Pasaulyje, kur žmonės vis labiau turi galimybių valdyti srautą kuris jį pasiekia, ženklai turės išmokti kurti pramoginį turinį. Automobilių gamintojai, seniai atradę “placementus” filmuose – pionieriai nuosavo turinio reikale. Puikus BMW pavyzdys – dokumentinis keturių dalių serialas “Wherever you want to go” nuo vasario 1 d.
Dokumentika, žinoma bus apie ekonomiškumą, mažesnę taršą, energijos sunaudojimo ir galios santykį. Vienas iš senų BMW darbų režisuotas Guy Ritchie su Clive Owen ir Madonna sukurtas dar tada, kai kalbų apie klimato atšilimą buvo kur kas mažiau, o krize net nekvėpėjo:
Štai P&G sukūrė “Man of the House” interneto puslapį vyrams – ten ne tik apie kosmetiką, bet ir technologijas, net maisto gaminimą.
Jau kuris laikas užsienio internetinėje žiniasklaidoje ir bloguose diskutuojama ar agentūros gali tapti leidėjais. Kalbama, kad komunikacijos ateitis tokio turinio, kuris gali gyvuoti ne tik “kampanijos periodu” kūrėjų rankose. Dar svarbiau išmokti kuri turinį už kurio transliavimą nereiktų mokėti, anaiptol – žmonės patys už tą turinį norėtų sumokėti. Esu beveik tikras, kad rašytojai, scenaristai, prodiuseriai, leidėjai pajus pučiančius reklamos biudžetų vėjus į jų pusę ir sulauksime įdomių projektų. Šiandien, tarkim, Tele2 už “turtuolių” arba jų jaunųjų “Pildyk” draugų populiarumą sumoka. Turtuolių reklama yra net anonsuojama per radiją. Už “Tele2″ pinigus.
Ne mažą vaidmenį suvaidins ir naujos priemonės, kurias reiks integruoti ne tik į komunikaciją, bet ir į savo verslą apskritai – aplikacijos telefonams ir planšetėms – žaidimų, pramoginių, pažintinių projektų ar mobiliųjų apmokėjimo sistemų kūrimas. “Media on demand” amžius ateina dideliaisgreičiais. Ignoruoti to negali nei agentūros, nei prekių ženklų savininkai.
Europoje tai tikrai. O pasaulyje atsiliekame tik nuo Pietų Korėjos. “Ookla” bendrovės atlikta analizė rodo, kad mes turime duomenų atsisiuntimo ir parsisiuntimo greičius, kurių gali pavydėti net ir išsivysčiusios šalys.
Neseniai susitikime su klientu kilo įdomi diskusija apie tai, kokios šeimos turėtų būti vaizduojamos reklamoje.
Dažniausias vaizdas lietuviškoje (arba adaptuotoje Lietuvai) – laiminga tradicinė šeima: mama, tėtis ir vaikai (būtinai berniukas ir mergaitė). Rodyti vienos lyties santuokas? Tokių dalykų pas mus nėra. Kaip nėra ir vienišų mamų arba 35 – 40 metų DINK’ų (“Double income, no kids”).
JAV (nors ne tik ten) diskusija apie tai, kokias šeimas rodyti reklamoje, darosi vis garsyn. Žinia, JAV gyvenant vis daugiau iš Meksikos kilusių piliečių, tai buvo tik laiko klausimas.
O pas mus? Statistikos Departamento skaičiai rodo, kad reklamai metas atrasti kitokias šeimas. Jeigu sutinkame su teorija, kad žmogus perka daiktą/ paslaugą tada, kai save identifikuoja su herojumi reklamoje, su kuo save identifikuoja 13 % išsituokusių moterų, auginančių vaikus? Arba 35 % vyrų, kurie negyveno santuokoje? Gyventojų skaičiui mažėjant, pastarųjų – vis daugiau. O vedusių vyrų per 10 metų sumažėjo beveik 15 % ir dabar tėra 50 %.
Jau rašėme, kad vasario 3 dieną vyks 4-asis “Integruok” seminaras. Visa programa yra čia. Pasak rengėjų, šiais metais rinkodaros žmonės aktyviai registruojasi, tad prognozuojama, kad bus apie 100 klausytojų. Beje, VCC rudenį organizuotas finansininkų seminaras taip pat buvo gausus dalyvių.
JAV praėjusiais metais atliktas “Ace Metrix” tyrimas: jeigu brangiai sumokėjai žvaigždei, tai dar nereiškia, kad parduosi daugiau.
The Ace study tested more than 2,600 television commercials over the course of last year and found that fewer than 12 percent of the spots using celebrities achieved a 10 percent effectiveness “lift” versus regular ads.
Daugiau paskaityti galima čia ir čia. Beje, įdomu kaip sekėsi “Bitei” su “Blackberry” kampanija, kurioje rodė žinomus veidus?
Jeigu “Foursquare” žavesys išgaravo (nes kiek gali žymėti savo buvimo vietą negaudamas jokios naudos?), jūsų dėmesiui - “Foodspotting” aplikacija.
Šis projektas (startavęs 2010 metų sausio mėn.) tam tikra prasme primena “Foursquare” – tu ateini į kavinę arba restoraną ir nurodai, kad ten buvai. Tada atsiranda vienas esminis ir įdomus skirtumas: tu ne šiaip pasižymi, kad esi, bet dar “iPhone” arba “Android” telefonu nufotografuoji patiekalą, kurį valgai. Tada įkrauni į aplikaciją, kad matytų kiti bei pakomentuoji. Kiti “Foodspotting” naudotojai, žymėdami “Noriu”, gali reitinguoti patiekalus.
Tokiu būdu, kaupiantis kavinių lankytojų nuotraukomis, susidaro kulinarinis miesto žemėlapis. Įdomu? Man pasirodė, kad taip. Ir prasmės atrodo daugiau nei “Foursquare”. Žinoma, fotografuodamas maistą naudos neturi, tačiau bent jau gali padėti draugams paragauti skanių patiekalų (su sąlyga, kad skoniai panašūs).
Taip, galima ir “Facebook” aprašinėti savo kulinarinius nuotykius. Tačiau “Facebook” trūkumas – įrašai netrukus palaidojami po storu kitų įrašų sluoksniu. Su “Foodspotting” išliks ilgiau.
Kaip tai panaudoti verslui? “Foodspotting” rekomenduoja skatinti klientus fotografuoti patiekalus. Arba tai gali padaryti patys kavinės sąvininkai.
Aplikacijos trūkumai? Nėra integracijos (arba aš neradau) su “Facebook” ir “Twitter”. Ir kol kas nelabai įsivaizduoju kaip projekto kūrejai ketina uždirbti bei kaip ilgai investuotojai maitins jį pinigais.
Bet jeigu “Foodspotting” išsilaikys, tai bus dar vienas įdomus “location-based services” projektas. O augant išmaniųjų telefonų naudotojų skaičiui… (toliau einantį tekstą jūs jau atspėjote).
Loading ...
Nauji komentarai