Vas 28, 2011
Artūras Kokoškinas: dalintis ar nesidalinti kampanijų rezultatais?
Ar Lietuvoje yra sukuriama įdomių ir efektyvių kampanijų? Neabejoju. Tačiau dalintis jų rezultatais arba pasakoti kokia buvo kampanijos struktūra neskuba nei jų užsakovai, nei agentūros. Aišku, bijo:
- užsakovai, nes konkurentai sužinos kas veikia, o kas ne;
- agentūros, nes klientai nebus patenkinti, jeigu paviešinsi jų skaičius arba konkurentams atskleisi savo know-how.
Kaip tai skiriasi nuo Vakarų, kur žurnaluose, konferencijose ir portaluose dalinamasi rezultatais ir mintimis!
Dėl užsakovų yra viskas aišku – rinka maža, visi jautrūs ir skaičiais dalintis nenori. Mažesnieji konkurentai dar ir “Nielsen” duomenų neperka dėl aukštos jų kainos, todėl gyvena ta informacija, kuri pasirodo viešumoje. Galų gale ir nėra laiko bei tikslo ruošti “case-studies”.
Tačiau agentūros? Įmonės, neužmirštančios kartoti, kad jos yra idėjų versle. Aukštinančios kūrybiškumą. Kur jų kampanijų rezultatai? Peržvelk jų tinklalapius, bet ar rasi labai daug? Dažniausiai – darbų portfelis (bet tai nereiškia efektyviausiai veikusių darbų). Nebent šis tas atskleidžiama konferencijose.
Supyks klientai, kad atskleisi skaičius? Tačiau apie kampanijas galima papasakoti ir be skaičių. Užtenka turėti omenyje, kad jos tikrai veikė ir buvo sėkmingos. Sužinos agentūros konkurentai? Kopijuoti nenukopijuos, nes idėjos vagystę visi labai greitai pastebės. Nebent galės mokytis iš geriausiųjų, ir, jeigu turi atitinkamų žmonių, mėginti kurti patys.
Tuo tarpu naudos yra. Agentūra pateikia save kaip ekspertą ne tik žodžiais, bet ir konkrečių darbų pavyzdžiais. Užsakovai negalės sakyti, kad jos visos siūlo ta patį. Bei pridėkime “Long tail” efektą. Galbūt po pusės metų, metų, kas nors iš potencialių užsakovų ieškos partnerių. Ir suras ne tuos, kurie slepia viską įmonės failų serveriuose, o tuos, kurie dalinasi.
Kadangi reikia pradėti nuo savęs, jeigu dar nematėte, kviečiu pasižiūrėti ką gero nuveikėme “Media House”. Štai čia – 2010 metų sėkmingos “Media House” sukurtos kampanijos. Jau ketinate mane kaltinti, kad šis įrašas – savireklama? Ne. Tai – reakcija į skaitytojo Art komentarą vienam iš senesnių įrašų, kad nededame vietinių “case-study”.
Do not covet your ideas. Give away everything you know and more will come back to you.
“You will remember from school other students preventing you from seeing their answers by placing their arm around their exercise book or exam paper. It is the same at work, people are secretive with ideas. ‘Don’t tell them that, they’ll take credit for it.’ The problem with hoarding is that you end up living off your reserves. Eventually you’ll become stale. If you give away everything you have, you’re left with nothing. This forces you to look, to be aware, to replenish. Somehow, the more you give away, the more comes back to you. Ideas are open knowledge. Don’t claim ownership. They’re not your ideas anyway, they’re someone else’s. They are out there floating in the ether. You just have to put yourself in a frame of mind to pick them up.”
Paul Arden
Jei jau pradėjot cituoti, tai man patiko Igno Staškevičiaus pasakojimas jo knygoje “Kelias į bazę”
skyrius “3. Verslas – tai meilė”. apie tai ar galima pamilti savo konkurentus.
“Esu tikras, kad tai vienas pamatinių dalykų. Svarbiausia – mokėti dosniai atiduoti tai, kas mums brangiausia – verslo idėjas.
Nesiūlyčiau, jei pats nebūčiau pabandęs. Kaip ir daugelį dalykų, šį atradau, būdamas šalia Nerijaus. Mane sykiais siutindavo, kad jis užsidegęs bet kam išpasakoja švenčiausias mūsų verslo paslaptis. Užtekdavo kokiame nors susitikime pasirodyti Nerijui, ir viskas sugadinta. Mums taip atrodė. Aš ir kiti kolegos pykdavome, trypdavome kojomis, įkalbinėdavome, bandydavome
nuslėpti, paneigti, įrodyti. Viskas veltui. Bosas gali visiškai atvirai išdėstyti prekybos koncepcijas, prekybos centrų projektus, reklamos sumanymus. Jis netgi nuoširdžiai dalija patarimus. Kartą vaikštinėdami po Mindaugo gatvės „Maximą“ susitikome tuomet Lietuvą žadėjusio nustebinti skandinavų prekybos
koncerno pasiuntinius. Ir kas gi įvyksta? Lyg seniai lauktus svečius Nerijus vedžioja vikingų ainius po prekybos salę, pasakoja, kaip gimė mintis įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ant pastato stogo, ką galima buvo pastatyti kitaip. Grėsmingieji konkurentai klausosi net išsižioję, o mes, artimiausi bendražygiai, laukiame, kol vadas išsilies.
Nesu tikras, kad būtent po to pokalbio netoliese pastatytame prekybos centre irgi atsirado parkavimo vietų ant stogo. Svarbiau tai, kad tos vietos daugiausia tuščios. Ir jau tikrai iš anksto nebuvo manyta aikštelėje rodyti kino po atviru dangum ir kviesti pasivažinėti kartingais.
Pamažu man atsivėrė esmė. Mes niekada dėl to nenukentėjome, nepraradome konkrečių verslo duomenų. Nerijus išmano verslo žvalgybos svarbą. Nėra išpliurpęs šios dienos aktualijų, nepasakoja detalių, niuansų ir smulkmenų. Jis trykšta idėjomis. Dovanoja jas be jokios graužaties, sėja lyg žirnius… Taip, dažnai į sieną.”
Juokinga kad lietuvoje dar isivaizduojama kad galima kazka paslepti neatskleidziant strateginiu planu ar kampaniju rezultatu. mes dirbantys reklamos ir media srityje skatinam savo klientu integruotii social media i savo marketingo planus ir naujasias technologijas nes tai netik suteikia transparency ju verslui bet tai yra pagrindinis elemnetas kuris leidzia brandams vystiti santykius tarp ju ir ju klientu. o tuo tarpu mes agenturos slepiam rezultatus ir savo veikla. gana juokinga kad mes mokom savo klientus kaip buti suprastiems o patys slepiames po praeities laurais. as manau rezultatu pristatymas ir dalinimasis geriausiomis idejo ir strategijomis tik duos naudos. come on didziuokis savo genealiomis idejomis, pristatyk strategija ir nieko jei kas pasimokins is tavo ziniu tuo tarpu tu kad jau sugebejai darba viena kartai gerai ivykdyti sugebesiu ir tolaiu naudotis patirtimi ir dar labaiu tobuleti. yra vakru rinku kurios daug labaiu konkurencingos bet ten i nesekme ziurima kaip i galimybe ir pamoka. visas pasaulis kalba apie social sharing, ir ne paslaptis niekam kad ekonomika ir idividualus tobulas priklauso nuo informacijos priejimo ir gausos , todel manau kad reklamos rinka rytu europoje kuri vis dar slepia savo rezultatus ir nemegsta per daug kalbeti apie savo verslo paslaptis tik sustabdo savo tobulejima .
Man atrodo, kad jūs visi prie interneto prisėdate neblaivūs (čia autoriui ir komentatoriams viršuje). Artūrai, Jūs kalbate apie case study, tačiau Jūsų prezentacijoje yra sudėti tik kažkokie banerių paveiksliukai, rodyklėlės ir kelios skaidrės iš interneto. O būtent kodėl jūs nusprendėte daryti tokią ar anokią kampaniją, kokios buvo įžvalgos į TA, kokie motyvai? Kokie buvo iškelti kampanijos tikslai prieš kampaniją, ar jie buvo pasiekti/viršyti? Kodėl taip atsitiko? ir t.t.
Taip pat atkreipiau dėmesį, kad paslėpti skaičiai yra praktiškai click’ai, like’ai ir pan. Tačiau jokių kitų parametrų nėra. Jūs kampanijos sėkmę vertinate click’ais?
Ačiū