Dansu Dansu

„Nordea“ yra didžiausia finansinių paslaugų bendrovė Šiaurės šalių ir Baltijos regione. Grupės turtas siekia 487 mlrd. eurų, o internetinės bankininkystės srityje ji pirmauja pasaulyje. Šiuo metu „Nordea“ turi 5.9 mln. e-klientų. Banko tinklą sudaro daugiau negu 1400 skyrių.

Šiuo metu Nordea bankui reikalingas rinkodaros projektų vadovas (-ė)

Darbo pobūdis:
• Į verslo klientus orientuotų rinkodaros veiksmų planavimas, organizavimas ir įgyvendinimas;
• Verslo klientams skirtų renginių ir rėmimų organizavimas / koordinavimas;
• Verslo dovanų administravimas;
• Rinkos analizė ir idėjų generavimas;
• Banko internetinio puslapio priežiūra.

Reikalavimai:
• Aukštasis išsilavinimas;
• Bent 2 metų darbo patirtis rinkodaros ir/ar renginių organizavimo srityse;
• Patirtis tarptautinėje kompanijoje būtų privalumas;
• Puikūs planavimo ir projektų valdymo įgūdžiai;
• Iniciatyvumas ir organizuotumas;
• Puikios anglų kalbos žinios;
• Geri darbo kompiuteriu įgūdžiai.

Mes Jums siūlome:
• Įgyti patirties tarptautinėje augančioje kompanijoje
• Darbuotojams skirtą skatinimo programą
• Profesinį tobulėjimą ir karjeros galimybes.

CV ir Motyvacinį laišką su nuoroda “Rinkodaros projektų vadovas” siųskite elektroniniu paštu: recruit_lt@nordea.com

Labiausiai reikalavimus atitinkantys kandidatai bus informuoti ir pakviesti pokalbiui. Konfidencialumą garantuojame.

„Integrity PR“ kviečia prie pokalbių stalo

Ryšių su visuomene specialistus, turinčius mažiausiai 2-jų metų komunikacijos projektų vadovo darbo patirtį ir ieškančius naujų erdvių savirealizacijai.

Mes siūlome sąlygas ir galimybes:

- mikroklimatą sveikam augimui – asmeniniam ir profesiniam,
- tikrą, gerą, užtarnautą, per perturbacijas nemažėjantį atlygį,
- sąlygas versliai kurti ir improvizuoti,
- pripažinimą už sėkmes ir konstruktyvią reakciją į patirties kaupimą iš nesėkmių.

Iš Jūsų tikimės tvirtos asmenybės ir profesinių įgūdžių:

- žinojimo, kodėl dirbate RSV,
- galingo zoom‘o smulkmenoms,
- lietuvių ir anglų kalbų sklandumo,
- gebėjimo pajuokauti taip, kad juokinga būtų daugiau negu vienam žmogui.

Jei įdomu, rašykit mums deramai su CV ir motyvacija: info@integrity.lt

Neslūgstant mados “būkim atsakingi – paremkim vaikus” bangai, vis prisimenu pernai Kanuose laimėjusią ledų gamintojo “Häagen Dazs” kampaniją. Veiksmas vyksta JAV. “Häagen Dazs” pardavimai krenta. Ką jie daro? Padeda į stalčių tradicinės reklaminės kampanijos matmetis ir tiek įvaizdinius klipus, tiek pardavimus daro per įmonių socialinės atsakomybės teorijos bei praktikos prizmę. Rezultatas? Ilgainiui jie aplenkia net savo didžiausią konkurentą Ben & Jerry’s. Įdomiausia dalis, kad jie rėmė ne krepšinį, ne beisbolą, ne amerikietišką futbolą ir net ne vaikus. Jie pasisakė už bičių išsaugojimą! Štai kaip visa tai atrodė (per 4 minutes):

Pamoka čia viena. Kaip nesustiprinsi savo, kaip dantų protezavimo specialisto įvaizdžio dalyvaudamas akcijoje “Darom”, taip ir savo, kaip maisto pardavėjo, remdamas krepšinį, arba banko, remdamas vaikų namus. Nėra sinergijos. Įmonės vykdydamos rėmimo projektus dažnai elgiasi lyg galvotų, jog jie turi būti atsakingi visuomenei, kai iš tiesų įmonių socialinė atsakomybė prasideda nuo atsakomybės savo darbuotojams. Štai sėdžiu vieną dieną filmo “Kelionė per Lietuvą” premjeroje (beje, labai so so filmo), klausau TEO atstovo kalbos, kaip jis palūžo, kai į jo kabinetą įėjo filmo prodiuserė bei paprašė pinigų ir galvoju, o kaip aš jausčiaus būdamas tos įmonės darbuotoju, matydamas kur nukeliavo nemaža paramos sumelė? Jeigu ji eina “Vaikų linijos” ar “Jaunimo linijos” išlaikymui, tai skamba ir nuoširdžiai (padedam kuo galim) ir nekelia papildomų klausimų dėl to ar rėmimas yra tikras, nuoširdus ar atspindintis sprendimų priėmėjo hobius?

Pateikiame šių metų rugpjūčio mėnesio interneto naujienų trejetuką (1 pav.).

Tikriausiai niekas nenustebs, kad pirmoje rugpjūčio mėnesio vietoje – Pasaulio krepšinio čempionatas (1278 naujienos). Įvairūs čempionato rezultatai ir užkulisiai užvaldė sirgalių širdis ir interneto erdvę. Daugiausiai naujienų pasirodė rugpjūčio paskutinę dieną (143 vnt.), kai Lietuvos krepšininkai išplėšė įspūdingą pergalę prieš Ispanijos rinktinę.

Prisiminus D. Kedžio istoriją, tai per patį piką (balandžio 21 d.) apie šį įvykį buvo paskleisti net 247 pranešimai. Matyt lietuviams blogos naujienos vis dar yra didesnis masalas. Antroje vietoje – dviejų televizijų LNK ir TV3 šokių projektai – 892 straipsniai. Skaičius gana įspūdingas. Atrodo identiška kova vyksta ne tik televizijoje ant parketo, bet ir internetinėje erdvėje. TV3 projektas „Šok su manimi“ laimi ne tik reitingus, bet ir naujienų kiekybę – 483 naujienos, LNK projekto “Kviečiu šokti“ žinučių NewsPoint užfiksavo 455.

Trečia rugpjūčio mėnesio vieta – vis dar žiniasklaidos nepaliekanti D. Kedžio istorija – 583 naujienos.

1 pav.  Rupjūčio mėnesio penketukas

Televizijų šokių pranešimų gausa paskatino peržvelgti kaip televizijos skleidė žinią internete apie naujus sezonus nuo vasaros pradžios. Norėjome lyginti penkias TV – TV3, LNK, LRT, BTV, LRYTO TV. Tačiau kova labai nelygi. Mažesnieji kanalai ne itin investavo laiko ir jėgų į žinučių išplatinimą ir sudominimą sezonais. Apie LRT naują sezoną rasta 42 naujienos, daugiausiai pranešimų pasirodė savaitė prieš sezono atidarymą rugsėjo 13 d. Apie BTV NewsPoint užfiksavo tik 9 naujienas. Apie Lietuvos Ryto TV naują sezoną taip pat nedaug rašoma – 22 naujienos. Pagrindinė žinia – Lryto televizija persiviliojo L. Gradauskienę.

Tuo tarpu tarp LNK ir TV3 virė tikra kova (2 pav.)

2 pav. LNK vs TV3

Iš grafiko matyti, kad informacija apie abiejų TV sezonus sklido gana tolygiai, tačiau internetui įdomesnis pasirodė LNK sezonas – 215 naujienų, TV3 atsiliko nedaug – 176 naujienos. LNK daugiausiai 12 naujienų išplatino rugpjūčio 20 d. prieš pat atidarymą informuodama apie visas pagrindines savo laidas – šokiai, talentai, pokalbių laidos. TV3 žinučių gausa (14) pasižymėjo rugpjūčio 26 d. iš karto po pirmos laidos „Šok su manimi“.

Ir vis dėlto žmonėms patinka žiūrėti į mažus vaikus, šokius ir grupinius kvailiojimus!
Štai dėl ko reklamoje mes naudojame simpatiškus mažylius, remiam šokių projektus bei kartais pagalvojam apie flashmob’us:)

Lietuvoje nebuvo daug atvejų, kuomet blogosferoje pakilęs triukšmas įmones priverstų ką nors keisti savo kampanijose arba net produktuose. Tačiau iš JAV man yra žinomi bent keli atvejai, kuomet blogerių, twitterininkų ir facebookininkų užvirta košė privertė “Johnson & Johnson”, “Procter & Gamble” bei dar vieną kitą įmonę teisintis – visa tai greitai išsiliejo į didžiąją žiniasklaidą ir įgavo pagreitį.

Neretai didžiausi rėkautojai būdavo tie, kurie net nebūdavo išbandę produkto.

Lietuvoje galiu prisiminti tik “Selitos” ir “Sveiko Vaiko” portalo susidūrimą, kuomet pastarąjį ginti šokus blogosferai, temą netrukus pasičiupo ir televizijos. Ar tai pakenkė “Selitos” pardavimams? Nežinau, bet kažkodėl atrodo, kad didelio poveikio neturėjo.

Šiomis dienomis bloguose, “Facebooke” ir forumuose kilo nauja banga – patyčių iš Roland Butkevič srautas. Savotiškai tai yra panašu į linčo teismą – žmonės ne tik savo bloguose parašo ką galvoja, bet ir įsiveržia į intymesnę erdvę, pradėdami dėti į šuns dienas net ir “Facebook” sienoje (beje, šiandien tokie komentarai jau ištrinti). Roland Butkevič neturi nei progos padoriai atsakyti (o ar kas nors klausytų?), nei dauguma yra susidūrę su juo asmeniškai (ir ką nors žino apie jo paslaugas).

Man irgi kelia abejonių jo kvalifikacija, tačiau pulti žeminti žmogų tik dėl to? Nesu naudojęsis jo paslaugomis, kad galėčiau išdidžiai tempti kažką į šviesą.

Na, ir moralas. Ši istorija – senos tiesos patvirtinimas,  didelio klientų, kai jie renkasi, įsitraukimo reikalaujantys prekės ženklai (ir konsultacijos, ir technika, ir t.t.) turi būti atidūs ką apie juos kalba internete. Ir kalbą kreipti teigiama linkme. Kažkada naujienomis ir išgyvenimais pasidalindavai su 7 – 8 giminaičiais, panašiu skaičiumi draugų ir bendradarbių, o šiandien viskas lieka tūkstančiams tų, kurie gūglins. Nereikia pasakoti ką lems neigiami komentarai. Tai – savotiška liaudies demokratija.

Kol kas “Google” “Roland Butkevič” užklausose aukščiausiai meta teigiamas pozicijas internete. Galbūt tai kažkada pasikeis.

Bet traškučiai? Alus? Jogurtas? Europoje 2009 metais atlikta studija parodė, kad žmonės tokių dalykų “Google” ieško gerokai rečiau. Čia pereinama į subjektyvų skonių, spalvų, įvaizdžių pasaulį. Neigiami blogerių komentarai, į juos sąžiningai reaguojant, liks tik mažumos nuomone.

“Lukrecija BBDO” ieško “Art Direktoriaus – Dizainerio”

Svarbiausi 3 kriterijai:

1. Profesionalas su Adobe Creative Suite
2. Dirbai su telekomunikacijom, finansais, alumi (ne mažiau 5 metus)
3. Gyveni darbu

Laukiame jūsų CV ir portfolio el. paštu lukrecija@lukrecija.lt

Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje būtų galima vadinti vienu drąsiausių klientu Lietuvoje. Iš pradžių su “Panda sugėdintoja” mokė vaikus globalinį atšilimą įveikti pjaustant 4×4 padangas, dabar gi dovanoją Lietuvai serialą “Kukis ir Medutis”, kurio herojai be tabu kalbės apie mūsų šalies “šviesuolius” ir “tamsuolius”. Klipų scenarijai, sako, yra derinti su psichologais, bet man vis tiek kyla klausimas: tokie juokeliai didina ar mažina tolerancijos kiekį šalyje?

Galbūt kai kada bus ir pernelyg daug informacijos, bet apskritai – patogu.

Dar neatvėso komentaras apie kosminius rutuliukus, bet man jau rankos niežti parašyti apie kitą prekybos tinklą ir jų naują reklamos idėją. O buvo taip: gyveno du draugai. Vieno vardas buvo Ikis (čia kaip ir aišku, kas ir kodėl), o kito - Šmikis…. stop, stop, stop!

Didysis lietuvių kalbos žodynas (įdomu, ar reklamų kūrėjai jį retkarčias pavarto?) pateikia šias žodžio ”šmikis” reikšmes:

• Botago virvutė ar jos galas.
• Pleišto pavidalo kaištis.
• Nusmailintas pagaliukas virvės kilpai praplėsti.
• Penis.
• Nedoras ar nerimtas žmogus, apgavikas, vėjavaikis, nevykėlis, nenaudėlis.

Jeigu reklamos herojus yra ne virvė, ne kaištis ir, neduokdie, ne penis, tai ar galiu spėti, kad Ikio draugas yra blogas žmogus, t.y. nedoras, apgavikas ir vėjavaikis? Kaip man juo pasitikėti, kai jis siūlo pirkti tam tikras prekes pigiau?

Ačiū, bet neįtikina. Mane gabūt įtikintų reklamoje ”žmogus, kaip ir aš”, t.y. mama, kuri viską žino:) Arba kitas sprendimas: “žmogus-specialistas-ekspertas”. Jeigu sviestinius raguolius kramto pats Linas Samėnas, kodėl jis negali man pasiūlyti nuolaidos kartą per savaitę? 

Dar pavasarį galvojau, kad IKI eina išbandytu Sainsbury’s keliu: Linas vietoj Oliverio, nauji receptai, geros idėjos ir pirkėjo krepšelis pasunkėja keliais litais…. Kodėl įvaizdiniai klipai su Oliveriu gali būti su priklijuotom promo uodegėlėm, o prie Lino ne? Jeigu Linas ekrane vartytų kepsnį, o klipo pabaigoje man pasiūlytų jautienos išpjovą geresne kaina, ar mane tai paskatintų ketvirtadienio vakarą apsilankyti IKI? Manau, kad taip. Bet jeigu Linas su draugais virėjais kemša pyragėlius, o kiti šmikiai siūlo man tualetinį popierių pigiau, tai sakau “iki” ir einu apsirūpinti stiklo rutuliukais! 

p.s. Geras “brand film” apie Sainsbury’s tinklo kampaniją yra čia.