Aze: Kodėl užknisa darbas ryšiuose su visuomene?
1 Vas 2010
Jau matau grupelę apysnobių ponų, kurie, perskaitę šitą klausimą, sako „Pfff…“ ir nužvelgia paniekinančiu žvilgsniu. „Tipo, nesupranti? Nes šūdas“.
Bet palaukit. Ar kas nors iš jūsų gali gerai ir išsamiai atsakyti į klausimą, kur yra tas ryšių su visuomene nervų kamuoliukas, slypintis kone kiekvieno PRščiko kišenėje ir suteikiantis jam tą nuolatinį nenatūralumą bendravime ir švelnų susierzinimą parsinešus naują užduotį iš kliento, nenaudodami žodžių „tiesiog“ ir „šūdas“?
Mane, tiesą sakant, kamavo tas klausimas ilgokai. Aš irgi labiau mėgstu tuos žmones, kurie nedirba ryšių su visuomene srityje, nei tuos, kurie joje dirba, bet žodžiais negalėjau pasakyti, kodėl.
Ir kaip tik vakar sužinojau, kad Jurgen‘as Habermas‘as turi savo Twitterį, taigi užsidėjau fonui jo rekomenduotą Kembridžo dėstytojos Onoros O‘Neill paskaitos, kurios tema iš esmės – apie komunikaciją, pocast‘ą.
Iš pradžių paskaitoje labiausiai džiugino tai, kad klausytojai Osle ne ką mažiau sirguliuoja nei mes Vilniuje ir kad galima drauge su jais kosėti į sakinių taktą.
Bet kai ji pasakė „I think that providing simplified and often dumbed-down streams of information for wider public consumption may neither communicate realities nor offer genuine opportunities for response or interaction”, aš suklusau.
Kai pradėjo sakyti, kad nulaižytos vyriausybinių ar verslo institucijų prezentacijos dažniausiai nepasako nieko, tik iškelia abejonių dėl jų patikimumo, tikrumo ir to, ar žmogus, kuris jas pristato, tikrai pats nori tai pasakyti, pakėliau vieną antakį.
Ji dar kalbėjo apie tuos informacijos srautus ir pliūpsnius, kuriais esame nuolat užpilami (ir man labiausiai šiuo atveju gaila žurnalistų, kurie dažnai turi kapstytis kaip vištos kieme tarp apipuvusių grūdų vietoj to, kad dirbtų savo darbą ir analizuotų problemas).
Koks ponios O’Neill moralas? Kol kas ji sako, kad vienintelė efektyvi komunikacija yra bendravimas akis į akį, nes tokiu būdu pašnekovai gali ir aiškiai matyti, kiek kitas yra patikimas ir kiek tai, ką jis sako, yra tiesa; be to, tik taip pašnekovai gali vietoje reaguoti vienas į kitą.
Jos nuomone, dabartinės priemonės, kurios iš dalies suteikia galimybę tai daryti, internetas ir visokie jo socialiniai tinklai, pasiekia tik labai mažą dalį žmonių ir tik sukuria mažas tikros komunikacijos saleles didžiuliame kvazi-komunikacijos (įdomus žodis, man gražiau skamba tiesiog bullshit’as) vandenyne.
Na, o tame vandenyne PRščikai ir murkdosi, paprastai nepriplaukdami salelių ir neprieidami prie tikrosios, pilietinės, demokratinės, keičiančios komunikacijos. Manau, todėl tie iš jų, kurie pakeliavo po pasaulį, tikrai yra linkę vėl išvažiuoti arba tyliai puoselėja norą mesti korporacijas, kuriose dirba, ir dirbti nevyriausybinėse organizacijose. Tik va, su pinigais problema, ir reikia rinktis tinkamą pasitenkinimo tuo, ką darai, ir gaunamo atlygio santykį. Kuriame, visi įsivaizduoja, abi dalys yra atvirkščiai proporcingos viena kitai.
O dabar, kai smuko ekonomika, tie ryšių su visuomene specialistai, kurie dirba su verslo įmonėmis, dar labiau užsuko šitą „šūdų malūną“ aiškindami, kad ryšiai su visuomene gali būti pigesnis reklamos pakaitalas. Nors tai yra visiškai skirtingi dalykai.
Štai, todėl užknisa darbas ryšiuose su visuomene. Kita vertus, tikiu, kad geri konsultantai gali rasti savo vietą ir kurti tikrą, vertingą komunikaciją, kurioje visos pusės įsiklauso.
P.S. Tiesa, reklamos darbuotojai irgi gali nesidžiaugti. Jie ne tik irgi kuria tą patį bullshit‘o vandenyną, bet ir pridaro visuomenei daugiau žalos nei naudos – toks think-tank‘as „New economics foundation“ padarė kai kurių profesijų tyrimą, kuris atskleidė, kad reklamos specialistai ekonomikai padaro 11 kartų daugiau žalos nei uždirba patys.
Vas 01, 2010 @ 10:40:06
Nuuu…
Aišku, kad Face2Face komunikacija yra geriausias dalykas. Lygiai kaip ir Specialiai tau pagaminti pietūs. Pagal tavo išmatavimus pasiūtas kostiumas, batai, ką ten – net ir kojinės. specialiai tau pagaminta kėdė, stalas ir kompo klaviatūra, ir o on, ir panašiai.
Tik tai biškį kainuoja, ką? :) kaip tik dėl to exclusive dalykai ir brangesni už mass made.
Ponia O’Neill teisi dėl kelių dalykų: pirma, masinė komunikacija daugumai žmonių neįdomi. Antra, dauguma tos komunikacijos yra šūdas.
Bet ji praleidžia kelis dalykus. Pirma, šūdo pilna ir kitose veiklos srityse: visur yra talentingų žmonių, bet dauguma – vidutinybės, sėdinčios komforto zonoje. Tiesą sakant, manau, kad visi mes tokie – išskyrus kelis laimingus momentus, kai galim padaryt kažką _kitaip_… nu nevermind.
Antra, masinė komunikacija nėra duona kasdienė, ir daugumai žmonių jos natūraliai nereikia. Reikia kartais, ir kai kam. Problema ta, kad mes čia, įmonėse, nežinom, kam ir kada prireiks mūsų komunikacijos. Gal bobutė Kaišiadoryse rytoj rengiasi pirkti mūsų produktą ir jos pasirinkimą mūsų šiandieninė komunikacija paskatins. Gal konkurentas ruošiasi ateiti į rinką ir vertina ją. Gal žurnalistas straipsnį rengia ir browsina google. Nu, kamon, dėl to ir kalbam _nuolat_, o ne kai paklausia.
Dar – netiesa, kad Face2Face kelia didesnį pasitikėjimą. Taip gali kalbėti nebent žmogus, bendraujantis tik savam rate, savo socialiniame sluoksnyje. Tu nueik, pvz., pas savo pirkėją kaime. Tu – su kostiumu, pirkėjas – su darbo drabužiu ir šūdinais batais. Jau matau, kokį pasitikėjimą viens kitam sukelsit:)
Vas 01, 2010 @ 11:38:56
dėl paskutinio, tai taip, bet bobutė iškart matys, kiek ji gali pasitikėti kostiumuotu jaunikaičiu iš miesto: ogi nė kiek, nes jam į ją nusispjaut, svarbu, kad ji išleistų savo pinigus. tai kaip ir iš karto nustatys jo patikimumą:)
o šiaip faktas, kad daug vidutiniškų dalykų yra ir visiems reikia daryti daug sh… Man tik gaila, kad patys PRščikai daro labai didelę įtaką tam, stengdamiesi kuo daugiau parduoti, ko pasekoje dar to sh pridaugina, vietoj to, kad eitų į kokybę, tiek turinio, tiek savo darbo, tiek santykių. argi ne?:)
Vas 01, 2010 @ 11:43:29
Tas “thinktankas” ir jo studija yra vienas baisiausiu skirtumu tarp ribinio ir vidutinio naudingumo neismanymo pavyzdys. Kazkokie cracko prisiruke trockistai.
Vas 01, 2010 @ 15:35:24
PR’as dažniausiai atrodo, kaip specialiai pagaminta informacijos dozė skirta įtikinti adresatą daryti, galvoti taip kaip PR skleidėjas nori.
Visa šita sfera, ypač kai pradeda liestis su politiniais žaidimais, atrodo tokia atgyvenusi ir susikompromitavusi. Tiesa, sakant labai sunku prisiminti nors vieną PR pavyzdį, kuris būtų sukėlęs teigiamas emocijas. :[
Vas 01, 2010 @ 17:25:57
Kaip PRscike, labai nesklandziai ir sudetingai mintis ant popieriaus Aze delioja, kas karta po jos irasais pastebiu. Nors pacios irasu ideju kartais buna visai neblogos (tiesa, ne si karta).
Vas 01, 2010 @ 18:36:22
Na taip, antra karta perskaicius minti pagavauau. Įvyniota sudėtingai :))
Ir anokia čia naujiena: yra kokybiški batai ir vienkartiniai, yra dainininkų ir yra pop žvaigždžių, yra kompetentingi lektoriai ir tiesiog šiaip… simpatiški :):D
Comon, visur taip. Ir apmaudu, ir pikta, bet tikriausiai visokių yra, nes visokių reikia.
O šiaip jo… valgyt norisi, o tam uždirbt reikia.
Vas 01, 2010 @ 20:26:12
Kazkas pervargo (o gal vietoj menesio darbu paskaiciavimo) ir sukure teksta apie nieka. Kas ir nekeista, kai pilnatis uz lango.
Vas 02, 2010 @ 22:38:25
nu ir nesamone cia surezge
Vas 03, 2010 @ 14:34:03
ai, nesakykit, yra tiesos, kad ir pilnatines. neturi LT grazaus PR’o ir nieko cia nepriverksi.
Vas 03, 2010 @ 16:53:32
Taip, bet kad tai pasakyti, butu uzteke ir tokio sakinio, kaip tu parasei, nereikejo pilstyti is tuscio i kiaura ilgiausio teksto.
Ironiska, bet PRscike raso apie prasta PR’a Lietuvoje, bet tai irodo ne teksto turiniu, o forma – taip sudetingai tokia paprasta minti pasakyti, na zinote… Savo pavyzdziu tik irodo, apie ka taip ilgai kalba.
Vas 04, 2010 @ 11:24:53
Panašu į pavargusio žmogaus parašymą. O kas liepia mass-communication užsiiminėti? Žinutės esmė – visi durniai, išskyrus “gerus specialistus”, kurie “gali rasti savo vietą ir kurti tikrą, vertingą komunikaciją, kurioje visos pusės įsiklauso.” Hm…
Vas 05, 2010 @ 02:25:50
jei užknisa – tiesiog esi ne savo vietoje; o būtent ne savo vietoje esantys žmonės ir kuria blogą PR, gamina kiaurus batus ir verda neskanius pietus; sąrašą galima tęsti. linkiu rasti savo vietą, kur bus smagu – bent jau kas antrą dieną.
Vas 07, 2010 @ 11:59:43
skaitome ir darome išvadas:
autorei akivaizdus vidinis konfliktas, nes į pr atėjo iš kitos barikadų pusės
autorė pamiršta, kad jos, sostinėje prasisukusios mergaitės, auditorija (kritinė masė) nėra nei iš tolo į ją panaši, o iki jų lygio nusileisti jai nelygis.
autorė nesupranta, kad šitoj rinkoj niekas nenori brangiai mokėti už nišinius ir kvazi-kokybiškus veiksmus (kaip pati vadina bullshitą, kuris, klausimas, ar veikia)
autorė vis dar nesuprato, kokio dydžio rinkoje gyvena – čia niekada nišiniai veiksmai gali laimėti apdovanojimus, bet niekada neduos reikiamo ekonominio rezultato.
Taigi atsipalaiduokit, turit du variantus: ijungti dūrą kaip daro n lietuvos starzų, kad įtiktų kritinei masei, ir arba krautis terbas, tik ar atlaikys jūsų kiaušiukai kokioj maskvoj ar niujorke?
Vas 08, 2010 @ 10:18:58
Ai, atsipalaiduokit visi su tom psichoanalizėm. Jei nesusidūrėt su profesinėm krizėm ir “užpiso” laikotarpiais, tai per trumpai dar dirbat. ir jei neišeinana atskirt autoriaus nuo teksto – tai per trumpai ir mokėtės.
O šiaip komentaras turi vieną stiprią pusę – didžioji dalis masinės komunikacijos yra nei gera, nei bloga – vidutiniška. Ir niekam neįdomi. Kaip ir bet kuriam darbe, beje.
Vas 08, 2010 @ 14:45:11
e.f.i. – mokykloje mokė apie normalinio pasiskirstymo kreivę, todėl daugelis žinome, kad vidutiniškų “dalykų” yra daugiausia… :) Tik kam tokį sudėtingą tekstą apie tai kurti?
Vas 08, 2010 @ 16:06:06
Gintautai – viena vertus, labai daug vidutiniškus dalykus darančių žmonių nemano, kad tie dalykai vidutiniški, ir vertina juos kur kas aukščiau. so šiek tiek savireflesijos visada į naudą.
Antra – toks tekstas apskritai įmanomas tik visuomenėje, kurioje masinė komunikacija išstumia (ar bent jau stipriai pastumia) asmeninę. Ir čia viskas OK, tai neišvengiama, bet iššaukia atsakomąją reakciją – lygiai kaip prekybcentrių “nemaistas” (copyuright by commonsense lt) skatina pirkt ekologišką maistą. Ne masiškai, aišku, bet _galbūt_ tai taps platesne tendencija. Kartais apie galimybes, kiek šansų jos beturėtų išsipildymui, visai įdomu pašnekėti iš anksto.