Rgp 23, 2010
Ar gali media agentūra spręsti apie kūrybinės agentūros darbą?
Pastaruoju metu kelis kartus teko dalyvauti susitikimuose su klientu, kuriuose media žmonės suabejojo kūrybinės agentūros siūlomais sprendimais. Pastarosios žmonės, žinoma, buvo tuo gerokai nepatenkinti. Dar kitą kartą, diskutuojant privačiai, buvo apskritai suabejota media agentūros kompetencija spręsti apie kūrybos dalykus.
Taigi, ar gali media agentūra spręsti apie kūrybą? Ar kūrybinė idėja – tik kūrybinės agentūros teritorija, o visi kiti – viso labo neišmanėliai?
Ko gero, dauguma sutiks, kad kūrybinės agentūros dažniausiai neperka nei vartotojų, nei media rinkos tyrimų. Geriausiu atveju tai gauna iš užsakovų. Tačiau ar kiekvieną kartą užakovai darosi tyrimus? Jeigu nėra skaičių, vizijų ir pasiūlymų kūrimas prilygsta mistiškam aktui, kurio rezultatu turi arba besąlygiškai tikėti, arba kvestionuoti ir laukti išsamaus pagrindimo. Ir iš tiesų, kaip galima manyti, kad kelių žmonių, kad ir labai kūrybiškų, sukurtas produktas yra apriori teisingas ir padės parduoti daugiau, nors ir neparemtas jokiais tyrimais? Kodėl tikėti, kai agentūra ateina, pateikia dvi – tris kryptis (“čia kalbėsime per seksą, o čia – per moteriškumą”) ir sako: “Manome, kad tai bus efektyvu”? Ir kodėl manoma, kad tokio lygio pasiūlymų vertinti negali protingi vyrai ir moterys media arba RsV agentūroje?
Toliau, drįstu manyti, net ir ne kiekvienas projektų vadovas sugeba giliai “pjaustyti” duomenis bei daryti profesionalią analizę – ne paviršutiniškai pasižiūrėti užsakovo pasidarytą tyrimą. Tokių žmonių nėra daug ir media agentūrose, nes tam reikalingas ir atitinkamas išsilavinimas, ir nemaža patirtis.
Kūrybos agentūrų žmonės yra baigę dailės studijas? Bet kiek tai yra susiję su tikslinės grupės supratimu? Kūrybos agentūrų žmonės visą laiką dirba kūryboje, todėl jie žino kas veikia? Bet media agentūrų žmonės irgi visą laiką bendrauja su klientu ir mato kas veikia. Ir skaito straipsnius, ir žiūri kokie darbai apdovanoti Kanuose.
Tad kodėl media agentūros projektų vadovas negali kritikuoti kūrybinės agentūros pristatytų sprendimų?
Prisipažinsiu, kad man ši media agentūrų – kūrybinių agentūrų dvikova atrodo ir desperatiška, ir naivi, ir beviltiška. Juk taip galima nueiti net iki kelių kraštutinumų – iš vienos pusės, kai apie kūrybinės agentūros darbą spręs tik focus grupės (nes jos irgi matė daug reklamų) iš kitos pusės, kai dizaineris pasidarys ant spyruoklės tabaluojantį guminį fuck’ą, kurį iš neutralios padėties išjudins, kas kart, kai kas nors komentuos naująjį logotipą, nes, na.. pjaustyk tu tuos statistikos pyragus nepjaustęs, bet dailės akademijos nebaigei. Man įrašas kiek primena Igno Miškinio reklamos rinkos kritiką pavadinimu “Diringas”. Filmo pasirodymo metu jis kažką svaigo apie reklamos rinką, kurią taip norėjo iškritikuoti, bet kiekvienas kiek ilgiau toje rinkoje dirbęs galėjo papildomai pasijuokti iš to, kad pats Ignas apie tai daugiau žino iš nuogirdų, nei dėl tiesioginės patirties. Taip ir čia. Dailės studijas? cmon, Artūrai… Vieninteliai dailės studijas baigę žmonės yra nebent dizaineriai, kurie dažnu atveju tėra idėjų įgyvendintojai, o ne kūrėjai. Bent jau Lietuvoje “reklamšiko” neruošia jokia mokslo institucija – tai grynai patirties ir domėjimosi dalykas. Ilgainiui ateina žinios, suvokimas, intuicija. Kad dirbti reklamoje, nepakanka būti siauros srities (pyragų pjaustymo) specialistu – tai didelis strateginis-kūrybinis žaidimas, kuriame reikia mokėti matyti visumą. Tai irgi ateina su laiku. Tiek tu, tiek aš, tiek eilinis protingas ir užsidegęs duobkasys gali tapti geru reklamos, komunikacijos specialistu, bet reikia laiko, kol tu pradėsi ne žinoti (nes lengva žinoti, kol galvoje nešiojiesi 10 punktų “How to..”), bet intuityviai jausti (kai iš 1000 “How to” galvoje automatiškai susidėlioja atsakymas), kas veiks, o kas ne. Media agentūros to neturi, nes žmonės ten visą laiką dirbo kitus darbus (ačiū Dievui). Taip, reklamos agentūros nedaro tyrimų, bet pagal tavo logiką turėtų. Lygiai kaip ir turėtų planuoti media. Bet ar nebūtų paprasčiau, jeigu visi darytų tai, ką išmano geriausiai – vieni tyrimus, kiti pyragų pjaustymus, treti iš gautos informacijos – kūrybą?
Kūryba, kad ir paremta skaičiais yra intuityvus dalykas, o ne akivaizdus. Jeigu tu paleisdamas darbą į rinką gali pasakyti, jog jis TIKRAI veiks “taip ir taip”, reiškia tu nedarai jokios originalios kūrybos – tik kopijuoji tai, kas jau buvo padaryta ir pagal tai sprendi, jog ir rezultatai turėtų būti panašūs. Taip niekada negimtų nei Dove “Evolution”, nei Londono Olimpinių logotipas, nei naujausią “Old Spice” kampanija, nei kiti Kanuose laimėję šedevrai. Kalbas (paremtas faktais), jog būtent originalumas atkreipia vartotojų dėmesį, palikim kitam kartui.
Kartą buvusi kolegė dirbanti kliento pusėje paklausė patarimo su kuria agentūra jiems dirbti (bent pakviesti į pitch’ą)? Ir ką tu gali atsakyti? Ar Lietuvoje didesnis poreikis gerų agentūrų (iš esmės, kad ir kaip beapibrėžtume tą gerą) ar tokių, kurios galvoja taip, kaip ir tu (klientas)? Jeigu kliento lygis apibrėžiantis kūrybiškumą yra “taip pat, kaip vakar, tik truputį kitaip”, tai jiems gali atvežti patį Drogą, bet negali būti tikras, jog po metų darbo, jo kūnas į JAV grįš ne švininiame karste.
Artūrai, būtinai perskaityk: http://www.ipa.co.uk/DisplayContent.aspx?ID=1263
Kaip tik prisiminiau du rusų menininkus Vitaly Komar ir Aleks Melamid, kurie ~1994 metais atliko kiekybinį tyrimą ir pagal gautus SKAIČIUS sukūrė patį geidžiamiausią paveikslą.
Artūrai, čia gali pamatyti patį geidžiamiausią (Š.Amerikos gyventojų) paveikslą:
http://farm4.static.flickr.com/3134/3172168320_02dfbbe829_o.jpg
Į temos klausimą atsakysiu taip: Taip, media planavimo agentūra gali spręsti apie kūrybinės agentūros darbą lygiai taip pat, kaip ir kūrybinė agentūra gali spręsti apie media planavimo agentūros darbą.
kiek as esu susidures su kurybininkais, tai dazniausiai tik juos galim kaltinti nevykusiais kampanijos rezultatais. Mano nuomone, media agentura turi imti virsu santykiuose su kurybininkais. Suprantu kurybininku nora pateisinti savo kurybiskuma, bet dazniausiai jie tik sugadina visa reikala – vietoj paprasto dalyko padaro kazka sudetinga, kas gal ir yra grazu, bet nebutinai veiksminga…
Kazkada esu issireikses: “Kurybininkas – didziausias logikos priesas” :)
ART, gal tu pardavineji labai specifinius produktus specifinei auditorijai? Toks jausmas, kad tavo vartotojas sedi sofkej su nutisusia seile sunkiai suvokdamas kur randasi, rasyt/skaityt nelabai moka ir siaip pakankamai suzalotas. Jei taip, tai pilnai pritariu tavo nuomonei.
Dialogas ir diskusija visuomet sveikintina, man atrodo. Tik geriau, kad ji vyktų privačiai, o ne prie kliento.
O “kiek as esu susidures su mediatoriais, tai dazniausiai tik juos galim kaltinti nevykusiais kampanijos rezultatais. Mano nuomone, kūrybinė reklamos agentura turi imti virsu santykiuose su media. Suprantu media nora pateisinti savo strategiškuma, bet dazniausiai jie tik sugadina visa reikala – vietoj paprasto dalyko padaro kazka sudetinga, kas gal ir yra grazu, bet nebutinai veiksminga…”
Kitaip tariant nuo pilstymo iš tuščio į kiaurą situacija aiškesne netaps. Ir, art, nemaišyk menininkų su kūrybininkais. Jeigu tenka dirbti su menininkais, tai didelė užuojauta, tačiau didžioji dauguma didžiųjų reklamos guru vardų priklauso ex kūrybininkams – art’ams ir kopiraiteriams. Kliento niekas neverčia dirbti su jokia agentūra, tačiau negirdėjau, kad kuriam būtų pasirodę įdomu prieš pasirenkant agentūrą susitikt kelis kartus papietaut su kūrybos direktoriumi ir pajaust ar tai tas žmogus su kuriuo jis ras kalbą. Beveik neabejoju, kad keli nuoširdūs pokalbiai apie reklamos rinką ir situaciją pasirenkant agentūrą būtų naudingesni negu dabar vykdomi pitch’ai – kas iš to, kad tu tris mėnesius pristatymui droži kampanijos rėmelius, jeigu galiausiai vis tiek paveikslus tapo klientas (su media agentūros patarimais :D).
Bet prisipazinkime – atsakymo, kodel media agenturos zmones negali spresti apie kuryba, ne vienas neturime. Klientas ir reklamos agentura gali, o vat media agenturos zmogus negali? Tai, kad tu dirbi su skaiciais, is taves menininko gysleles (jeigu ja turi) neatima.
Jeigu as domiuosi reklama, daug ta tema skaitau, ziuriu ir lyginu, kas gali pasakyti, kad mano intucija klysta? Ir kad jo neklysta?
Neuzmirskime, kad Vakaruose yra Account planners pozicija, kurios zmones dirba su skaiciais ir tyrimais. Todel gimsta Dove arba Old Spice kampanijos. Jos negimsta vien tik susedus keliems protingiems zmonems.
Artūrai, matau esi “puikiai” informuotas, kaip kampanijos gimsta Lietuvoje T.y. pagal tave kūrybininkas ateina į darbą ir randa savo spintelėje brief’ą – nežinia iš kur atsiradusį ir kieno parašytą :) Aš išvis nesuprantu, kodėl čia taip dažnai minimi menininkai ir jų gyslelės – menininkas yra tas, kuris kuria pagal save ir parduoda. Kad ir š guminiame akvariume. Atsiras klientas – nupirks. Reklamos agentūros kūrybininkas gi kuria tai, ką vartotojas (ne klientas) turėtų “nupirkti”. Tai kūrybinis-strateginis darbas. Tai darbas, kuris turi savo specifiką ir kuris, kaip ir kiekvienas kitas, tuo geriau įvaldomas, kuo ilgiau jį dirbi. Čia, žinoma, yra labiau argumentas apie tai, kas ją turi kurti, kas, man regis, ir yra šio įrašo esmė – reklamšikai daro pievas, media padarys geriau. Va kokiu pagrindu tai sakoma – aš nesuprantu. Kad turit tyrimus (atskira kalba)? O jeigu santechnikas turi skalpelį, tai pas jį reikia eiti operuotis?
Savo nuomonę pareiškti teisę tu turi, bet, kaip Tadas sakė, aš turiu lygiai tokią pačią teisę pareikšti nuomonę apie media. Aš irgi tuo duomiuos. Tik, va, jeigu abiem atvejais tai yra tik nuomonė (negali jos pagrįsti juodu ant balto), kalbant apie kūrybą sakyčiau, kad agentūros nuomonė yra aukščiau, o kalbant apie media – media. Nes tie žmonės tame daugiau š yra pavalgę ir jaučia geriau, kas galėtų suveikti, o kas ne.
Kuriant reklamą, štai kas yra daroma :
1. iš pradžių yra nustatoma, ko norima iš targeto (kad pajaustų, kad pagalvotų ar kad padarytų),
2. tada sugalvojama KOKIĄ žinutę jiems perduoti, kad tai įvyktų.
3. o galiausiai galvojama KAIP tą žinutę perduot.
Ar media agentūra šita veikla užsiima ? Ne.
Ar tai, kad media agentūros darbuotojas domisi reklamos kūrybiniu procesu, padaro jį lygiaverčiu kūrybininku kūrybininkui iš reklamos agentūros? Ne
Media agentūroj dirba protingi žmonės, jie turi daug duomenų, informacijos. Bet jų veikla yra visai kita.
p.s. girdėjau, kad ir Lietuvos reklamos agentūrose yra account plannerių.
Sacharuk, jeigu media agentūra tuo neužsiiminėtų, šito įrašo čia nebūtų, manau. Jau turi kai kurios jų ir savo kūrybininkus.
Aha, jeigu užsiima dar ir tuo, tada sakykim, kad gali, pagrįstai gali.
Bet tada išeina toks keistas brand extension, tipo media agentūra ir kūrybinė agentūra viename. O tai kaip pozicionuotis tada geriau ? O ne geriau kitu vardu atsidaryt reklamos agentūrą normalią ? Nes taip, kai du viename, tai teikiamos paslaugos skamba skystokai, nors aišku jeigu iš agentūros išeina geri darbai, tai tą “skystokai” paneigs. Nu nežinau nežinau.
Tšš.. Media agentūrų kūrybiniai darbai yra tabu.
:]]
Bet vistiek, negalima turbūt daryt išvados, kad media agentūra negali padaryt geros reklaminės kampanijos, jeigu jau ji turi kūrybininkų pas save, m ?
Kai požiūris į kūrybą bus kūrybiškas, tai padarys ir kūrybą. Lietuvoje gabalą viešųjų pirkimų kūrybinių konkursų laimi spaustuvės, kurios turi “kūrybininkus” :) Tik jų vardų ir darbų nieks neprisimins. O, matai, sunku samdyti gerą kūrybinę komandą (būtent komandą, nes.. media agentūros protingos, pačios žino kodėl), kai tu klientui kūrybą “parduodi” nemokamai, ‘skant kaip bonusą prie kitų paslaugų. Na, gal dabar jau kas keičiasi tame iškreiptame pasaulyje…
jasninka. na laikas parodys
Na, visu pirma, mano irasas nereiskia, kad media agentura atsistos ir eis kurti reklamos. Ne. Bet nuomone gali tureti. Ir gali suprasti geriau uz kai kuriuos kurybos zmones kas turi buti reklamoje. Man yra teke girdeti zmoniu is Lietuvoje dideliu agenturu: “kuo maziau skaiciu briefe – tuo geriau”, “tie visi teoriniai straipsniai apie reklamos veikima – bullshitas, trukdantis kurybiskumui” ir pan.
Antra, nors jus cia su Sacharuku sau krizenate is media agenturu, procesas pamazu jau vyksta. Zinoma, niekas nepretenduoja sukurti TV klipo, bet internetui kurybos sprendimus media agenturos kuria. Jas, zinoma, igyvendina freelanceriai (arba net ir nedideles reklamos agenturos). Bet ar tai yra nuodeme?
Skaičių brief’e, bent jau tame, kurį gauna kūryba, iš ties neturėtų būti. Bet tai atskira tema. Man, Artūrai, įdomiau kitkas… 1) kodėl vienos agentūros dega tapti kūrybinėmis agentūromis, o kitos sako, kad kūryba – ne jų specializacija ir užsiima tuo, ko iš jų galima tikėtis? 2) media agentūros užsienyje juk tikrai gausiai dalyvauja ir laimi, kad ir tuose pačiuose Kanuose. Kaip veikia jos? Panašu į tai, kad jos turi atskirus pilnaverčius kūrybos skyrius, bet naiviai tikėdamas, kad civilizacija ten pažengusi toliau, smalsaujuos kokią kūrybą jos daro? t.y. negi daro tą patį, kaip ir eilinė kūrybinė agentūra? Vis užsiraunu ant kategorijos “best use of media” ir tai atrodo geresnė vieta pritaikyti savo kūrybiškumą nei tiesiog kuriant bet ką ir bet kam. Tobulu atveju įsivaizduoju, ad klientas iš reklamos agentūros gauną idėją bei agentūros įsivaizdavimą, kaip tą idėją galima realizuoti pasirinktoje media. Tuo pačiu idėją, kaip universalų dalyką, gauna ir media agentūra, kuri sako “ė, chebra (agentūra, kliente), dabar yra galimybė outdoor padaryti taip ir taip, nes jcdecaux įdiegė tą ir aną”. Va čia jau man panašu į media agentūros kompetencijos ribose esantį kūrybiškumą. Ar yra tokių pavyzdžių Lietuvoje?
Mariau, jei Gemiusas yra bent kazkiek arti tiesos, tai musu vartotojas esate kas antras. Pirmais antrais isiskaiciuot! :)
Nieko nenoriu izeisti, bet kalbant apie reklama [mano 95% atveju eina per banerine reklama], tai per menkus 4 savo praktikos internete metus esu mates iki 10 geru banerines reklamos sprendimu/principu. Noriu pabrezti, kad savo nuomone reiksiu grynai internetines reklamos remuose. Ir esu isitikines, kad mano pastabos del tam tikro specifinio kliento reklamos formos [kad ir tik CTR pagristos...], turetu buti labai stipriai analizuojamos media agenturoje ir tada perduodamos kurybininkui. Arba, jei mediaplaneris mato, kad portale X produktas Y geriau generuoja srautus su infoblokiniu baneriu, o ne su debeseliais, tai kodel galiausiai debeseliai turi imti virsu – baigiasi tuo, kad klientas mano, jog arba logas pasirinktas kanalas, arba reklama blogai isplanuota mediaplanerio. Nemanau, kad susimastoma apie kurybini sprendima, nes “reklama tokia grazi”.. As pats visa reklamos kampanija maniau, kad Keksas yra tele2 produktas :)))
Pritariu Art komentarui. Vieni be kito negali. Turi netik issakyti nuomone, bet vieni kitus ir priziureti. Ir vieni ir kiti gryba pjauna kartais :)
Gerai. Atsiprasau, bet neapsimetineju. Kas tai yra Media agentura ir kas yra Kurybine agentura? :( Kuo jos skiriasi ir kuo panasios? Labai aciu. :(
1. Pauliau, tavo pozicija manes nenustesbino :)
2. is patirties galiu pasakyti, kad pamacius tris kurybines koncepcijas media proj. vadovas 90% tiksliai pasakys, kuri bus efektyvesne
2. įdomu, kaip pasaulyje be dviejų alternatyvių realybių tuo pavyko įsitikinti?
Pauliau, atsakymas į tavo sarkastišką klausimą yra pačiame Vaido teiginyje – iš patirties. Turbūt sutiksi, kad sprendimas, kokią žinutę perduoti vartotojui priklauso ir nuo vartojimo įpročių? situacija, kai kūrybinė agentūra į atneštus vartojimo įpročių tyrimus žiūri arba tarsi pirmą kartą išvis apie tokius išgirdusi, arba tiesiog pro pirštus, yra kanoninė. O kur dar tie atvejai, kai kūrybinė agentūra nusprendžia, kad konkrečiai kampanijai reikia tv+internetas, be spaudos? Čia turint omeny kūrybinių agentūrų tyrimų pirkimo įpročius..
iš tos pačios patirties media žmogus gali spręsti ir apie tai, kas veiks – debesėlis dešinėj, ar nuolaidos procento ženklas viduryje.
Su tokiais gabumais reiktų ne kūrybos, bet ekstrasensorikos skyrių atsidaryt. Kūrybos agentūros daro kūrybą ir strategiją. Iš tos medžiagos, su tais resursais, kuriuos turi. Dažnai supranti, kad tau trūksta informacijos įžvalgoms, bet juk ne iš pižonizmo spjaunama į tyrimus – todėl, kad jiems nėra pinigų. Jeigu klientas turi kažkokius tyrimus, jis juos turėtų perduoti agentūrai, taip palengvindamas darbą, kurį ji daro geriausiai, o ne atvirkščiai – perduoti kūrybinius darbus tiems, kas turi kažkokius tyrimus. Žiū, taip tuoj kūrybą daryti pradės tyrimų bendrovės. Tas pats ir dėl to, kas nusprendžia kokia media bus panaudota.. Nu tai ok, lai susėda klientas, kūryba, media ir nusprendžia kas bei kodėl veiks geriausiai ir lenda atgal į savo urvus dirbti savo darbus.
nereikia jokios ekstrasensorikos, tiesiog yra skaičiai, kuriuos mes perkam, o jūs ne. “nėra pinigų” ne atmazas. kai kurie tyrimai nėra brangūs šiaip. viską tau duok, viskuo su tavim dalinkis, o tu jau padarysi strateginį sprendimą? tai vat už tokį požiūrį daugumą kūrybininkų menininkais ir vadina.
kiekvienam tokiam chaliavos “strategui” visuomet norisi užduoti vieną klausimą – kada paskutinį kartą pirkai postcampaign’ą?
adcm, ok, aišku, laikykit tą savo stebuklingo užpilo receptą po pagalve. tik jeigu negaila, pasakykit kokią kontorą atstovaujat, o aš pasistengsiu stebėti vietinius bei pasaulinius reklamos efektyvumo apdovanojimus ir žiūrėsiu, kaip jums sekasi.
geriausias apdovanojimas – patenkintas rezultatu klientas ir geras skaičius pelno langelyje, supranti?
o šiaip tai, Pauliau, aš Kokoškiną puikiai suprantu, nors ir dirbam konkuruojančiose agentūrose. dėl vienos priežasties – mums jūsų sustrateguotą šūdą tenka srėbti kur kas dažniau, nei jums mūsų.
O kas belieka sakyti? :) Visada kietai skamba, kai tokiais atvejais girdi, jog kampanija padėjo padidinti pardavimus. Fantastika – kampanija padidino, o ne sumažino pardavimus. Talentas, pavydėtinas talentas. Beje, jeigu neklystu šiemet ADrenaline dalyvavo ne vienas ir ne du media agentūrų darbai. Nelabai jie ką laimi, po ko belieka tik sakyti, jog svarbiausia yra padidinti pardavimai, bet faktas lieka faktu – dalyvaujama, ne tik skaičiai svarbu.
adcm, prieš švaistydamasis šūdais, prisistatyk vardu bei pavarde bei turėk konkrečių žinių apie drabstomo žmogaus darbus bei rezultatus.
@paulius.rymeikis negi taip sunku is ADCM sprest ką atstovauja :) ?
O mano nuomone, kadangi nepavykus kampanijai vienintelė kaltinama pusė bus media – tai ir nuomonę apie tai kokia kampanija turi būt turėtų reikšti media. Nes visiškai nesinori atsakyt už creatyvų nupaišytus nuostabiai dailius tačiau vartotojo neveikiančius debesiukus ;)
Ir niekas nesukelia daugiau frustracijos, nei tavo puikiai suplanuota kampanija sugadinta neteisingo kūrybinio sprendimo.
O ir šiaip būtų daug geriau – jei 100% atveju media kanalas gautų kampaniją planuot su jau esama kūrybine medžiaga – tada žinotum savo kortas – ir žaistum saugiau. Lietuvoj, deja, dabar yra įprasta, kad media blefuoja rezultatus tikėdamiesi kad craetyvai bus geri… jei nebuna – media pralaimi… o creatyvu tiesiog tyliai neapdovanoja.
ach, kokia jautri tu siela, bet vistiek esminis tavo argumentas šitoj diskusijoj buvo “nėra pinigų”. nepyk, adrenalinas nėra darbo efektyvumo rodiklis. Satta nuostabus festivalis, bet ne dėl šiųmetinių plakatų, kurie laimėjo:)
Aš nepykstu, tik klausiu kokio velnio jame dalyvaujama, jeigu svarbiausia yra padidėję pardavimai? Mano argumentai šioje diskusijoje neturi nieko bendra su pinigais. Jau esu minėjęs, kad media planuotas iš patirties gali pasakyti, jog procento ženklas dešinėje viršuje veiks geriau negu dešinėje apačioje tada, kai turės dviejų tokių kampanijų rezultatus. Kaip veiks originali kampanija, kurioje procento ženklas bus ir ten, ir ten jis pasakyti negali, nes neturi kur apie tai paskaityti.. O paskaityti galima socialinės psichologijos, pop psichologijos, sociologijos darbuose, knygose iš serijos “Buyology”, “Advertised mind”, “Advertising and the mind of the consumer” bei kitose – ten, kur iš principo aiškinama ką ir kodėl žmogus renkasi, dėl ko galima daryti originalią kampaniją nuo nulio ir vis tiek spręsti veiks tai ar neveiks. Tokie šaltiniai prieinami visiems be išimties, tereikia smegenų tuo pasinaudoti. Daryti copy-paste’us nuo anksčiau pasiteisinusių kampanijų nėra didelis menas ir originalumu nepasižymi, o jeigu jums trūksta žinių, kad norint būt pastebėtam reikia pateikti save originaliai, tada gal ir bendrai nereiktų tęsti šios diskusijos.
Man nepatinka poziuris – kodel mes negalime kritikuoti? Nematau tame bendradarbiavimo, o tik nuoga konkurencija – pasirodyti geresniu kliento akyse.
ai, tik dabar supratau, ko tu čia įsižeidei. sakydamas “tavo šūdą” turėjau omeny kūrybą apskritai, o ne ne tave konkrečiai, Pauliau. nereikia pažodžiui, žvelk kūrybiškai. o dėl viešumo, tai tik palinkėsiu tau sėkmingo selfbranding’o:)
Kitas dalykas, kad kurybine agentura daznai (ne visada) geriau pazista klienta (jo poreikius, kaprizus ir pan.) nei media agentura.
Pauliau, nebūk naivus, tu puikiai turėtum suprasti, kodėl dalyvaujama. dėl viešumo, dėl medalio, kuriuo galima pamosikuoti klientui per pitch’ą. tai jokiu būdu nėra darbo kokybės įvertinimas. ant alaus butelių irgi pilna medalių, vieniems jis nuo to skanesnis, kitiems – ne. originalumas ir naudojimasis patirtimi iš pasiteisinusių kampanijų gali eiti koja kojon, copy-paste yra tada, kai žmogus prieš darydamas nesusimąsto.
Ausma, ne kliento pažinime čia esmė, manau, o tame, kad skaičiai yra nuobodu daugumai klientų, jie mieliau klausosi, kaip šitas žalias atspalvis truktels vartotojo pasąmonės rankinį stabdį ir privers palaimoje įčiuožti į originalaus ir išskirtinio produkto posūkį.
Ausma, gal aš ir klystu, tačiau kažkaip nelabai teko susidurti, kai kūrybinė agentūra sudirbinėja media strategiją, tuo tarpu atvirkščiai – ir ne kartą. Bendrai laikaus nuomonės, kad klientas duodamas užduotį turėtų sėsti tiek su media, tiek su kūrybine agentūra kartu ir nuspręsti, kas ką, kada ir kodėl darys. Bet gi va, matai, adcm aiškiai sako, kad nieko jie niekam neduos ir nerodys – va čia man yra gryniausias baimės pavyzdys, niekam nereikalinga konkurencija.
čia ne baimės pavyzdys, o elementari logika. nori būti leading agency – nusipirk skaičių, o jei nėra pinigų, tai kodėl gi po velnių tu turi būti leading strategas? konkurencija visuomet išliks, čia juk ne skautų organizacija. visų tikslas vienas – užsidirbti kuo daugiau ir gerai gyventi. klientas duoda pinigus už strategiją, tu juos pasiimi, nors investuoti į tai nenori (arba kaip tu sakai neturi galimybių). gal todėl kūrybinė ir nesudirbinėja medijinės, nes neturi kuo pagrįsti savo nuomonės?
As uz bendradarbiavima. Bet matyt pries tai reiktu abi komandas suteambuildinti, ypac jei vyraujanti dauguma – vyrai. Konkurencijos tada baisiai daug. Cia tokie zmogiskieji faktoriai.
bendradarbiavimas veiks iki to momento, kai klientas pasakys “kodėl mano bandelių niekas neperka?” tuomet abi pusės skubės įrodyti, kad viską padarė teisingai. jei nespėji – pitch’as. nes abiejų agentūrų akcininkai nesusikibs rankomis ir nuėję pas klientą nepasakys “neperka, nes tavo bandelė nekokia” :)
adcm, paskutinis klausimas.. ar jūsu nuomone kūrybinė agentūra kūrybos/strategijos klausimais turi nors vieną pranašumą prieš media agentūrą? kokį? ačiū.
Ausma, savo vietoje esančių žmonių nei buildinti, nei pas psichologą vesti nereikia, manau. Tik tokius surast problema.
Pauliau, medijinis neatliks viso kūrybos proceso 100%, t.y. jis gali sugalvoti, kad čia geriau zuikutis, bet kokio ilgio ausys mielesnės akiai jis nežino, jei neturi tam reikalingo išsilavinimo. o gali netgi ir nesugalvoti zuikučio, bet gali žinoti, kad zuikučio čia išvis nereikia. kalba ne bendrai, o apie konkrečią situaciją mūsų rinkoje. yra kūrybininkų, kurie perka/prašo/reikalauja visko, ko jiems reikia gerai darbą atlikti, ir yra tokių, kurie tik putojasi “nesikiškit į kūrybą, nes mes nesikišam į mediją”, nors kątik 58-tą kartą tavęs paklausė kokios užlaidos Lietuvos ryte.. Idealiu atveju be abejonės kiekvienas turi dirbti savo darbą nesikišdamas į kito, pagarbiai, išklausydamas visas nuomones, bendradarbiaudamas. bet juk ne idealioj terpėj dirbame. aš negaliu vienareikšmiškai atsakyti į tavo klausimą paprasčiausiai dėl to, kad visokių kūrybininkų yra. su vienais lengva dirbti, su kitais – ne, ir pastarųjų daugiau. supranti, keistas tu esi kūrybininke, pvz kątik manęs paklausei apie pranašumus. o aš ne apie pranašumą kalbu, man tai nerūpi, man svarbu geri rezultatai, pilna piniginė ir ramūs nervai. o šiai mano primityviai “harmonijai” pasiekti dažniausiai trukdai tu. nes kalbi apie apdovanojimus, pranašumus.. o aš tiesiog žinau, kad šito debesėlio tavo makete nereikia, nes dar aną savaitę gavau per galvą, kodėl tiek mažai bandelių nupirkta. pasirodo makete bandelės nebuvo, tik debesėliai. bet sutinku, tu juos pieši tobulai.
Aišku. Media negali sugalvoti zuikučio, bet iš savo patirties gali pasakyti ar jis konkrečiu atveju tiks. Puiku, tuo ir reiktų užsiimti.
“ne kliento pažinime čia esmė, manau, o tame, kad skaičiai yra nuobodu daugumai klientų, jie mieliau klausosi, kaip šitas žalias atspalvis truktels vartotojo pasąmonės rankinį stabdį ir privers palaimoje įčiuožti į originalaus ir išskirtinio produkto posūkį”.
pritariu. kreatyvai – fantastika, zmones galintys vos ne stebuklus, kuria originalius ir akiai patrauklius sprendimus, bet jei jie neveikia? cia zodi ir turi tarti media vadovas veiks ar ne, o jei veiks tai kiek.
Jūs pas tuos klientus nors kartą esat buvę, pristatinėjot kūrybines idėjas, matėt, kaip kiti tai daro ar ir toliau svaigstat diringo lygyje? Išvis, laikot reklamos agentūrų žmones dailininkais – čia tas pats, kas aš sakyčiau, jog media žmonės negali vertinti nieko, ko negalima įvesti į excel’į. Gal jau laikas būtų pradėti skirti, jog viena yra pasakyti, jog “ten” neveiks debesėliai, nes jie pasiklys grafinės informacijos sraute ir visai kas kita nerodykit dainuojančio triušio, nes tg nemėgsta dainuojančių triušių. Biški apsiprėžkit savo kompetencijos ribas, nes kuo toliau, tuo juokingiau skambės, kai bandot parodyti, jog dirbdami savo darbus sugebat TOLYGIAI vystyti kompetencija kitose srityse, kuriose nuolat dirba ir specializuojasi kiti žmonės.
hehe na bet ir kalbi kaip “dailininkas”:) ar pas klientus mes esam buvę, ar pristatinėjom, ar matėm kaip pristatinėja. ne, šiaip čia pezam, nes delfyje nėra ką komentuoti. tame ir bėda, kad buvom matėm. iš čia ir originalus A.K. įrašas kaip suprantu gimė.
kiekvieną kartą tu (vėlgi bendrine prasme) kalbi apie purpurinę karvę, bet siunti man nuolatos žalmarges. ir dar pyksti, kai sakau tau, jog čia vėl juoda-balta. taip buvo jau praėjusį kartą – neveikė. tada tu dar labiau pyksti, nes esi baigęs dailioškę, 5 metus dirbai dizaineriu (kas kas, bet jau tu tai tikrai spalvas skiri) ir dabar vadovauji akauntui. turbūt sutiksi, Pauliau, kad kūrybinėj idėjoj yra tam tikri elementarūs dalykai, suvokiami ilgėliau dirbančiam reklamoje. pvz jei augini ir pardavinėji pomidorus, tai nereikia daryti akcijos “pirk tris ananasus po penkis litus ir dešimt dantų krapštukų po 48cnt – gausi nemokamai pomidorų”, pasakyk aiškiai “pirk MANO pomidorus, NES…” ir va čia kurk tą savo istoriją. tokie dalykai suvokiami ir man medijiniam, nes ir aš tas knygas skaitau, ir netgi stengiuosi kurti savas medijines istorijas (patikėsi ar ne). dabargi tu gauni iš manęs komunikacijos planą, kuriame tv3 56%, lryto tv 4%, lnk 30%, pbk 10%. na ir ką tu man pasakysi, jei neturi excelinės (o juk neturi) lentelės, kurioje aiškiai ne purpuru parašyta, jog pomidorus valgantys nežiūri lryto tv? ok, aš neturėčiau tau taip daryti ir nesiūlyti tavo kūrybinei idėjai tv6, bet tu kažkodėl sustrategavai, kad tavo pomidorų įvedimui labai tinka tv žaidimas. kur aš tau už tokį medijinį biudžetą nupirksiu žaidimą? grubiai tariant tu gali sau leisti feilinti, nes klientas nesutiko mokėti už pre ir post tyrimus. pats tu neturi pinigų mokėti. o man tenka mokėti ir feilinti aš negaliu, nes turėjau skaičius, kurie aiškiai rodė, jog to negalima buvo daryti. ir A.K. tai pamatęs (nes turi tuos pačius skaičius) parašys klientui laišką. o tavo konkurentas neparašys, nes remsis ne faktais, o savo nuomone/požiūriu.
adcm, tie skaičiai, kuriuos perka media agentūra, neturi nieko bendro su informacija, kurios reikia kūrybinės agentūros account planeriio ar marketingo žmogaus darbui: psichografijos, gyvenimo būdo, požiūrio įžvalgų, segmentacijos, emocijos brando atžvilgiu ir t.t. Tokie tyrimai iš tiesų labai brangūs ir agentūros nepirks, jei klientas neinvestuoja.
Vakar pas mane buvo klientas, kuris investavo kelis metus pagal media agentūros rekomendacijas, susitikimo metu ir klausia ką reikia daryti, nes jokio rezultato. Media agentūra klientui nesugebėjo ištransliuoti, kad š yra tas jo adaptuotas maketas su klipu, bet kai jau kliento agentūra kuria, staiga media specialistas imasi iniciatyvos “patarti” kas geriau.
Media verslas yra media, o kūrybinės agentūros gyvena iš “konsultavimo”. Pirmiausia kalba yra apie turinį, tik tada kaip tas turinys pasieks žmones. Media agentūra turinio nekuria ir neturi tam tinkamų tyrimų.
keistas pareiškimas, Arnai. Kiekybiniai vartotojų gyvenimo būdo/įpročių/požiūrio tyrimai, t.y. psichografija, yra kiekvienos media agentūros įrankis. TNS Atlas yra būtent tai (tik nepradėkim diskusijos apie jo kokybę). Beje, būtent šiuo elementariu belekiek metų gyvuojančiu įrankiu ir yra tekę nustebinti ne vieną kūrybos accountą. ir supykdyti irgi. nes na iš kur gi aš galiu turėti tokius duomenis?:)
tai aisku kad gali. “ni vapros”. ir ne tik gali, bet ir privalo ;) o kreatyvas jei nori ir gali – te sprendzia ir vertina media darba. kur problema?
Įsiterpsiu į diskusiją … šiaip, dėl įvairumo, kad skaitytojui būtų įdomiau sekti senbūvių pašnekėsį :). Nors komentarai gerokai peržengė straipsnelio temos ribas, norėčiau grįžti prie iškelto klausimo ir pasakyti – ne tik gali, bet ir turi. Apvertus straipsnelio pavadinimą į kitą barikadų pusę (“Ar gali kūrybinė agentūra…”, atsakymas būtų analogiškas. Taigis, bendradarbiauti reikia, kolegos, o ne ieškoti “kraštinio”.
Patikslinsiu, spręsti turime ne apie darbą (kiekvienas turi savo metodų), bet apie rezultatą. Vat kur prelegentai nėra 100% tikslūs – tai rezultato apibrėžime. Tas rezultatas tikrai nėra tų bandelių pardavimai tonomis ar neįtinėtini kiškučiai vaivorykštiniuose debesėliuose. Profas (kūrybininkas ar planuotojas, nesvarbu) turėtų būti vertinamas tuo atveju, kai jo “bandeles ir kiškučiai” patiks vartotojui iš esmės. Jei tas “patikimas” automatiškai nesikonvertuoja į kliento pardavimo pajamas, tai, sorry, bet šlubuoja kiti merketinginiai elementai (neadekvati kaina, distribucijos problemos … vienu žodžiu, sferos už kūrybinės ir media agentūrų įtakos ribų). Kur link vairuoju?
Pirma, reklamos užsakovas iškelia neadekvačias užduotis agentūrai (media/kūrybos) – pvz. padidink pardavimus xx%. Pastaroji (whatever agentūra) aišku pasirašo. Bet kolegos, nemoki p**ti, nereikia lysti. Elementorinė tiesa – reklama neparduoda, ji įtakoja/formuoja polinkį pirkti. Tai gali tiek media, tiek kūrybiniai sprendimai (jų simbiozė išvis pasaka). Tai ką, neužtenka drąsos susėst su klientu, re-brief’intis ir išsikelt sau įgyvendinamas užduotis? Ar taip tų litų norisi, kad rodomas tik papimpintas agentūros fasadas, o vadovaujamasi strategija “o gal šį kartą pavyks”. Na o jei nepavyks, tai apdrabstysime purvais kolegas iš kūrybos/medijos ir visi bus (ne)patenkinti. Reziume, apie agentūros rezultato fail’as yra koduojamas, jei trūksta patirties/drąsos/savo srities profesionalumo ir galiausiai prezentavimosi ir saviraiškos įgūdžių bendraujant su klientu. Kadangi labai išsiplėčiau, tai trauktis nėr kur, todėl pratęsiu.
Antras pastebėjimas. Jei suformuota reklaminė žinutė (klipas, maketas) ir jos sklaida atspindi tik kūrėjo/skleidėjo nuomonę, tai automatiškai yra subjektyvu. Todėl, be abejonės, reikia pasitelkti papildomų akių/ausų/nuomonių įvairovei įsisavinti. Kaip jau minėta, esant ribotiems finansams (kitaip tariant, gailint pinigų) galima rasti kitokių tyrimų būdų. Kita vertus, kam tau 1000 respondentų Onibusas, jei savo bandeles parduodi tik prie Halės. Taigi, tyrimų reikia, bet nereikia išankstinio nusistatymo apie jų brangumą ir netikslumą. Beje, dėl tų pačių tyrimų – jei nežinote, ką darysite su tyrimų ataskaita, tai geriau išviso nesiimkite reikalo – tuščias laiko/pinigų gaišimas laukiant stebuklo… Na o reziume toks – žinojimas, kad yra tyrimų skaičiai neatleidžia nuo neatsakomybės jais operuojant. T.y. net turtingiausia agentūra, susipirkusi visas įmanomas TNS (ir pan.) apklausas ir nesugebanti jų sugromuliuoti ir pritaikyti konkrečiam tikslui, yra diletantė tyrimuose. Ir nereikia kaltinti kūrybininkų, kad jie neperka tyrimų. Jie bent sau pripažįsta, kad nieko sau (užsakovui) naudingo iš tų tyrimų neišgaudys. Bet praktiškai Lietuvoje tyrimai yra grynas biznis, į kurį įsuktos media agentūros, turinčios pirkti teliką pagal grp/trp, suskaičiuotus tns‘o. Taip sukasi pinigų ratas (ir pusračiai su nukrypimais į konkrečias kišenes). Todėl net ir media agentūroms nėra čia ko per daug dangstytis skaičiukais. Esmė yra gebėjimas už kiekvieno kringelio pamatyti vartotojo tipažą ir jį atspindinčias kiekybines/kokybines charakteristikas (ir atitinkamai į tai sureaguoti kūrybiniu sprendimu ir tinkamu skaidos kanalų parinkimu).
Ir pabaigai trečias pastebėjimas. Kūrybinis sprendimas (reklama) yra „front-office“, kurį mato/vartoja potenc. pirkėjas. Ar jis susimąsto, kaip žinutė jį pasiekė? Greičiai jam vienodai šviečia ir taip turėtų būti (nebent jo reakcija į reklamą yra ūmiai negatyvi ir šį negatyvumą absorbuoja pats media nešėjas). Tas nematomas „back-office“ yra media planuotojai. Tai pagalvokime dabar ramiai – ar gali sistema normaliai veikti, jei abi dalys nesuderinamos? Skiriasi versijos, arba duomenys klaidingame formate (čia viskas yra metafora, patikslinu). Gali, bet jokio malonumo niekam tai nesuteiks. Greičiausiai tai bus kančia, kuri jau seniai kankina LR reklamos rinką – skurdus, nuobodus, kičinis šlamšto brukimas. Ir tai man kelia pagrįstą abejonę ar reklamos užsakovai traktuoja mus kaip sveikus, mentališkai įgalius ir gebančius jausti daugiau nei fiziologinius poreikius individus. Todėl sistemai reikia suderinamumo. Kūryba turi žinoti, ką (kiškutį ar bandelę) individui nėra koktu matyti. Jei nesigaudo, tegu paklausia media agentūros. Tie paprastai turi tyrimų, tik nesugalvoja, kur juos kišti. O planuotojas tegu pažvelgia už excelio ribų – vien affinity (ir kiti indikatoriai) nerodo individo santykio su media ir jos vartojimo pasekmių (reklama pamatyta TV gali būti akstinas ignoruoti brandą, nes individas netiki TV, kaip žiniasklaidos kanalu). Šioj vietoj kūrybininkai geriau nupaišytų žmogaus percepcijų skalę ir vizualizuotų jo motyvacijas.
Nors tobulam pasaulyje viskas vyktų daugmaž nuosekliai (įžvalgos > tikslai > sprendimas >sklaida), realiai tenka šokti į riedantį traukinį. Tai ir dėl lėšų tyrimams stokos, dėl to paties kliento užsifiksavimo ties pardavimų apimties, dėl mėgėjų agentūrose… Aibė dalykų, bet mokomės. Todėl juokingai man skamba garsios frazės apie didžiulę patirtį įgyta Lietuvos reklamos rinkoje (kas a priori turėtų reikšti teisingą nuomonę). Jei tiek metų malėme š***, tai nuo laiko jis kitos konsistencijos neįgaus. Nereikia iš savęs statyti guru – dauguma mūsų dar pradinukai, todėl patirties įgausime tik dalindamiesi patirtimi ir įžvalgomis, o ne drabstydamiesi ir plūsdamiesi.
Viso gero.
“TNS Atlas™ tikslas – nustatyti tikslines produktų vartotojų grupes, surinkti informaciją apie žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius. Tyrimą sudaro klausimai apie daugiau nei 90 produktų grupių vartojimą, prekės ženklų žinomumą, preferencijas. Klausimai apima respondentų asmeninio vartojimo ir pirkimo įpročius, jų požiūrį į reklamą žiniasklaidoje, laisvalaikį, TV kanalų bei radijo stočių žinomumą, vartojimo dažnį.”
Vialieta, priimsiu tave į darbą.
Arnai, visas Atlas klausimų sąrašas paremtas senuoju Activities-Interests-Opinions modeliu. tepataiso mane Rūta, jei aš klystu, bet tai ir yra psichografinis AIO modelis.
jei kiekvienas konkretus reklamos atvejis sulauktu tiek diskusijos, kiek iki siol cia pasakyta, matyt sitos temos isvis nebutu. Vietoj to, kad piltumete pamazgas, pradekite paprasciausiai bendrauti. Nuosirdziai patariu. Abi puses yra reikalingos ir abi turi bendradarbiauti, o ne konkuruoti [teoriskai net nera kur konkuruoti].
O kad komunikacines tarp media ir kurybos nera – faktas. Turbut kone visi planeriai medziaga, kuria reikes promotinti, pamato tik tada, kai planas jau padarytas. Ir dar beda, kad daznai ta medziaga netgi veluoja buti pateikta…
Jei nesusitvarkysim, tai anksciau ar veliau uzsilenksim su tokiu paslaugu paketu, kuris dabar siulomas…
Vialeta, aplodismentai
Žmogus turi tris puses, asmenine, profesionaliaja ir slapta… Viešoj erdvėj jis gali sakyti, kad galvoja arba jaučiasi vienaip. Būdamas privačioje/konfidencialioje aplinkoje žmogus dažnai išreiškia visai kitas vertybes. Štai kodėl negalima aklai pasitykėti tyrimais, kuriuos taip giriate.
Kodėl rečiau kyla reversinis klausimas apie media agentūros darbo kritiką? Iš savo patirties (dirbau ir kūrybos, ir media projektuose) pasakysiu: media planus kritikuoti daug sunkiau nei reklamos maketus. Apie kūrybą visi turi savo nuomonę: gražu/negražu, patinka/nepatinka, raudona ar geltona, kiškis ar bandelė…. Jeigu užsakovas leidžia reklamos pasiūlymus vertinti visiems, įskaitant sekretores (galbūt jos pataiko netoli target’o), tuomet po savaitės diskusijų kliento ofise lieka klaikus išsigimęs reklamos variantas, kuriame vienas pataisė spalvą, kitas raides pagražino ir kt. Užtat kai ant stalo ar ekrane išskleidi media planus su visais Grp, trp, cpp, cpt, tgi, tuomet geriausiu atveju dėl vaizdo išmetami keli klausimai, juos lengvai gali atsakyti, nes operuoji skaičiais ir terminais, kuriuos ne visi supranta, pakeiti porą transliacijų laikų arba TV anteną pakeiti į Gyvenimo būdą, ir taškas.
Na ir diskusija… Nesuprantu konkurencijos priežasčių tarp kūrybinių ir media agentūrų.
Žinoma, klientai tik gali pasvajoti apie idealų bendradarbiavimo modelį: “šios abi agentūros (o netgi sakyčiau ir trečia – PR) dirba kartu, kartu susitinka, apsitaria, kuris sprendimas yra geriausias pagal kliento užduotį ir ateina atnešę kompleksinį sprendimą (arba du – kad būtų iš ko rinktis).”
Man keista, kaip jūs vieni ant kitų varote, nors iš esmės turėtumėte būti geriausiais draugais…
Jurga, čia verlsas, ne draugų klubas. Juk jeigu sudergi kūrybos darbą ir jį padarai pats, uždirbi dvigubai. Belieka tik įtikėti, kad geriausiai kūrybą daro media agentūros. Tuoj įnešim pasauliui naują trend’ą.. Žiū po kelerių metų ims užsidarinėti DDB, Ogilvy ir pan. ofisai pasaulyje.
Vialeta, rezpekt’as!
Pauliau, tai visi cia jau suprato (tikiuosi), kad tu teisus. Gali jau ramiai but. DARYKIT toliau kuryba ;)
p. Rymeiki, jūsų baimė dėl trendo yra suprantama, tačiau-o- bet perdėta. Juk drąsi šalis esame, išgyvensim. Kita vertus, net jei naują kryptį sugeneruosime, bent taip išgarsėsime pasaulinėje reklamos rinkoje.
Marginalinis mąstymas yra neracionalus. Nei media planuotojai, nei kūrybininkai savo kromelių neuždarys. Na bent jau tie, kurie perlips per savo ambicijas ir bus pakankamai atviri transformacijoms, vykstančiom komunikacijų planavime ir išpildyme.
Jei neklystu (o greičiausiai taip ir bus) prieš gerą dešimtmetį vyko aiški diversifikacija į grynai media ir totaliai kūrybines agentūras. Man ir dekados nepakako suvokt tokios struktūros pranašumo. Bučiau koks reklamdavys, pirkčiau iš vieno shop‘o full service ir drožčiau konkretų „strategą“ dėl fail‘u. O dabar ping-pongas kažkoks ir galai sumerkti į tamsius vandenis.
Taigi, dėl transformacijų. Pasikartosiu, kad pasaulis netobulas, todėl kūrybininkai kartais perka media, o planuotojai tapo paveikslus. Tai gal, sakau, hipotetiškai galima įtarti, kad reklamos kūrimas ir sklaida nebe tokia, kokia ji buvo pernai? Reklamos užsakovams reikia daugiau nei maketas+kanalas jam paskleisti? Ir ačiū D jei taip yra. Bent jie bando keistis. O tai ko agentūros velkasi paskui nors, anot agentūrų prisistatymų, viena už kita yra labiau „advanced & ahead of client expectations“?
Rastųsi turtingas partneris (pageidautina su mokiu client portfolio) spjaučiau į gerą gyvenimą ir atidaryčiau efektyvių komunikacijų strategavimo shop‘ą. Tai mano kūrybininkai džiaugtųsi, kad į juos žiūrima ne tik, kaip į artistus. O į planuotojus jamčiau psichologus su 10-ais iš matematikos Ir įsivyrautų naujas trendas, o kontora team building‘us darytų kurioj nors (nuosavoj) Karibų jūros salelėj…
iliustracijai apie kai kurių kūrybininkų strategiškumą, įžvalgumą, sprendimų pagrįstumą ir t.t.:
“Tiesa, tu mane šokiruosi, jeigu pasakysi, kad tau čia trys kažkokios tai beždžionės ir tu jų net nesuvedi su 3 beždžionių (nieko nematau, nieko negirdžiu, nieko nesakau) simbolika.”
“jeigu sakai, kad nesuvedei, nes nesidomi japonistika, tada visiškai tave suprantu, kaip ir pritariu, jog reklama tai ne protmūšis. Tuo pačiu, gal kiek pasikartosiu, bet buvau ir lieku įsitikinęs, kad šios trys beždžionėlės patenka tarp topinių simbolių. Smarkiai aplenkdamos ir Feniksą su pelenais ir panašius (nesugalvoju). Kitaip tariant – esu lengvai šokiruotas”
http://tinyurl.com/37lk52c
no more comments : )
žodi, ir ką jūs tuo norit pasakyti? :) Aš vis dar savo ir kliento TG tarpe nerandu žmonių (o po minimos diskusijos specialiai paieškojau), kuriems visa ta beždionizacija būtų nesuprantama. Juoba, jeigu kalbėti media agentūrų kalba, tai klientas labai patenkintas :) o visa ta simbolika (jau be mano įsikišimo) naudojama kitose kliento veiklose. (p.s. neabejotinai media agentūrų tyrimai turėtų ką pasakyti apie 3 beždžionėlių simbolikos atpažįstamumą :D).
Vialieta, tik ironizuoju.
o taip p. Rymeiki, supratau dar prieš rašant postą :) Gerbiu jumis už aktyvų įsitraukimą į dansu ir čia čiupinėjamas temas. Jei ne jūsų gerbiamasis, nuomonė, nyku būtų. O taip vyksta kažkas. Aš už išreiškimą savo pozicijų, kurios nėra vien tik aklos nuostatos. Šaunuolis.
Artūrai,
Ar netyčia nejauti, kad tavo žodynas išduoda dalį problemos? Nedidelio kalibro didybės maniją, teisę imti ir SPRĘSTI apie kūrybinius darbus ir jų potencialų efektyvumą?
Spręsti, sakai? Nes, matote, media žmogus SĖDĖJO PRIE LENTELIŲ su skaičiais. O efektyvumas matuojamas irgi ne kažkuo kitu, o SKAIČIAIS. Taigi, akivaizdžiai, apie kūrybą turėtų spręsti būtent media žmogus. Mhm… Tai vadinasi nine wheel logic, kiek pamenu.
Tai gal geriau kalbėkim apie “turėti nuomonę” ir “išsakyti nuomonę”?
Taigi, turėti nuomonę media žmonės, aišku, gali apie absoliučiai viską. Čia aš su tavimi 100% sutinku. Būdinga mums visiems, visais klausimais.
Dėl ko reiktų pasvarstyti, tai ar tikrai visos tos nuomonės turėtų būti ištransliuotos į eterį.
Nes nepriklausomai nuo to, kiek sau teisių ir laisvių suteiksi pats, kūrybos agentūros žmonėms atrodysi tik (atsiprašau už grubų žodį) šmikis, kuris lenda į svetimą daržą. Profanas, vaidinantis ekspertą srityje, apie kurią išmano iš nuogirdų. O tai reikš tiktai tiek, kad jei kampanija turėtų būti “tobulinama” po tamstos komentarų (čia tuo atveju, jei tie komentarai papirko klientą ir jis po jais irgi pasirašė), tai agentūra, kuri turės toliau daryti darbą darys jį dvigubai pikta ir nelaiminga. Nes kliento nuomonė yra kliento, o 3-ios šalies nuomonei vieta, na pats žinai…
Kadangi emocinis kūrėjo nusiteikimas, galbūt esi girdėjęs, yra šiek tiek svarbus kūrybos rezultatui, klientas gaus produktą, kuris bus prastesnis, negu galėtų būti, dėl to, kad tamsta kišate savo trigrašį ten, kur nederėtų.
Ir čia jau visai nesvarbu, kiek kūrybos agentūra teisi, galvodama, kad ji geriau išmano savo amatą nei tu jos. Save tu įtikint gali, kad tu išmanai apie kūrybą, nes sėdėjai prie lentelių, skaitei blogą ir žiūrėjai dvd, bet kūrybos agentūrai, dėl kažkokių priežasčių, visada atrodys, kad tu esi kitos srities specialistas, tad, ko gero, menkas specialistas kūryboje. Taigi, jei tau rūpi tavo kliento gerovė, patarčiau nuo tokios nuomonės išsakymo geriau susilaikyti. Juoba, kad pats pagerinti kampanijos negali. Nei savo kūryba, nei savo rekomendacijomis. Gali tik ją pakritikuoti ir palikti gulėti apskabytą.
O jei tavęs kartais neįtikina šitie egocentriški kūrybininkiški pasvaičiojimai, tai gali pažiūrėti į situaciją objektyviau. Užduok sau paprastą klausimą – koks yra media agentūros įkainis, kurį ji ima už konsultacijas apie reklamos turinį…?
Aha, taip, 0. Kaip manai kodėl? (…vieta keletos minučių pasvarstymams…).
Ir pabaigai – kiek manai klientas mokėtų, kad išgirstų tavo nuomonę (atsiprašau “sprendimą”)? Ar atsakymo suma yra lygi skaičiui, kurį minėjau anksčiau kalbėdamas apie reklamos turinio konsultacijų kainą media reklamos agentūrų įkainiuose? 0ct?
Juokinga :) media agentura ir kurybos agentura dirba vienam klientui uz ju mokamus pinigus, ir viena turi tyrimu rezultatus, bet nesidalina, nes kodel ji turetu…
Ne, as nepretenduoju i kurybos darza. Man tik rupi, kad kampanija butu efektyvi. Nes kazkodel kurybines agenturos niekas neklausia WTF, kai, pvz., baneriai, skirti generuoti paspaudimus, ju negeneruoja. Tada kas kaltas? Media agentura. Nors sakome: “Darykite paprasta call to action be jokiu menu. Bandeme. ZInome”. Ne, media agentura nieko “nesupranta”.
Tas pats ir kitose medijose. Turiu klasikini pavyzdi apie lauko reklama ir kava, kur mes sakeme: “Nieko nebus su tuo maketu. Niekas jo nepastebes. Sviesus. Blyskus”. Ne, kurybos agentura uzsispyre. Ir, zinoma, likome teisus.
Mes juk irgi turime patirties. Ir intuicijos. Taip, ir dar skaicius, nes jie padeda ugdyti intuicija.
Apskritai, zinoma, geriausia yra dirbti profesionalams su profesionalais. Jeigu abi puses zino ka daro (ir daro gerai), nekils noro kritikuoti.
Galiausiai, argi klientai is musu nenori bendradarbiavimo? Jeigu kurybine agentura gali siulyti naudoti TV arba lauko reklama…? O mes?
Artūrai, bet kad ir to “call to action” atveju, kuo tu remiesi? Tuo, kad devyni debesėliai neveikė, o du tekstiniai call to action suveikė? Tai gal debesėliai neįspūdingi buvo, o gal debesėliams gero ‘call to action’ trūko? Žinai, čia kaip dažnai reklamos žudytojai rodo savo įžvalgumą: “ai, čia copy-paste – reklama su šunimi jau buvo”. Bet gi šunys reklamoje naudojami tikrai dažnai, tai negi visos reklamos po pirmos yra plagiatai? Klausimas yra kokiu pagrindu tu gali teigti, kad debesėlių nereikia? Sakau, jeigu argumentas yra, jog tai yra “media heavy” puslapis, kuriame grafika grafiką valgo, o su tekstiniu maketu galėtum išsišokti, tai man čia skamba ir įžvalgiai, ir naudingai, ir logiškai, bet jeigu tik tiek, jok iki šiol debesėliai čia neveikė, tai čia ne daugiau spėjimo.
Taip, gal debeseliams ir truko gero call to action. Nesakau, kad turi buti tik tekstas. Taciau jeigu paklausciau musu interneto skyriaus, speju, kad jie sunkiai prisimintu atveji kada kurybine agentura domejosi kaip veike ju padaryti baneriai.
O apskritai, geriausia yra ziureti Mad men 4-aji sezono. Sako, Donas Draperis jame jau visai nusigere.
Palauksiu, kol House’as jį pradės gydyti.
padirbus kurybineje agenturoje ir daug bendradarbiavus su ivairiom pirmaujanciom ir atsiliekanciom media agenturom, nusprendziau kad (bent jau Lietuvoje) jos yra nereikalingos ir geriau jau klientai tuos pinigus investuotu kurti geresnius produktus arba paslaugas (iskaitant klientu aptarnavima ir kt). musu saliai tai praverstu. zmones atsirinks kas yra tikrai gerai:)
todel sakyciau kad nera ko gincytis – nemanau, kad nors viena puse kuria naudinga pasauliui produkta. bendra fainuma gimstanti procese vertinu, bet kazkaip jauciu kad is to yra nauda tik dalyviams.
p.s. kalbant apie nereikalinguma, turejau omenyje visas agenturas – ir kurybines ir media.
Media agentūra turi dirbti kartu su reklamos agentūra, kad pasiektų geriausią rezultatą. Kas per pasidraskymai per pristatymus, kad pasirodyti klientui “kokie mes kieti ir paisantys jūsų interesų”?
Ką rodys media agentūra be reklamos agentūros sukurto turinio? Produkto logotipą baltame fone? Arba, “kūrybiškai parinkusi plotus”, tą patį logotipą projektuojamą ant Sporto rūmų sienos? Don’t think so.
Lygiai taip pat reklamos agentūra, turinti vidutinišką įdėją, gali ženkliai padidinti jos efektyvumą su geru media planavimu (tinkama, netikėta vieta, laikas, etc.)
Dabartinis media/reklamos agentūrų darbo modelis LT apskritai dauguma atveju ydingas. Dirbama ne lygiagrečiai, o atskirai; darbo procese šių dviejų sričių derinimas kampanijos labui – minimalus.
Klientas turėtų suvokti, kad jo interesus geriau atstovauja agentūros, kurios sugeba susitarti tarpusavyje; o ne agentūra, kurios gaidys garsiau gieda per susitikimą/idėjų pristatymą.
Jeigu žiniasklaidos planavimo agentūra gali dalyvauti kūrybinių sprendimų pristatyme klientui ir kartu su klientu kritiškai vertinti kūrybinės agentūros darbą, tai, ko gero, būtų logiška, kad kūrybinė agentūra galėtų nuolat dalyvauti žiniasklaidos agentūros projektų pristatyme bei jos sprendimų vertinime. Tokiu atveju visų teisės būtų lygios.
Žinoma, protingos agentūros, prieš pristatydamos ką nors klientui, dirba kartu ir pristato bendrus sprendimus. Tokiu atveju išvengiama bereikalingų rietynių, o klientas gauna optimalų sprendimą.
O tiems, kurie mano, kad kūrybinėse agentūrose sėdi vien išprotėję ir apsirūkę menininkai, norėčiau priminti, kad jose esama ir tokių pozicijų kaip strategic planner, research analytic, digital content manager, client service director bei kitokių, kurie, spėčiau, savo kvalifikacija nenusileidžia sėdintiems žiniasklaidos planavimo agentūrose.
Gali ir turi !
Media agentura sprendzia apie kurybines agenturos darba, kurybine agentura sprendzia apie media agenturos darba.Viesuju rysiu agentura sprendzia ir apie media agenturos darba ir apie kurybines agenturos darba. Klientas del kurybos pasitaria su zmona ir isideda reklama i kanalus, kuriuos pats megsta.
Visi lieka patenkinti.