Dansu Dansu

Apie seisminius pokyčius būtent internete, o ne žiniasklaidoje. Seisminius todėl, kad “Morgan Stanley” analizė rodo, kad:

• 2011 metais išmaniųjų telefonų padavima aplenks paprastus telefonus;
• 2012 metais išmaniųjų telefonų pardavimai aplenks PC pardavimus (stalinių ir nešiojamųjų kartu);

Be abejonės, Lietuvoje tai įvyks ne taip greitai. Tačiau anksčiau ar vėliau tai pasieks ir mus. Kompiuteris (išmanieji telefonai iš esmės tokie ir yra) taps tikrai asmeniniu. O tai reiškia tolimesnius pokyčius žiniasklaidos vartojime (“smartfonininkai” vartoja žymiai daugiau turinio internete) bei naujas galimybes rinkodarai.

Rekomenduoju bent jau pasižiūrėti 5, 6, 7 ir 16 skaidres.

Apie tai, kad Cannes Lions (kaip, beje, ir visi kiti apdovanojimai) nėra šventa karvė ir toli gražu nereiškia, jog ten laimi originaliausi/ kūrybiškiausi darbai trumpai brūkštelsim rytoj, o dabar skelbiam darbo dienos pabaigą ir einam žiūrėt nugalėtojų. Užtruksit. Jeigu kažkas blogai su nuorodom, sakykit, galėjom kur skubėdami sumaišyti.

Outdoor

Grand Prix: Diesel
Read the rest of this entry »

Jeigu atidarinėjate restoraną, galeriją arba kokią nors kailių parduotuvę, jūs, be abejonės, norite žiniasklaidos dėmesio. Nes galvojate, kad netrukus duryse stumdysis nekantrūs pirkėjai arba valgytojai.

Žiniasklaidos dėmesio paprasčiausiai susilaukti: a) jeigu RsV agentūra yra profesionali ir randa įdomų kampą istorijoje apie atidaromą vietą; b) pasikviesti p. M. Petruškevičių ir dar kelis nuolatos viešumoje šmėžuojančius asmenis, juos vaišinti ir laukti, kad fotografai (kažkodėl kai kas juos vadina “paparaciais”) nufotografuos. Tada redaktoriai įdės į “Žmones”, “Laisvalaikį” ir “Stilių”.

Tačiau manęs nepaleidžia įsitikinimas, kad valgytojai arba kailių pirkėjai nuotraukose mato naujas p. M. Petruškevičiaus kelnes, bet visiškai nekreipia dėmesio į vietos, kurioje tai vyksta, pavadinimą. Jie nekreipia dėmesio ir į interjerą, nes paprasčiausiai jo nemato. Apie maistą nėra nė kalbos, nes apie jį – nė žodžio.

Tokių vienodų atidarymų netrūksta. Visur tie patys veidai. Ir jie nieko neduoda naujo kailių salono prekės ženklui. O salonas arba restoranas po metų užgęsta.

O visa tai galima padaryti paprasčiau, pigiau ir, svarbiausia, efektyviau, pasikviečiant žmones, rašančius blogus. Jeigu atidarinėjamas naujas restoranas arba baras, kodėl nepasikvietus moterų, rašančių apie maisto gaminimą, daiktus ir gyvenimą? Jeigu atidaromas interjero salonas, ar reikia tik tų pačių veidų iš nuotraukų, ar geriau padaryti išskirtinį vakarą rašytojoms? Nes jos turi skaitytojų, kurios (ir kurie) turi šeimas bei draugų. Jie visi kalbasi, planuoja pirkinius bei laisvalaikį. Ir svarbiausia, blogeriai turi skaitytojų pasitikėjimą, kuris gali nukreipti restorano potencialių restorano klientų srautą viena arba kita kryptimi.

Skaičiai? Kažkada jau rašiau, kad didesni blogai skaitytojus skaičiuoja dešimtimis tūkstančių. Nezinau.lt turi apie 150’000 unikalių (t.y. nepasikartojančių) lankytojų per mėnesį, „Pragaro virtuvė“ – apie 35’000.

O čia galima pasižiūrėti kaip su blogerėmis bendradarbiauja „Mineraliniai Vandenys“.

Ar kada nors kilo noras sužinoti kiek fanų turi populiariausias “Facebook” puslapis? Ir kas tas laimingasis, į kurį turi orientuotis mūsų įmonių vietos “Facebook’e”? Ne, tai ne B. Obama.

Pasižiūrėti čia.

Prieš keletą savaičių rašiau apie broliukų Dan ir Chip Heath knygą “Made to Stick: Why Some Ideas Survive and Others Die”. Kaip jau ne kartą esu minėjęs, man tai knyga nr.1, kurią rekomenduočiau “Dansu Dansu” skaitytojams, tad nenuostabu, jog naująjį jų darbą “Switch: How to Change Things When Change Is Hard” į pirkinių krepšelį įsimečiau per daug nesigilindamas apie ką ji. Knygą lydi nemokami resursai oficialiame puslapyje, kurių pavadinimai “Switch for Organizations”, “Switch for Managers”, “Switch for Marketers”, “Switch for the Social Sector”, “Switch for Personal Change” puikiai atsako į klausimą, kam ji skirta, o trumpą knygos pristatymą norėčiau  pradėti istorija iš jos:

“Susimauti – dažniausiai yra geriausias būdas kažko išmokti, dėl ko ankstyva nesėkmė yra tam tikra prasme būtina investicija. Tai puikiai iliustruoja pasakojimas iš IBM istorijos. Šešiadešimtaisiais vienas IBM darbuotojų padarė sprendimą dėl kurio kompanija prarado 10 mln. $ (70 mln. $, perskaičiavus 2009 m. verte). Tuometinis IBM vadovas Tom Watson pasikvietė minimą darbuotoją į sustikimą centrinėje IBM būstinėje. Pasak žurnalisto Paul B.Caroll, štai kas nutiko tada:

Įėjusio persigandusio darbuotojo Tom Watson paklausė: Ar žinai, kodėl aš tave čia pasikviečiau? Šis atsakė: “Spėju, jog esu čia tam, kad mane atleistumėt”. Watsonas atrodė nustebęs. Atleisti tave?, – paklausė. Žinoma, kad ne. Aš juk ką tik išleidau 10 mln. $ tavo apmokymui”.

Ši kone anekdotinė situacija turi tą patį moralą, kaip legendinė Samuel Beckett frazė “Try again. Fail again. Fail better.” ir kalba apie tai, jog jeigu norime kažką pakeisti, turime elgtis kaip Read the rest of this entry »

Netikėtas (?) “Nielsen” atradimas – komandos, į kurių darbą aukšti vadovai kišasi mažai, sukuria geresnį produktą. Tokią išvadą tyrimų bendrovė padarė padirbėjusi su 30-čia JAV FMCG įmonių.

Tą patį būtų galima pasakyti ir apie kitas verslo sferas?

Daugiau apie tai galima paskaityti čia.

Šiandien (birželio 17 d.) „Forum Cinemas Vingis“ jau šeštą kartą vyks agentūros „Leo Burnett Vilnius“ organizuojamas renginys „Kanų ekspertas“. Jo metu bus rodomos geriausios pasaulio reklamos ir spėjama, kurios pelnys Kanų Liūtus prestižiniame reklamos festivalyje. Kaip ir kasmet, tiksliausiai prognozavęs laimėtojus taps šių metų Kanų ekspertu ir gaus vertingą dovaną (mes gi už akimirkos savo skaitytojams facebook’e padovanosim dešimt kvietimų į renginį, tad skubėkite ten).

Šeštasis renginys „Kanų ekspertas“ žada tikrą Kanų atmosferą – svečiai gaivinsis prancūzišku vynu ir mėgausis naujomis kūrybiškiausiomis reklamomis, kurias iš pretendenčių į Kanų Liūtus atrinko specialiai sudaryta tarptautinio reklamos agentūrų tinklo „Leo Burnett“ komisija. Read the rest of this entry »

Vieni pasakys “ir asilui aišku”, kiti pavadins eiline reklamšikų pezalione, bet įrašas tokiu pavadinimu vakar atsirado IPA (Institute of Practitioners in Advertising) puslapyje. Trumpai: Naujo IPA ir Thinkbox tyrimo metu, kartu su “The Gunn Report”, atskleistas tiesioginis ryšys tarp reklamos kūrybiškumo ir verslo sėkmės. Tyrimas rodo, kad gausiausiai už kūrybiškumą įvertintos reklamos kampanijos yra 11 kartų efektyvesnės siekiant verslo tikslų.

Daugiau: http://www.ipa.co.uk/

Kiekvienais metais sklinda balsai, nurašantys lietuvišką reklamos festivalį. Juk laimi tos kelios agentūros, kurios dirba su kai kuriais gerai žinomais reklamos užsakovais.

Nurašančiųjų argumentai yra visada panašūs: atvažiuoja žmonės iš užsienio, kurie nieko nesupranta ir balsuoja už gražias prezentacijas; Lietuva yra maža, todėl vietiniai teisėjai balsuoja už draugus ir pažįstamus, o ne už gerus darbus. Dar daugiau, jeigu komisija yra sudaryta vien tik iš tradicinių reklamos agentūrų atstovų, ar tokie žmonės tikrai gali vertinti media sprendimus arba projektus internete?

Taigi blogai ir daug užsieniečių, ir daug vietinių, ir net galbūt žinių kai kuriose sferose. Siūlau alternatyvų variantą – įtraukime daugiau vietinių teisėjų. Tačiau ne iš reklamos žmonių tarpo, o iš dirbančiųjų rinkodaroje arba dėstančių apie ją.

Manote, kad supratimas apie tai, kas yra gera reklama, yra tik žmonių, dirbančių reklamoje, privilegija? Jeigu taip, ar žmonės, kurie iš reklamos perėjo į užsakovo pusę, tą dievišką galią spręsti apie gerą reklamą netikėtai per naktį prarado? Arba kaip su ta galia pas BMI dėstytojus, kurie dirba arba dirbo su žinomais prekių ženklais? Ir dar reikia neužmiršti, kad tokių žmonių nuomonė apie gerą ir blogą reklamą yra vertinga dar ir tuo, kad jų darbas – ne tik kurti reklamą (darbas rinkodaroje irgi yra kūryba, beje), bet ir ją transliuoti bei vertinti rezultatą. Tokie žmonės mato visumą.

Taip, taip, “ADrenalinas” yra reklamos industrijos festivalis. Ir galbūt Kanuose jokie marketingo dėstytojai nesprendžia apie reklamas. Tačiau jeigu norime, kad kada nors “ADrenalinas” taptų tikrai gerai vertinamu reklamos festivaliu, kad čia siųstų darbus ne tik mūsų šalies agentūros, padarykime bent kažką, kad išbristume iš klaninės santvarkos. Būkime drąsūs, kaip mėgsta siūlyti žinomas reklamos agentūros vadovas.

COCA-COLA klipukas nebuvo paleistas į virtualų gyvenimą įmonės rankomis, tačiau ačiū tiems, kas jį įkėlė į Youtube. Jau atsirado 570,000 žiūrovų… įdomu, kiek iš jų po pusmečio atsimins Kamerūno legendą Roger Milla? Coca-cola atpažintume ir vidury nakties prikelti iš lovos.

Užtat šioje vietoje PEPSI ryškiai lenkia savo konkurentą: 11,8 mln. jau pažiūrėjo jų klipą “Oh Africa”. Jie pirmieji pradėjo futbolo temą – kampanija prasidėjo kovo pradžioje ir dabar sėkmingai sukasi toliau. Žvaigždūnų čia tikrai netrūksta…. o kas sakė, kad “selebričiai” reklamoje neįdomūs?

http://www.youtube.com/watch?v=BOtTLyPIzj8

p.s. neskubėkit ir žiūrėkit iki galo, paskutinis kadras vertas dėmesio :)