Rgp 9, 2010
Lietuvos gyventojai vis drąsiau eksperimentuoja su internetinėmis parduotuvėmis ir masiškai žiūri video internete
“Media House” atlikę nedidelę TNS duomenų, aprėpiančių 2009 ir 2010 metus, analizę, pastebėjome kelias įdomias tendencijas.
Nors elektroninis paštas ir „gūglinimas“ išlieka svarbiausiu mūsų šalies gyventojų užsiėmimu internete, labai sparčiai augo susidomėjimas internetinėmis parduotuvėmis. Per metus tų, kurie lankėsi, bet nepirko ir tų, kurie lankėsi ir pirko, išaugo 44 %. Žinoma, apsilankiusių, bet nieko nepirkusių vis dar yra daugiau nei tų, kurie pirko, tačiau šie skaičiai pakankamai įspūdingi. Šių metų pavasarį (kai buvo atliekama TNS apklausa) tik apsilankymą per pastaruosius 6 mėnesius deklaravo beveik 400 tūkst. Lietuvos gyventojų (beveik 25 % besinaudojančių internetu), o pirkimą – beveik 200 tūkst.
Nėra jokios abejonės, kad šie skaičiai tik augs. Tai skatina ne tik besitęsianti internetizacija, bet ir pačių interneto parduotuvių bumas. Juk sunku atsispirti, kai matai pasiūlymą pirkti Calvin Klein kvepalus su 80 % nuolaida arba palygini buitinės technikos kainas tradicinėje ir internetinėje parduotuvėje. E-komercija pamažu tampa būtina verslo auginimo strategijos dalimis. Tai liudija tiek visiškai šviežias „e.maxima“ portalas, tiek ir sėkmingi „Biok“ bei „Čili“ projektai.
Antroji labai ryški tendencija – vaizdo peržiūrų internete augimas. Gaila, kad TNS 2009 metų tyrimo metu nebuvo išskyręs klausimo apie tai, ar buvo žiūrimi įrašai vaizdo portaluose. Tačiau žiūrint į 2010 metų skaičius, abejonių nelieka – tai yra populiarus laiko leidimo būdas. Virš 700 tūkst. gyventojų teigė per pastarąjį pusmetį žiūrėję video interneto portaluose. Tai – beveik 50 % Lietuvos interneto naudotojų.
Kad augimas iš tiesų yra, netiesiogiai liudija TV laidų žiūrėjimo internetu augimas. Gyventojų, kurie tai darė, skaičius per metu išaugo 36 % iki 230 tūkst.
Tęsiantis greito plačiajuosčio interneto plėtrai (dabar jį turi apie 25 % Lietuvos namų ūkių), šie skaičiai irgi augs. Tad televizijoms metas galvoti apie tai, kaip išnaudoti susidomėjimą ir siūlomą produktą daryti patogesnį žiūrėti. Kol kas televizijų portalai yra XX a. pabaigos stiliaus – juose dominuoja programų tinklelis, bet ne ekranas žiūrėti laidas realiu laiku.
O interneto portalams metas suprasti, kad augant video peržiūrų internete skaičiui, augs susidomėjimas reklamos galimybėmis. Tačiau kol kainodara nebus pakoreguota prisitaikant prie „nudrožtų“ TV kainų (tai nereiškia, kad kainos turi būti vienodos), daug reklamos užsakovų jos neturės.
Spauskite paveikslėlį didesniam vaizdui.
Aš labai skeptiškai žiūriu į apklausas. Žmonės linkę pateikti norus už realybę :)
Pagal šią statistiką spam’as ir google adwordsai yra efektyviausias reklamos būdas? :)
geri skaičiai, kai rašoma, kad padidėjo pirkimas 44proc, bet kai pažiūri, kad nuo 5.2 iki 7.9 ir pan, tai graudu :) o jeigu visi tie perkantys ne internetu žinotų, kad prieš einant į tradicinę, reiktų pasižiūrėt ar internete tas daiktas nėra pigesnis net ir toje pačioje parduotuvėje, tik elektroninėje :))
norite, kad reklama video internete būtų per ne tik pradžioje, bet ir kur nors per vidurį? :))
dėl video peržiūrų kainodaros pasiūlymo puslapiams: todėl ir auga, kad nėra didelio reklamos triukšmo, o kainodarų sulyginimas bus turint bent apčiuopiamą trp skaičių. Taip pat kainodarą diktuoja rinka bei darbo sąnaudos, o ne kažkieno norai ;) Padarius televizinę kainodarą, dėl reklaminio triukšmo prarandamas ar kitur nukreipiamas lankytojas ir dėl per mažo uždarbio, šiuo metu tai virstų į nuostolį. Įtariu tame tyrime įtraukos ir youtube video peržiūros, kurios sudarys min 20-30%. Na ir bendrai kas tas 700.000 žiūrinčių video internete po kokius 30min, jei TV tokius skaičius surinkti neriekia nei dienos, neskaitant to kad reklamas deda blokais (pvz10), kai internete dedamas 1klipas, o tai vėl mušama per kainą.