Gru 7, 2010
Apie konkursus reklamos agentūroms
Kūrybinės reklamos agentūros, panašu, išgyvena gan aktyvų konkursinį laikotarpį. Primečiau ant pirštų – 7 vykstantys ne mažų reklamdavių konkursai tik ką pasibaigė, tebevyksta ar jau besibaigią, nekalbant dar apie tuos, kurių nežinau. Nesakyčiau, kad visi štai atsigauna. Konkursai organizuojami dėl įvairių priežasčių, įskaitant ir “pasižiūrėti, kas vyksta rinkoje”, bei įmonių valdymo dokumentuose nustatytus paslaugų pirkimo nuostatus, reikalaujančius organizuoti konkursus kas metus, du ar tris. Kaip ten bebūtų, pastebimi pozityvūs dalykai rengiant konkursus.
Pirmasis – kompanijos nesibaimina viešumo. Štai “Maxima” ir “DnB Nord Bankas” išsiuntė kvietimus KOMAA narėms ir dar atsiuntė DD su tikslu pasiskelbti viešai. Nebebijoma, kad kažkas sužinos ir sulauksi “per daug” agentūrų, bandymo visaip “įlįsti”. Tiek “Maxima”, tiek “DnB Nord Bankas” elementariai iškėlė reikalavimus, kuriuos būsimasis partneris turėtų atitikti, o ten jau žinokis.
Dar vienas dalykas – kompanijos neprašo visos rinkos pasiraitojus rankoves kurti joms strategijų ir kūrybinių pasiūlymų. Pasirenka dvi-tris agentūras, kurios kliento manymu potencialiai matomos, kaip partnerės ir su jomis jau gilinasi į reikalą. Tokie “susipažinimai” vadinami “chemistry meetings”, kurių metu klientas per valandą kitą gali pajusti ar bio laukai sutampa ar ne ir tada spręsti ar kviesti toliau dirbti ar ne (ačiū Adelei). Galbūt įmonės tai daro dėl laiko, vidinių resursų trūkumo, bet tai postūmis protingiau organizuoti konkursą taupant savo ir agentūros laiką.
Džiugu, kad įmonės taip pat pradeda vertinti įdirbį pačios siūlydamos premijas už dalyvavimą konkurse – skiria kompensacijas pralaimėjusioms agentūroms. Taip, aš pats buvau nustebęs, kai sužinojau, bet taip, tas jau ateina ir toną užduoda ne lyderiaujantys reklamdaviai. Tokia praktika seniai veikia Europoje. Taip įmonės daro todėl, kad nori prisivilioti geresnes agentūras, konkurse pamatyti geriausia, ką agentūra sugeba, skirtų resursų užduočiai paruošti. Motyvas dalyvauti, žinoma, kontraktas, bet jei pasistengei ir esi trejetuke – pasiimi premiją. Kompanijos supranta, kad reklamos agentūra kaip bet kuris kitas verslas darbą organizuoja kuo efektyviau – darbuotojų tiek, kad galėtų kokybiškai teikti paslaugas esamiems klientams, o papildomas laikas konkursui yra papildomas. Konkursai juk pajamų negeneruoja, tad mokėti už dalyvavimą visiškai normalu. Tikiuosi, tokia praktika tikrai paplis Lietuvoje.
Štai, “Maxima” kvietime rašo: “Konkurso dalyviams už dalyvavimą mokama nebus. Visa konkurso metu agentūrų parengta ir pristatyta medžiaga laikoma konkurso rengėjo nuosavybe”. Galėtum sakyti – įžūlu, bet “Maxima”, taip daro tiesiog norėdama apsisaugoti nuo “jos pačios įtakoto kūrybinio ar kitokio rezultato nutekinimo pas konkurentus”. Paprasčiausiai, jei gavai užduotį konkurso metu, ji bus parengta remiantis tam tikru įdirbiu (tyrimais ar įžvalgomis), o agentūra “ant jų” sukurs reklamą. Negalėtum pasakyti, kad vien agentūra autorius – tai bendras produktas, tad jei toks nelaimėjus konkurso iškeliaus pas konkurentą – ne “Maxima” naudai. Todėl nuosavybės reikalavimas, sakyčiau, pagrįstas.
Taip, aišku, turime kur tobulėti, bet šie konkursų organizavimo aspektai, manau, yra rinkos brandos požymis.
suprask, rinka bresta bei noksta, bet uz dalyvavima mokama nebus, o medziaga patampa konkurso rengejo nuosavybe?
Na su ta medziaga ne taip paprasta – taip iseina, kad Maxima teoriskai po to gali naudoti konkursinius darbus savo reklamai, ir niekam nieko uz tai nemoketi? Turetu buti punktas, kad sie darbai negali buti naudojami reklamoje be Maximos zinios arba be agenturos zinios. Kitu atveju, kaip yra dabar, Maxima dabar tiesiog gali nemokamai prisirinkti geru ideju ir be ju autoriu zinios naudoti jas reklamoje. No good.
no good, sutinku – čia irgi momentas, Maxima turėjo parašyti irgi, kad be agentūros sutikimo medžiagos nenaudos.
Kita vertus, su tu ideju nuosavybe irgi slidus dalykas – teko savo akim matyti, kai praktiskai ta pati ideja, nepraejusi vienam konkurse, po pusmecio siuloma kitam tos pacios srities klientui, pakeitus spalvas ir logotipa. Aisku, cia jau tampa grynai agenturos etikos ir savigarbos klausimas..
Ačiū, kad keliate rinkai aktualius dalykus viešumon. Pasaulio mąstu buvo padarytas tyrimas, kuriame išanalizuoti visi organizuoti konkursai. Paaiškėjo, kad jei už dalyvavimą konkurse atlygis nenumatytas – projektas turi daug didesnę tikimybę nesibaigti rezultatyviai išvis (bus nepaskelbtas nugalėtojas), turi daug didesnę tikimybę pasikeisti konkursuojamo biudžeto suma (laimėjus paaiškėja, kad reali suma yra kelis ar net keliolika kartų mažesnė) , gali paaiškėti, kad konkurso tikslas buvo prisirankioti idėjų. Be to konsultantų išvada – nemokami konkursai prisideda prie idėjų devolvacijos. Jų manymu, tai susiję su tuo, kad marketingo skyrius dažnai atlieka veiksmus nesuderintus su aukščiausia vadovybe ir tik tais atvejais, kai yra numatytas konkurso biudžetas – įmonė turi rimtą ir suderintą ketinimą atsirinkti komunikacijos partnerį.
Beje su Maxima. lt vadovybe viską esame draugiškai aptarę ir agentūros gali konkursuoti be didesnių baimių.