Dansu Dansu

Davido Armano prezentacija apie tai, kaip socialinė žiniasklaida, taip, atspėjote, viską keičia. Tačiau šį sykį D. Armano kalba ne tik apie tai, kokios turėtų būti kampanijos, bet ir apie tai, kaip turėtų būti pertvarkytas marketingo skyrius.

Žinoma, kažkur jau tai girdėta arba matyta, bet čia viskas sudėta į vieną vietą (eilinį kartą).

Palyginkite sakinių poras:
- „Lietuvos sportininkas – pasaulio čempionate ir vėl tik antras“ ir „Lietuvos sportininkas – ir vėl tarp prizininkų“;
- „Įmonės X pelnas pernai sumažėjo“ ir „Įmonės X gamybos apimtys pernai augo“;
- „Krizė sumažino ir premijas menininkams“ ir „Menininkai ir šiemet gaus pinigines premijas“.

Siūlau perskaityti visą įrašą.

“Kraft” kompanija Graikijoje šiais metais nuskambėjo kaip masinės kūrybos filmo “Love in Action” iniciatorius. Paprasti žmogeliai galėjo siųsti savo meilės istorijas, rinko geriausias ir kūrė filmą bendromis pastangomis. Taip ir gavosi masinės kūrybos/gamybos filmas. Beje, 27 min. trukmės  reklaminiame “Lacta” šokolado filme pats produktas pasirodo tik trijus kartus! Teisingai, pramoga – pirmoje vietoje (ko nepasakysi apie lietuviškus “product placement” vietiniuose TV serialuose).

Tai ne pirmas kartas, kai minėtas šokolado gamintojas kuria interaktyvius projektus. Taip pat vertas dėmesio:  praeitų metų “Lacta” reklamos projektas “Love at First Sight”, istorija apie anglų merginos ir graikų vaikino meilę iš pirmo žvilgsnio. TV filmukų žiūrovai galėjo įtakoti veiksmo eigą ir bandyti pasiekti laimingą pabaigą… Ką čia daug pasakoti, geriau patys pažiūrėkite, kaip tai veikia iš tikrųjų. Būkite atidūs ir laukite nurodymų, kad nepražiopsotumėte momento, kada spausti pelę.

Visai neseniai Twitter’yje įmečiau žinutę, kaip “Harvard Business Review” rašė, kad “Tesco” Anglijoje parduodant sauskelnes kartu dalina ir alaus nuolaidos kuponus. “Tesco”, sekdama savo klientų pirkimo įpročius pastebėjo, kad su sauskelnėm išauga alaus pardavimai. Paaiškinimas labai paprastas – gimus vaikui, vyrai mažiau turi laiko leisti pub’e, tad daugiau perka alaus namams. Lietuvoje nieko panašaus neteko girdėti – apskritai, pas mus, tik tokios analizes užuominos.

Paskuriniame “Login’e” Darius Bagdžiūnas, kalbėdamas apie privatumo nykimą, klausiamai, bet su doze sarkazmo kvietė įsivaizduoti kaip verslo korporacijos apie mus žinos viską – kada ką pirkome, kur buvome, su kuo, kiek išleidome ir t.t. Read the rest of this entry »

“Insanity: doing the same thing over and over again and expecting different results.”
- A. Einstein

Vakar facebook’e pajuokavę KOMAA tema, sulaukėm atitinkamų komentarų iš serijos “Как вы яхту назовете, так она и поплывет!”, bet realiai… Ar ta organizacija nėra 100% jos narių atspindys? ADrenalinas ilgus metus buvo nuobodesnis už LKL finalus – pastarajam bent galėjai spėlioti “Žalgiris ar Lietuvos Rytas”, tuo tarpu pirmajame iki “Not Perfect” iškilimo vyko tik kova dėl 2-5 vietų (dėka “The Milk” (ex Leo Burnett)).

Kodėl nėra progreso? Galiu spekuliuoti tik iš kūrybinio fronto, kurį teko pažinti iš vidaus. Vis dar pamenu emocinius protrūkius po kurių agentūra sėsdavo kalbėti, kodėl malam š#*ą. Ta proga pamaldavom bendrai ir vėl grįždavom prie individualaus (ar porinio) malimo. Lyg kokią psichoterapinę priemonę tokius susirinkimus pakartoji kartą per pusmetį ir važiuoji toliau, nes dirbti reikia. O kas keičiasi? Niekas. Kopiraiteriai tie patys, dizaineriai tie patys ir kūrybos direktoriai, kurie realiai ir yra atsakingi už iš agentūros išeinantį rezultatą – tie patys. Gal net reikėtų pasakyti konkrečiau – tokie patys. Tokie patys vadovavimo, dalyvavimo, vertinimo principai – tokie patys ir rezultatai.

Užsienio šaltiniuose ieškant atsakymo į klausimą “What makes a good creative director?” labai dažnai gali užtikti atsakymą, jog velnias žino, koks turėtų būti kūrybos direktorius, bet aš tikrai žinau koks jis neturėtų būti. Tikiu, kad tokį sąrašiuką lengvai sukompiliuotų ir kūrybininkai Lietuvoje, nes nors kai kam pasisekė padirbėti su tais keliais “neblogais”, tai visiems yra tekę laimės pačiupinėti “nieko gero”.

Ir vis tik… Kas (koks) yra geras kūrybos direktorius? Read the rest of this entry »

Alaus medaliai galėtų būti atskira dizaino sritis. Nesvarbu, kad alus tik įvedamas į rinką – jų vis tiek turi būti. Bent 3. Geriau 5. Pamenu kadais teko rankose laikyti užduoti alaus “fight brand” sukurti, tai ten taip ir buvo parašyta: “Reikalingi penki medaliai”. “Myžalas” dar tik verdamas statinėje, o jau reikia penkių medalių… Sako neskiria alaus fanai skirtingų rūšių, bet medalių akims ir išdrožinėto butelio rankoms – norisi. Kitą kartą būdami alaus skyriuje atkreipkite į tai dėmesį – turėsit daug smagaus laiko. Čia iš dabar laukuose eksponuojamos “Tauro” reklamos:

Kaip visada įžvalgus Sethas Godinas

The first is the wide-open door for amateurs to create. This is blogging and online art, wikipedia and the maker movement. These guys get a lot of press, and deservedly so, because they’re changing everything.

The second, though, is distracting and ultimately a waste. We’re creating a culture of clickers, stumblers and jaded spectators who decide in the space of a moment whether to watch and participate (or not).

Imagine if people went to the theatre or the movies and stood up and walked out after the first six seconds. Imagine if people went to the senior prom and bailed on their date three seconds after the car pulled away from the curb.

http://sethgodin.typepad.com/

warc.com puslapyje radau naujieną, kurios negalima nepaminėti, kadangi ji per kelis metus gerokai supurtys rinką.

Taigi, “Procter & Gamble”, gigantas, kuris nieko nedaro gerai neištyręs, padarė bendrą studiją su “Yahoo Germany”, “Microsoft Advertising” ir “Axel Springer”. Žinoma, pagal visas P&G tradicijas tyrimas buvo daugiapakopis, įtraukiantis ir ekspertų apklausas, ir tikras testines kampanijas.

Studijos išvada tokia:

More specifically, investing around 20% of the total media budget online proved to be the optimal approach for established brands, but pegging this figure at 15% still had noticeable effects.

However, television remained the best medium for building brand awareness quickly, particularly for new products, but a web presence was found to enhance the impact of these traditional spots.

Ką tai reiškia Lietuvos reklamos rinkai? Nors TNS LT liūdnai prognozuoja ir tolimesnį jos smukimą, po kelių metų viena jos dalis – internetas – turėtų augti milžiniškais tempais.

Kodėl? Remdamiesi studija Vokietijoje (ir, žinoma, kitomis), tiek P&G, tiek kiti didieji FMCG rinkos dalyviai (“Henkel”, “Colgate-Palmolive” ir kiti) savo regioninius padalinius instruktuos reklamai internete skirti gerokai daugiau dėmesio. Praėjusiais metais Lietuvoje P&G investicijos internetui nesiekė 1 %. Jeigu padidės bent iki 10 %, tai reikš didelį pinigų reklamos rinkoje persiskirstymą – “Prokteris” yra vienas didžiausių reklamos užsakovų Lietuvoje. Tai reikš mažiau pinigų TV (arba spaudai), daugiau internetui. Daugiau internetui – daugiau naujų įdomių projektų ir portalų. Bei mums visiems įdomiau.

Beje, “Media House” bloge apie šio tyrimo rezultatus galima paskaityti daugiau.

(intro: Login‘e skaitysiu pranešimą nesusijusį su apžvelgiama knyga – apie multitasking’o mitą. Tad jeigu kas esat įsitikinę, jog multitaskindami nuveikiate daugiau, rekomenduoju užsukti – praplausiu smegenis).

Richard Wiseman knyga “59 Seconds: Think a Little, Change a Lot” papuola į pop sociologijos/ psichologijos kategoriją. Man tai reiškia, kad nereikia skaityti ilgų originalių šaltinių (knygų, tyrimų) išvedžiojimų, bet gaunu veikiančias, argumentuotas įžvalgas apie žmonių elgesį, motyvaciją, etc. Skirtumas nuo kokio Malcolm Gladwell ar brolių Heath knygų tas, kad Richard Wiseman nesikoncentruojama ties viena tema, bet ima visą jų spektrą, skaldydamas seniai įsigalėjusius mitus ir pasiūlantis po kelis tyrimais patvirtintus patarimus tiek bendro pobūdžio laimės ar asmeninių santykių sferoms, tiek šį bei tą asmeninių santykių neturinčiam verslininkui – apie motyvavimą, streso mažinimą kūrybingumą, ar sprendimų priėmimą.

Pavyzdžiui, smegenų šturmas (nesuprantantiems – brainstorming). II Pasaulinio karo metais reklamšikas vardu Alex Osborn įtikino pasaulį, kad kūrybiškumą į aukštesnį lygmenį galima pakelti  tiesiog į vieną vietą suburiant keletą žmonių, kurie nekritikuojami (ir visos kitos brainstorm sąlygos) prigeneruos daugybę puikių idėjų: “Statistinis žmogus dirbdamas grupėje sugeneruoja dvigubai daugiau idėjų negu dirbdamas vienas”. Ir nors smegenų šturmas iki šiol naudojamas kone kiekvienoje organizacijoje, mokslas jau įrodė, kad ši technika – mitas.

Tradiciškai šis mitas įrodomas Read the rest of this entry »