išaugo tik reklamos rūbą.
kitąmet.
“veteranai išeina į kliento pusę…”, čia Arturai, nuskambėjo kaip tavo gulbės giesmė :) Asmeniškai nepalinkėjau sėkmės, bet ir taip aišku, kad viskas tau eisis gerai!
Aišku galit man prikišt, kad atsikalbinėju argumentuodamas “mažos rinkos” korta, tačiau noriu pastebėti kodėl, pasak Artūro, mūsiškiai kūrybininkai nemėgsta skaičių.
Apskritai kūrybininkai ne tik Lietuvoje nemėgsta skaičių, jų nemėgsta ir didžiosiose agentūrose. Tačiau ten yra specialiai tam sukurti etatai, kurie ir griaužia skaičius, varto pivot’us, organizuoja vartotojų tyrimus, kad geriau suprastų pirkėjo motyvacijas. Iš to gimsta įžvalgos, kurios padeda suprasti vartotojo elgseną. Tada paruošiamas kūrybinis brief’as su atrastom įžvalgom (tačiau be jokių pivot’ų), kūrybos skyriui paliekama kita užduotis – kaip tas įžvalgas panaudoti kuriant reklaminį turinį.
Kokia yra didžiausia kūrybinė agentūra Lietuvoje? Turiu omenyje ne pagal marketshare’ą, o pagal darbuotojų skaičių. Geriausiais laikais tikriausiai buvo max 35vnt. O paimk, kad ir Britanijos agentūras: McCann London – 245vnt., o McCann Manchester – 240vnt., JWT – 246vnt. DDB UK – 380vnt. Didelės agentūros turi planavimo resursų. Ir galutinis produktas pereina per visą konvejerį, kol gimsta youtube’inis klipas pats generuojantis peržiūras. O mūsų agentūros yra labiau creativeshop’ai. Nėra resursų, kad galėtum palikti vieną darbuotoją prie vieno account’o, kuris kasdien kastusi po duomenis. Tiesiog tai per brangu. O per brangu gaunasi dėl to, kad klientų biudžetai nėra dideli. Niekas nenori matyti papildomos eilutės samatoje su neaiškiu prierašu strategijos planuotojas, arba “data mining”.
Aišku čia nėra argumentas kurti blogą produktą. Nėra pinigų – nebus idėjų. Idėjų visada bus, tik kaip taikliai jos pataikys į dėvetkę? O drąsias idėjas tikrai sunku parduoti kai neturi jokio pagrindimo kodėl jos suveiks.
Kai kurios didesnes Lietuvos agenturos turi strategijos zmones, kuriu darbo dalis turetu buti ir nuobodziu clicku analize. Zinau pora ju, kurie yra fantastiski su vartotoju tyrimas. Belieka ismesti is galvos “cia – media darzas, o cia – musu” ir zengti dar viena zingsni.
Andriaus komentaras- like! Ir straipsnis teisingas, tik iš kitos pusės
Nesu koks guru kad mano nuomonė būtų itin vertinga, bet visgi išsakysiu.
Pažiūrėkime kokios reklamos paleidžiamos į Lietuvos rinką – arba jos atrodo kaip už 500 litų arba bando kurti jaukumo,šilumos ar panašų įspūdį. Kur bus noras dalintis tokia reklama soc tinkluose ar ją siųsti peržiūrėti draugui? Nežinau kaip dėl skaičių pažinimo, bet maan kaip tik norėtųsi kitokios, įdomesnės reklamos idėjos. Kuri nebijotų stebinti, versti diskutuoti, galbūt net balansuotų ant padorumo/stereotipų laužymo ribos.
Numanau, kad reklamos idėjas labai įtakoja užsakovai, kurie, operuodami tokioje nedidelėje rinkoje, matyt bijo kelti kokį nors furorą ir stengiasi neduok dieve nenuklysti nuo nusistovėjusių standartų.
O pateikiant šį minčių kratinį trumpiau – nedideli biudžetai, riboti užsakovų pageidavimai ir stereotipai, gąsdinantys priimti įdomesnius sprendimus?
Mano žaliu supratimu sukurti patrauklią reklamą, kurią būtų galima drąsiai siųsti į Kanus užtektų pasišventusios komandos, kuri gerai išmano savo darbą ir daug kūrybinio polėkio:)
Artūrai, baik juokaut. kam lietuvos įmonei konsultantai? apie ką mes šnekam? apie 100 000 Lt apyvartas? palyginti su tuo, kiek Londone gali uždirbti Old Spice kampanija, tai prilygsta visos Lietuvos pardavimams. Aišku, klausimas, ar apskritai prilygsta.
Per maža rinka diktuoja tokias sąlygas. Kam investuoti į kūrybą? Ar ji tikrai atsipirks gryno panevėžiečio sprendime pirkti ar nepirkti? jis tiesiog nesupras.
Kanai mums bus svarbus galbūt po 15-20 metų. nekitaip
Vat už linksminimasi Lietuvos reklamos gurų tai tikrai galėtų gaut Kanų liūtą ir ne po vieną…
O šiaip manau nesišviečia nei agentūrų darbuotojai nei už marketingą atsakingi įmonių darbuotojai, kad tokie supuvę darbai išeina į eterį. Kaip kitaip tai paaiškinti aš nežinau. Aišku ne viskas jau taip blogai, yra išimčių, bet šiaip vaizdelis graudus.
O pažiūrėkit kartais prie prierašo, kas dirbo prie reklamos, kokios pozicijos parašytos : planner, art buyer, dar visokių ten yra dabar nepamenu. Ta prasme daug visokių skirtingų profų dirba, tai ir padaro kažką vertingo. Top agentūrose sėdi tikrai daugiau nei 5 skirtingų pozicijų žmonės, pilna technologų, šudologų, creatorių.
Bandžiau prašyt čia kažkada internshipo junior planner. aha…
Dansu jums irgi reiktų pasitempt. Jeigu jau užsiimat šviečiamaja veikla, tai davai pasidalinkit fresh views’ais apie reklamą ir marketingą, nes forward thinkingo čia pas jus irgi truksta – arba sprendžiam problemas kokias nors arba žvengiam iš reklamų.
Ir dar prašau pažiūrėkit kas yra tas planneris http://youtu.be/jlId_iOLmjk
pagal viska man atrodo, kad: a) reklamos agenturos (ir visa ta kurybine tarataika) nemoka parduoti save b) pardave projekta bando isspausti kuo daugiau profito, ekonomindami ant productiono c) galvoja apie idealias salygas, kai saulute svies, pauksciukai ciulbes d) vaikosi WOW, o ne efektyvumo e) daugiau prikvepuoja ir pribezda nei kazka nuveikia
idejos puikios gimsta ir lietuvoje, ir net realizuoja jas neblogai. Faktas, kad net tos labai superines idejos, nelabai turi sansu gauti ta Kanu liuta, viena to priezastis, kad kiekviena valanda yra paleidziama tiek reklaminiu kampaniju, kiek Lietuviai sukuria per metus. Kitas dalykas, koks pasiekimas yra sukurti uz “bezvozmezno” reklama hipsteriu undergroundiniam teatrui, kuris net Lietuvoje neturi jokio mass poveikio. Jei Old Spice reklama butu skirta pvz. brandui Aras, tai labai abejoju, kad ji gautu tiek apdovanojimu ir paminejimu, nes kelia nuostaba ne tik idejos vingiai, bet ir sugebejimas agenturos prastumti ta ideja klientui kuris yra matomas. Pas mus tu matomu klientu nera daug, o reklama jiems yra kuriama irgi nelabai kazkas. Nes visgi kazkas turi apmoketi saskaitas.
Ir kai kalbama yra apie 250 , 300 zmoniu… Mac teamas realiai sudare ilga laika 100 zmoniu (kaip ir dabar core yra tik tiek), idejai pagimdyti nereikia mases. Lietuvoje surinkus i reklamos agentura 200 zmoniu, turesi 180 Co2 gamybos aparatus, kurie tik bezdes ir uzims vieta ofise.
Uzsienyje zmones dirba ne tiek kiekiui, kiek kokybei. Accountai ten iseina namo su skambuciu, o kurybininkai, dizaineriai, kopyraiteriai plusa iki tol kol nebus pasiektas REZULTATAS.
geci, šiemet kanuose vieną iš grand prix (apdovanojimų gal ir daugiau) laimėjo rumunų darbas. štai tau ir ne oldspice.
tai – kad jau laimejo, o laimejo, nes negalvojo kaip laimeti o drasiai kure ir pavare idomia bei kurybiska reklamine kampanija su EMP. “Truth Well Told” by AD McCann
Jeigu atmintis nepaveda, oficialiai apdovanojimą gavo Universal McCann. O tie, kas kampaniją drąsiai kūrė tikriausiai net patys nepatikėjo, jog gali laimėti. Beje, kas gali patvirtinti arba paneigti, jog kampanijos pristatymas (filmukas) buvo padarytas ne Lietuvoje? PR agentūros (pasaulinės) šiemet skundėsi, jog Kanuose PR kategorijos laimėjimuose nusileidžia reklamos agentūroms, nes… Neturi biudžetų, kurie reikalingi įspūdingiems pristatomiesiems filmukams sukurti.
Pauliau, visu pirma toje salyje tai buvo old massive brandas, kuris atkreipe vel demesi vartotoju i save, + pardavimai padidejo zenkliai. O reklamos Pasaka ar Satta is esmes yra menininiai projektai, zmoniu behave’o jie nifiga nei pakeis nei ka.
geci, pusė tos prezentūškės apie rom’ą yra briedas iš serijos sakyti tiesą, tiktai tiesą, bet ne visą tiesą. na, jeigu tikėt pažįstamais, kurie ten paskutinius metus nuolat gyveno.
:) nesporinsiu del sito . imanomas dalykas, kad sugebejo smagei parduoti komisijai savo darba. bo kiek maciau lt prezentacijas tai puse velnias zino apie ka pasakoja.
aš būtent apie tai.
o kodėl nepasidomėt – gal laimi?
nes jei nedirba Lietuvoj, tai dar nieko nereiškia.
puikiai suprantu, kad Lietuvos rinka maža, nepalyginsi su didžiosiom agentūrom ir billingais,
Tačiau viešai žinoma tiesa, kad lietuviai dar ir kaip pasiskirstę po pasaulį ir po tas pačias top agentūras. Tikrai jau yra prie laimėtojų dirbusių lietuvaičių, tik gal šiek tiek luktelnam kol jie, įgavę patirties kitur, grįš į Lietuvą toliau darbuotis?