pRymeikis: apie r/ėmimą arba didžiausia paramos gavėjų / davėjų klaida. komentarai

Autorius: Amor: Kada rėmimas nekelia abejonių - Dansu Dansu

Amor: Kada rėmimas nekelia abejonių - Dansu Dansu — Mon, 01 Mar 2010 06:02:02 +0000

[...] veiksmai… Apie rėmimą rašė ir kiti mūsų bendraautoriai: pRymeikis abejojo prasmingu Omnitel ir vaikų ryšiu, o K.Gečas kritikavo “Stumbro” sprendimą remti sovietiniu patriotizmu [...]

Autorius: paulius.rymeikis

paulius.rymeikis — Fri, 12 Feb 2010 14:27:23 +0000

Noriu patikslint, kad čia ne mano filosofija – tik tiek, jog aš su ja sutinku. O atsakant į klausimą… Žinai, tie 10% yra ašaros. Abiem pusėm. Visų pirma, abiem pusėm nesukuria ryšio su kita puse. Ačiū, Omnitel, kad parėmei mus 10 000 Lt pernai, o šiemet pirmiau tiek sutiko duoti Bitė. Blogiausia, kad kai nėra ryšio, jį tau megzti reikia kasmet, vietoj to, kad jį tiesiog palaikytum. Verslui gi… Verslo parama tiesiog lieka šešėlyje, kai jis yra tik vienas iš daugelio rėmėjų. Vienas iš trisdešimties logotipų. Įvaizdžio savo jis taip negerina, ryšio su (potencialiu) vartotoju neužmezga, tai kur eina ĮMONĖS pinigai? Į balą. Sakau, manau, kad jeigu esi Romanovas, tai tau žmonos ar jos pudelio nuomonė yra svarbesnė už verslo partnerių ir yra norma nusispjauti į savo darbuotojus, etc. Gerai, jeigu po 10% dalinti sutinka turbinų įmonės darbuotojai. Faktas, kad jie iš to negaus jokios naudos (nebent dvasinės), bet tai yra jų sprendimas. O naudos gavimas.. Kai tu kažkam padedi ir jauti to naudą (dėkingumą, gerėjantį įvaizdį, etc.), esi linkęs padėti daugiau. Ir atvirkščiai. Dėl to aš nepritariu ir tyliai filantropijai. Jeigu Omnitel pradės trimituoti, kaip padeda tiems ir aniems, to paties užsimanys ir Bitė – negi nusileisi. O iš to naudos bus visiems – ir įmonėms, ir visuomenei.

Autorius: Gintautas

Gintautas — Fri, 12 Feb 2010 14:15:49 +0000

Vistiek miglota man Pauliaus filosofija. Ar tikarai blogai, kai duodama ir po mažiau? Kodėl bendrovė turi pati užsiiminėti projektais, jei tam jau egzistuoja NVO ir jų tinklai? Tarkim, yra dešimt projektų ir dešimt rėmėjų. Ar modelis, kai kiekvienas rėmėjas duoda 10% reikiamos sumos kiekvienam projektui yra blogesnis už modelį, kai kiekvienas paramos davėjas “own’ina” po projektą? Žinoma, paramos gavėjams darbo daugiau fundraising’o prasme, bet tai ir į naudą – reikia įrodyti savo naudingumą ir neužmigti ant laurų.
O Bill Gates pavyzdys netikęs, bo Bilas pats iš savo asmeninių lėšų fondą įkūrė ir paramą dalina. Todėl jis yra filantropas. O Microsoft negali būti vadinama filantorpu, nes dalina nes savo, o akcininkų pinigus. Todėl jie užsiima rėmimu, duodančiu gražą. ROI, skant.

Autorius: iliustracija

iliustracija — Wed, 10 Feb 2010 13:53:57 +0000

zmones, kurie mini utopine vejo turbinu kompanija, gyvena kosmose. stai romanovas, stai tikroji verslo valdymo filosofija:
http://www.lrytas.lt/videonews/?id=12657483221264570444
dar gerai, kad trenerius ne pagal rekso fekaliju spalva atleidineja.

Autorius: paulius.rymeikis

paulius.rymeikis — Tue, 09 Feb 2010 09:53:52 +0000

Apie tokius atvejus čia net nekalbama. Man kur kas įdomesnis fenomenas, kai įmonės “x” logotipą (tarp šimtų kitų) gali rasti kone ant kas trečio renginio reklamos, kas reiškia, jog tiesiog į kiekvieną ištiestą ranką buvo įdėti 3-5000Lt, tačiau jeigu ne rubrika “socialinė atsakomybė” įmonės www puslapyje, niekada apie tai nesužinotum. Tai yra vietoj to, kad kažką realiai pabandyt pakeist, kad ir naudojant įmonės resursus, vykdoma “reikia per metus labdarai skirti 100 ooo Lt” veikla. Su 100 000 jau gali kažką daryti, bet kai tai išskaidoma į 1000 pašalpų…

Autorius: Traktorius

Traktorius — Tue, 09 Feb 2010 09:39:11 +0000

Pauliau, pas mus dazniausiai yra “ka as galiu padaryt, kad pasaulis man butu grazesnis”. Apie kitus deja galvojama labai nedaug. Sakyciau netgi isvis negalvojama. Na gal kartais :)

Autorius: paulius.rymeikis

paulius.rymeikis — Mon, 08 Feb 2010 20:21:31 +0000

Na taip, iš ties būna labai neskanūs, mužikiški rėmimai, bet man atrodo, kad svarbiausia, jog įmonė tikėtų savo veikla ir būtent per tą tikėjimą bandytų nuveikti kažką daugiau nei tik uždirbti pelną. Jeigu ‘Vilniaus duona’ yra visos Lietuvos duona, kodėl ja nepavaišinus ir tų, kurie jos negali įpirkti, kodėl nebūti Maisto banko ar Carito valgyklų partneriu? Arba jeigu tavo kompiuteriai yra skaitmeniniai sprendimai šiuolaikiniam pasauliui, kodėl to šiuolaikiškumo neįnešus į kaimo mokyklas (kompiuteriais, konsultavimu, diegimu)? Pas mus yra per daug “sugalvokim kokią socialinę kampaniją” ir per mažai, “o ką mūsų kompanija galėtų padaryti, kad pasaulis būtų gražesnis?”

Autorius: Ruta Gaudiesiene

Ruta Gaudiesiene — Mon, 08 Feb 2010 19:01:27 +0000

Pauliaus mintys priminė prieš kelis metus klausytą Daniel Vaarik, estu Hill & Knowlton vadovo prezentaciją „Sad Company, Sad Charity“. Pasirėmęs analogija su viduramžiais gyvavusiu tikėjimu, kad pardavusio velniui sielą žmogaus kūne atsiranda kokia nors žymė liudijanti jų sutarimą, Danielis žaviai kritikavo kompanijas, kurios apklijuoja vargšus remiamuosius savais logotipais. Tokia parama tiesiog yra liūdna, ir tiek :)
Sakyčiau, esmė ne kaip vadinsime konkrečią labdarą, ar kam ją skirsime, bet ar sugebėsime tai padaryti skoningai…

Autorius: paulius.rymeikis

paulius.rymeikis — Mon, 08 Feb 2010 16:40:02 +0000

DeKo, mano, kaip ir daugelio kitų komunikacijos specialistų kryptis turėtų būti “perduoti informaciją, kuo efektyviausiu būdu”. Tai nematau, kur čia prasilenkimas tarp to, kad kartais dirbu su verslu padėdamas jiems pristatyti savo įmonę visuomenei ir pagalbos kūrybos/strategijos srityje nvo ir pan.?

Autorius: DeKo

DeKo — Mon, 08 Feb 2010 15:59:38 +0000

Ok, Pauliau. Tikiu, kad neesi toks jau blogas žmogus :). Bet tau atėjus su pasiūlymu prisidėt prie akcijos neįgaliem, tegalėsiu pasakyt – “sorry bachuras, mano nuoširdi ir pamatuota (strateginė) filantropija šiandien turi kitokį kursą. Dabar aš remiu tik kompiuterių pardavėjus”.
Juk pats elgiesi kitaip o mums bandai vpendiurit sausą marketingą :)