Bal 28, 2010
Urbanistinis marketingas. Kur mūsų miestų ateitis?
Gražus sekmadienis ne mažą dalį žmonių išginė į gatves. Pilnas Gedimino prospektas Vilniuje, bet tik iki “Olympic Casino” – paskui srautas ištirpsta. Kita prospekto dalimi kursuoja viena kita porelė ar šeima, pravažiuoja dviratininkas. Deja, niekas toje dalyje labai ir neužsibūna – tik praeina brodvėjumi ir tiek – ten nėra ką veikti. Ateis vakaras ir 20:00 gatvė bus visiškai tuščia.
Vis dažniau skaitome apie buvusių ir esamų miesto vadovų norą “atgaivinti” prospektą, kad ten virtų gyvenimas. Va Zuokas steigia “Fluxus ministeriją“, tokią iniciatyvą draugiškai palaiko Vilniaus kultūros ir meno skyriaus vedėjas Edmundas Žalpys, sakydamas, kad nereikia laukti, kol prospektui ateis paskutinioji (15 min.). Smagu ir ačiū už darbą, bet ilgalaikės naudos nebus. Norai teliks norais, kol tas pats miestas nesiims giluminių, strateginių pokyčių ir neapsispręs kas miesto centras yra – gyvenamasis kvartalas, kuriame svarbiausia gyventojo ramybė ar kultūrinio gyvenimo šerdis, kur vyksta nuolatinis judėjimas, atvažiuoja, laiką ir pinigus leidžia turistai?
Jau draugai vieniems užsieniečiams aiškino, kad hotel “viešbutis” – ne vietinis viešbučių tinklas, o žodžio “hotel” vietinė reikšmė. Ar tik nereiks dabar aiškinti, kad “išnuomojamos patalpos” nėra minimalistinio stiliaus išparduotuvių tinklas?
Kvaila kalbėti apie prospekto “gaivinimą”, kai įstatymai ir nutarimai yra sukurti nekilnojamojo turto vertei išlaikyti, bet ne gyvybei palaikyti.
Dažnai draugai nuogąstauja kaip gerai Paryžiuje, Briuselyje, Londone, Niujorke ir dar daugelyje miestų – ten vakarinis ir naktinis gyvenimas virte verda – kavinės prie kavinės, parduotuvės prie parduotuvės. Vilniuje Gedimino prospekto dalis iki McDonalds sekmadienio popietę gali sukelti depresiją, o išvydus nesuprantančio kur papuolė užsieniečio fizionomiją, norisi šypsotis ir sveikintis priėjus, kad negalvotų, jog viskas pas mumi taip, kaip rašo New York Times. Nėra pinigų, noro? Verslas nenori investuoti? Krizė? Ne. Savivaldybės padarė viską, kad pagrindinės miesto arterijos kalkėtų.
Jei kam nors teko domėtis viešojo maitinimo ar prekybos įstaigos atidarymo mieste reikalais, matyt, žinote, ko reikia, kad idėja virstų kūnu – geležinės kantrybės skinantis biurokratijos ir suvaržymų bruzgynuose. Tai dar nėra tokia ir didelė bėda – “centro” gyventojai turi praktiškai veto teisę kavinei ar maitinimo įstaigai – be visų gyventojų leidimo nieko neatidarysi, o jei atidarysi, tai dar negarantuoja sėkmės ateityje. Pamenat Vilniaus “Cozy” istoriją?
Miestai gindami “gyventojų” teises į ramumą ir saldų miegą pamiršo “viešąjį interesą”. Verslo skatinimas pagrindinėse miestų gatvėse turi būti miestų interesas, nes iš ten ateina pinigai miestui iš gyventojų ir miesto svečių kišenių. Jei koks užsienietis 23:00 išlenda iš Kauno “Reval Nėris” į Laisvės alėją norėdamas smagiai išlenkti bokalą vietinio alaus, ką jis ten randa? Batų parduotuves, vienišas poreles ar kokį sienas ramstantį “daugiadienininką”. Kažkada draugas sakė – “miesto centras turi priklausyti miestui, o ne keliems užsispyrusiems pensininkams, o butai milijoną turi kainuoti ne čia, o Žvėryne ar kur Antakalnyje prie miškelio”.
Barų mieste daugiau neatsidarys, nes va koks komisariatas paskelbia tendencingą statistiką ir dar kartą visuomenei pasakoma, koks blogis yra tas restoranas, baras, nekalbant apie klubą. Pamenat Jamie Oliver’io prezentaciją TED’e? Palyginus, skaičiai atrodo visai kitaip. Kodėl trečiasis komisariatas tuo pačiu nepateikė statistikos kiek registruotų įvykių viešąjame transporte, gatvėse, turguose?
Britų taryba turi tokį projektą “Urban ideas bakery”, kuris dar anais metais vyko Kaune. Vienas dalyvių pasakojo, kaip vyko diskusija apie Kauno “nusikalstamumo pilno miesto” įvaizdį. Istorija verta Levito “Freakonomics”: niekam Kaune ne naujiena, kad vakarop vienam vaikštinėti Vilniaus gatve ar po “laisvę” yra pavojinga, nes veikiausiai gausi “į dūdą”. Kodėl taip yra? Statistika rodo, kad Kaunas ne ką pavojingesnis už Vilnių ar kitus miestus, bet viešoji nuomonė kur kas iškalbingesnė. Paradoksas tas, kad kuo mažiau žmonių mieste, tuo pavojingiau. Savivaldybės šulai galvoja atvirkščiai: mažiau žmonių – mažiau problemų, o juk nusikaltėliai to ir telaukia – mažiau žmonių…
Taip, naivu galvoti, kad kažkas aukos NT vertę miesto labui, bet kitaip dar ilgai niekas nesikeis mūsų miestuose. Gedimino pr. parduotuvių ir barų savininkai senokai žino, kad konkuruoja ne viena su kita, o visi kartu su “Akropoliu”, tačiau pastarasis turi griežtą administraciją, veiklos strategiją ir motyvuotus vadybininkus, siekiančius konkrečių rezultatų. Ką turi Gedimino prospektas?
Miesto vystymasis galimas tik darniai bendradarbiaujant verslui, gyventojams ir valdininkams. Visi tolygiai svarbūs. Belieka tikėtis, kad kada nors valdininkai imsis realios, giluminės, strateginės iniciatyvos ir suburs interesų grupes siekiant iš tiesų atgaivinti miesto centrą, paverčiant jį traukos centru ir pajamų verslui, bei savivaldai šaltiniu.
Grigaliūną į miesto merus ! :]
Čia ne miesto centro, čia apvaliai city branding reikalas. Nei New York, nei Amsterdam, nei Kopenhagen savaime nebuvo tuo, kuo yra dabar. Tikiu, kad vieną dieną sulauksim ir popierinio konkursėlio šiem reikalam. Amen.
Arnai, aš nustebau šiek tiek tavo piešiamu vaizdu. Dėl Kauno nesutikti negali, ką naktinio, ten vakarinio gyvenimo nėra. Vilniuje jau nuo trečiadienio gali iki paryčių rasti, ką veikti, bėda tik tame, kad nežinodamas iš anksto, kad vienoj ar kitoj vietoje rasi žmonių, apie tai nepagalvosi. Visi sėdi kabakuose, klubuose ir kitose vietose, nesiafišuoja.
Na nebent penktadienio/šeštadienio vakarais/nanktimis, tik tada tikrasis miesto centras ne gedimino prospektas ir gali džiaugtis jei vietos būna užeiti vidun į daugumą objektų, o ne tik lauke pastovėti kartu su likusiu būriu žmonių :]
Centre nesu bandęs atsidaryti, todėl turbūt ir susidariau tokią nuomonę, bet šiaip apie biurokratiją perskaičiau tik šiame poste, nesu su ja susidūręs (atidarinėjant paprastą viešojo maitinimo objektą). Jei PVM būtų ne 21%, o tarkim 17.5%, tai išvis Kubilių ant rankų nešiočiau :]
Visgi mano nuomone, bėda yra pačių verslininkų nesugebėjimai/nenoras kažką keisti. Ne tik Akropolis turių gabių ir judrių veikėjų, iš konkurencijos pusės man kartais jų atrodo kaip su vežimu vežk :], bet aišku visi dirba savo piniginei pirmiausia, tačiau kartais tai išeina ir miestui į naudą.
Cheers
Kalbant apie Gedimino pr, nereikia noreti kad high street butu parduotuviu ir naktinio gyvenimo centras.. netgi visuose didziuosiuose miestuose pagrindiniai high street buna tusti kai parduotuves neveikia, nes naktinis gyvenimas verda kitose vietose.
Nors aisku Gedimino pr merdeja net ir tada kai parduotuves veikia
aš čia tik dėl vienos vietos kol kas.
ne komisariatas skelbia tendencingą statistiką apie pavojus, bet delfi ir kiti žurnalistai, pasigavę frazę “iškvietimų skaičius”. prieš porą savaičių šiai informacijai atsiradus domėjausi poros klubų “statistika” – pasirodo, dauguma iškvietimų yra paties klubo darbuotojų ir tik du lankytojų, kurių vienas buvo išmestas, nes miegojo. logiška. ir man tai rodo tik klubo nepavojingumą, o ne atvirkščiai. vadinasi, ten darbuotojai rūpinasi lankytojų saugumu, jei kviečia policiją atsiradus ne tokiems draugiškiems.
na, norėjau pasakyti, kad kai kurios žiniasklaidos priemonės tiesiog važiuoja ant piktdžiugos. kol taip bus, ypač pagrindinėse, daryk nedaręs, vis tiek tapsi blogo įvaizdžio ir semantinių spąstų auka. štai net ir poravimasis su palermu vakar buvo išvartytas į “vilnius susi..kažką su mafijos sostine”.
na taip, čia va iš tos pačios serijos antraštė:
Kontrabandines cigaretes rūkė ir I.Šimonytės kaimynė
Dar Zuoko klestėjimo laikotarpiu pagrindiniai miesto planuotojai žinojo kas atsitiks su Gedimino prospektu. Per daug pasikliovė gigantiškų projektų tikimybe, bei jų galia sugrąžinti srautus į šią miesto dalį (konkrečiai – simfoninės muzikos koncertų salės ir kitų kultūros subjektų cluster’ inis projektas prie seimo. Dabar planuojamas seimo viešbutis).
Visiems buvo labai aišku ką su miesto centru padarys didieji prekybos/pramogų centrai, tačiau suvaldyti tų projektų vystytojų galią, bei projektų vystymo greitį – ne savivaldybės ir net ne visos valdymo sistemos “jėgoms”. Tai ne tik dėl galimų korupcinių dalykų – tai labiau dėl darbo bei viešojo sektoriaus misijos laikymosi efektyvumo.
Taigi atrodytų viskas paprasta – miestas tapo decentralizuotas, tačiau kada jis buvo toks kokį mes čia diskutuodami norime matyti?
Atnaujindami naują miesto bendrąjį planą, urbanistai siekė žengti matyt esminį žingsnį, kuris padėtų žmonių srautus ir sąveiką 24/7 grąžinti į centrą – tai miesto centro tankinimas, didinant gyventojų skaičių miesto centrinėje zonoje, kurie kurtų gyvastį 24/7 visų metų bėgyje. Dabar ištuštėjimą galima paaiškinti ir dėl transporto sistemos nepatogumo ir pagrindinių gyvenamųjų rajonų atstumu nuo centro. Vilnius priskiriamas prie labai išsitempusio ir mažo tankio miestų.
Grįžtant prie miesto erdvių kūrimo ir miesto marketingo, kritikuojantiems Vilniaus situaciją realiai trūksta bendro struktūruoto suvokimo formuoti pasiūlymus kas miestą darytų “special”, “spicy” tiek gyventojams tiek turistams. Traukų erdvės galėtų remtis CLUSTER’iniu planavimo principu. Creative industries, pasilinksminimo, shopping clusteriai – tai gatvės, kvartalai turintys specialų ekonominį statusą bei savo ĮVAIZDĮ. Ant stalo guli puikus Londono SOHO strateginis planas, žinome kaip London Westminster city naudoja savo atskirą marketingo strategiją; toliau: Tokyo Harajuku (shinjuku), Stockholm’o DISCO naktinis bulvaras ar PUBu kvartalėlis. London o Barclays shopping’as, Hamburg ripperban. – >Miesto prekės ženklą kuria ne miesto prekės ženklas, o miesto erdvės, kurios turi savo, “special” prekės ženklus.
Neišvengiamai tai susiveda į ekonominį CLUSTER’rio statusą, kas yra neišvengiama tokių mažų apyvartų mieste kaip Vilnius. T.y. mokestinės lengvatos tam tikroms industrijoms tam tikrose gatvėse/zonose(pvz. Creative), kad Joms apsimokėtų mokėtį didelę nuomą, pavyktų uždirbti, susiburti ir palaikyti tos erdvės įvaizdį.
Taip išeitų – jei norime Vilniuje kurti idomesnes erdves – turėtume patys ir susimokėti visi Vilniečiai.
marche d’opium, geras komentaras, ačiū.
kol kas Gedimino prospekte dominuoja ministerijų klasteris, kuris jokios traukos nedaro ir daryti negali, bet įtakoja paslaugų infrastruktūrą. Pvz.: tinkliniai supermarketai prospekte ir aplink jį klesti dienos metu, kai ordos valdininkų eina pirktis priešpiečių (nepatikėsite, kokios eilės juose būna vidurdienį). Labai svarbi tos infrastruktūros dalis yra saldainių, sausainių ir alkoholio parduotuvė (berods “Rūta”), Jakšto gatvės pradžioje. Kai supermarkete valdininkain užsiperka vinigretų, tada skyriai deleguoja vieną atstovą nuprkti deserto. Eilės irgi pavydėtinos, beje. Desertą sudaro toks komplektas: puskilogramis sausainių arba kiek mažiau saldainių bei butelaitis 3/9. Nežinau, kokį marketingą daro Stumbras, bet valdininkus jie užbūrė negrįžtamai: pietų pertrauka be 3/9 yra baisiai nenusisekusi ir sugadina visą darbo dieną.
Kitas klasteris – neva otkutiūrinės parduotuvės, kuriose neaišku kieno pagaminti ir 4 šviežumo rūbai kainuoja dvigubai daugiau nei Londono Selfridges. Kitu atveju, jei prekių kainos neviršija eilinio Europos didmiesčio supermarketo kainų, tada kokia nors odiozinė marketingo žvaigždė ištempia ant šaligatvių kolonėles, stūgaujančias apie neįtikėtinai geras kainas arba grojančias klaikią muziką.
Jau nekalbu apie šalia esančius atseit gourmet konceptus.
Kol prospektą valdys AirBaltic verslo strategiją – pigią (ekonominę) avialiniją prastūminėti, kaip normalią su verslo (!) klase, tol prospektas ir merdės., t.y. nepritrauks tos publikos, kuri ir padaro viešą erdve patrauklia, srautų. Ir nepadės jokios naujųjų vasiukų stiliaus fluxus iniciatyvos (pamenu, vienas fluxus ar tai Meko HQ turėjo būti Aukštaičių gatvėjė, bet pasibaigė tik dailiai suremontuotu nameliu).
Panašu, kad reikės laukti rimtų mentaliteto pokyčių, kurie esmingai pakeis paslaugos teikėjo ir pirkėjo santykį, nes dabartinis – apmulkinti klientą, jam sakant “klausyk, turi džiaugtis, kad tave paturėjome mes, nes mes esame pati pačiausia vieta šioje gatvėjė” sukuria labai trumpalaikius efektus, kurių ilgalaikis efektas – tuštutėle centrinė gatvė.
Nuo pat brodo remonto pabaigos sklandė gandai, kad troleibusai nebevažinėja prospektu, o paprastas eismas ribojamas, kad neišlystų yla iš maišo- grindinys sudėtas nekokybiškas ir nepalkleltų apkrovų. Šiandien dviračiu važiavau Gedimino prospektu. Turbūt ne vienas jau esate atkreipę dėmesį į pasitaikančias nuskilusias plyteles. Ką šiandien išvydau atidžiau pasižvalgęs- pašiurpau. Šimtai, tūkstančiai plytelių yra įskilusios. Tik laiko klausimas kada jos subyrės į šukes. Būtent į šukes, aštrias ir pavojingas. Rudenį arba vėliausiai pavasarį prospektą turės uždaryti remontui. Tai bus dar vienas smūgis gulinčiam.