Bal 7, 2010
Gimtosios kalbos suvaržyti
Kai su Arnu “paleidinėjome” “Dansu Dansu”, iš pradžių turėjome mintį, kad galbūt reikėtų blogą rašyti angliškai. Juk jeigu savo bičiulių estų ir latvių tarpe rastume autorių, mūsų “rinka” iš karto išsiplėstų. Tačiau sudvejojome, nes ne kartą teko girdėti skundų, kad angliško teksto skaityti paprasčiausiai nesinori. O be to, sakė mums, gyvename Lietuvoje, esame lietuviai, todėl turime jausti pagarbą savo kalbai.
Latvių blogerio, neseniai pardavusio savo intelekto vaisių amerikiečiams, matyt, tokios abejonės nekankino. Jo istorija visiems mums galetų būti kelrodė žvaigždė, rodanti kur turi eiti mūsų pastangos – mes turime kurti ne mažai 3 milijonų rinkai, o iš karto galvoti apie pasaulio užkariavimą. Kodėl kuklintis? Kodėl apie save blogai galvoti tik todėl, kad tai mums nori įpiršti protus nuodijanti “publicistika” ir “tyrimai”?
Nes tikrai gaila gerų projektų. Pavyzdžiui, eguru.lt, nors ir labai linkiu jo kūrėjoms sėkmės, dabartinėje formoje niekada netaps didžiuliu verslu. Tad vietoj to, kad jis būtų kuriamas lietuviškai, jis iš karto turėjo būti kuriamas angliškai. O dabar jo potenciali auditorija – tik keli šimtai tūkstančių namų ūkių Lietuvoje, turinčių plačiajuostį internetą. Tačiau ką reikštų, jeigu prisidėtų dar bent Ryga bei Talinas?
Veidaknyge.lt galėjo būti sukurta anglų kalba, kad ji taptų žinių šaltiniu ir mūsų broliams latviams bei estams apie “Facebook” jų šalyse. Taip, kaip Facebakers.com, kuriame galime pasižiūrėti kuo gyvi latviai. Dabar nė nereikia latviškos “Veidaknygės”. O jeigu ji jau yra, apie ją, ko gero, net ir nesužinosime.
Nes jeigu Andrey Ternovskiy būtų kūręs rusišką portalą, “Chatroulette” fenomeno neturėtume. Jeigu Jaan Tallinn galvotų tik apie vietos rinką, nebūtų nei “KaZaa”, nei “Skype”. Jeigu Ask Wappling rašytų tik švediškai, Adland.tv nebūtų vienas svarbiausių reklamos naujienų šaltinių visai Europai. Jeigu “GetJar” programuotų tik Lietuvai, Ilja neskaitytų pranešimų konferencijose.
Neskaitys lietuviai? Nelankys? Neatpažins gatvėje? Lietuviai naudojasi ir nelietuvišku “YouTube”, ir naudojosi “Facebook”, kol nebuvo sulietuvintas. Tik reikia pratintis ir lįsti iš mažyčio pasaulėlio. Pradėti. Kaip teisingai pastebėjo Andrius Užkalnis kalbėdamas apie tai, kaip Lietuvai įgyti kitokį mastymą, “…o keisti tai nėra kito būdo, kaip per kontaktų gausą, kalbų mokymąsi, filmų žiūrėjimą, knygų skaitymą.”. Tada horizontai neapsiribos Vilniaus Verslo trikampio auditorija.
Pradėkime bent “Twitteryje”. Prisidėkime prie Lietuvos eksporto bent mažais dalykais.
Pabaigai siūlau pasižiūrėti “30 awesome Chatroulette screenshots”. Žiūrėdamas kai kuriuos tiesiog lūžau.
pagaliau geras postas.
like
double like, oh shit, i mean : “sakau, kad patinka labai”
Įrašas su raudona spalva :) Nesinori prieštarauti pateikiant pavienius priešingus pavyzdžius (nes juk kokie Sigur Ros tapo pasauliniu fenomenu dainuodami ne tai, kad ne angliškai, bet net ne islandų kalba – mistine hopelandic), bet juk daugelis verslų prasideda lokaliai, mažais žingsneliais. Ne per dieną juk ir “Virgin” imperija tapo. Tik gal reiktų skirti genialią verslo plėtrą, nuo genialių idėjų. Viena yra Skype ir Chatroulette (unikalūs produktai) ir visai kas kita yra “Coffee Inn” (esamo biznio modelio puikus perkėlimas LT rinkon). Taip ir su eguru (kaip ir Artūras linkiu savo buvusioms kolegėms sėkmės). Klausimas dėl jo perspektyvų LT, bet tai nėra unikalus produktas ir jeigu jau jis būtų angliškas, eičiau tiesiai į http://www.ehow.com, nes tikiu, kad ten tikrai daugiau šansų rasti mane dominančią informaciją. Jau nekalbant apie investicijas… Su unikaliu produktu gali rimtą investuotoją rasti ir užsienyje, bet dar vienas “x” modelis… Tokiu atveju ir belieka plėtra po truputį. Vieni įsisuka, kiti ne.
Man beskaitant galvoje sukosi kiek kitas moralas – “Aim higher” (Paul Arden). Kalbėdamas apie LT muzikos rinką, dažnai ironizuodavau, kad daugumos pradedančių grupių tikslas yra “apšikti” Andrių Mamontovą. Bet kai tavo tikslas yra AM, tai geriausiu atveju “dašauni” iki “Merlin”. Va, jeigu taikytum “apšikti” “U2″, padaryti geriau negu jie daro, tada būtų šansų kažką padaryti ir ant A.M. Panaši situacija, man regis, yra ir mūsų reklamos agentūrų ambicijose – kas ką (tiksliau The Milk) “apšiks” ADrenaline? Na, pabandykim nors kartą sukurti produktą, kuris bus vertas pasivaržyti su Drogos ar Bogusky darbais ir tada galėsim džiaugtis ne tik faktiniu apdovanojimų kiekiu, bet ir pačiais darbais. Aim higher.
sutinku su Pauliaus žinute “aim higher”. Paprasčiausias būdas įvardinti progresyvumo formulę. Sėkmės
Primena kalbas prieš dešimt metų, kad Jonkus pirks agentūrą Amerikoj, ir va tada tikrai pavarys.
Totally agreed!
Latviška “veidaknygė” http://www.facebookstats.lv
fak, i have agency in amerika.
jeigu tai verslo modelis, tai gal ir vertetu ir i kitakalbiu rinkas zengti, o kitu atveju skaityti gimtaja kalba yra kur kas maloniau.
like
hm, jei jau įsiteroė palyginimas apie LT muzikos rinką… tai nei AM nei U2 “apšikt” taip sakant, niekam nepavyko, nors svajonėse giliai garažuose gal tai ir buvo. O kodėl? Todėl, kad ne nuo “ką aš apšiksiu” reikia kartais pradėti. Groti, kas ant širdies. Tada gal kadanors… Va kai verslas susiveda į excelio lenteles, tai gaunasi kitam poste nulinčiuota Utenos reklamikė..
Palyginimui – šabloninė istorija apie vieną (vardo neminėsiu) maisto pramonės fabriką Vokietijoje – įkurtas šeimos, prieš daug metų, pelnęs klientų pagarbą visame pasaulyje, parduotas dideliam tarptautiniam tinklui… Ir ką? Seniau vadovas pusryčiaudavo kavinėje priešais fabriką, kad pasisveikintų su kiekvienu atėjusiu darbuotoju. Dabar visiems rūpi tik skaičiai, o nuo to laiko, kai tik jie ir terūpi – šie krenta..
Būtų dansu.com niekam neįdomus angelskas saitiūkštis, kur negali tautišku žargonu pasikalt komentaruose. O jei komentarai būtų tautiški, tai pusės info vertės užsieniečiai nesuprastų.
Žinoma, labai pavydėdami latviams , galit nor šiandien viską perversti į anglų kalbą. Norit pamatyt rezultatą?
geros mintys.
„Storas biudžeto kapšas = ir tradicinės, ir modernios nacionalinės kultūros finansavimas.“ Labai gaila, bet praktikoje taip nebūna – viena iš kultūrų yra pasmerkiama mirčiai muziejuose, kita – hegemenojai kasdieniame žmonių gyvenime.