Dansu Dansu

Prezentacija apie gyvenimą už “Facebook” ribų. Jesse Schell pradeda nuo (facebook) žaidimų psichologijos ir baigia tuo, kodėl mes nekenčiame iPad arba kodėl ateityje norėsime savo e-tatuiruotes turėti matomose vietose ir dažniau vaikščiosim arba važinėsim viešuoju transportu nei nuosavu automobiliu. Gąsdinančios 1984 lygio įžvalgos apie ateitį?

“Wired” žurnalas kartu su “Adobe Air” ir “Condé Nast” pristatė “Wired” numerį štai tokiame interaktyviame pavidale. Atsirandant visokiems “tablet”,  ”surface”, “pad” tokių projektų rasis ir daugiau. Tik pagalvokit – video reklama žurnale… Sweet ateitis, kaip dainuoja Egis.

Neaišku ką daryti su socialinės žiniasklaidos žvėrimi? “Copy with pride”.

Prieš kelias dienas laikiau rankose vieno iš lietuviškų dienraščių TV gidą ir svarsčiau apie tai, koks jis turėtų būti, kad norėčiau atsiversti jį ir kitą kartą. Nes ką turime dabar?

Turime 6 ar 7 leidinius, kurie vienas nuo kito skiriasi tik maketavimu ir popieriaus kokybe. Visa kita – informacija, straipsniai ir interviu – beveik nesiskiria. Žurnalistams, juos ruošiantiems, ko gero, taip nuobodu, kad negali sulaikyti žiovulio. O žmogui, kuris TV žiūri  (vartoja) atsitiktinai (t.y. nesirinkdamas laidų, o daugiau kaip foną), nesidomi laidų vedėjų papostringavimais arba neva įdomiais kūrimo užkulisiais, net nėra priežasties TV gidą pasiimti į rankas.

Žinoma, yra masė skaitytojų, kuriems tai yra įdomu. Tačiau yra ir kita grupė, kuri yra sunkiai pasiekiama įprastomis žiniasklaidos priemonėmis. Ir kuri yra įdomi reklamos užsakovams. Kaip tokius prisivilioti ir priversti bent jau perversti puslapius, t.y. pamatyti reklamą?

Padarius ekperimentą. Juk televizija šiais laikais neapsiriboja tradicine televizija. Galbūt kur kas būtų įdomiau, jeigu TV gide atsirastų informacijos ir iš kitų video šaltinių? Arba panašių savo turiniu? Juk yra visiems žinomas YouTube, Justin TV ir pan. Yra Picasa bei Flickr. Yra ir kitų įdomių vietų internete, kurias verta aplankyti. Kodėl neaprašius populiariausių video kanalų turinio praėjusią savaitę? Nepadarius virusinių klipų savaitės dešimtuko?

Gal tada ir atsirastų noro atsiversti tokio leidinio puslapius bei pasižiūrėti ką naujo jie atrado. Bet žurnalistams tektų dirbti…

Aurimas Lapinskas, buvęs “AD.NET” produktų vystymo direktorius, pradeda dirbti media agentūroje “Carat”. Jo atsakomybių sritis – verslo plėtra ir klientų aptarnavimas.

Įdomu tai, kad jo karjera šioje agentūroje (tada dar vadinosi “Baltic media services”) ir prasidėjo. Vėliau – aštuoneri metai “Media House”.

Nėra abejonės, kad tai gerokai sustiprins “Carat” galimybes ir supratimą apie interneto planavimą.

Geros nuotraukos, deja, neradome. Reikėtų sustiprinti buvimą “Flickr’e”, Aurimai…

cmo.com portale radau paprastą, bet naudingą suvestinę apie tai, kaip rinkodaroje išnaudoti įvairius socialinius portalus.

Prašome pasižiūrėti.

Bandydamas rasti atsakymą į klausimą ar jaunimas, mažiau žiūrėdamas TV tradiciniu būdu (t.y. per dėžę), LNK arba TV3 žiūri internete, susidūriau su problema. Pasirodo, galiu pasižiūrėti tv3.lt arba lrt.lt auditoriją, tačiau lnk.lt – ne. Kodėl? Man buvo paaiškinta, kad jie neperka “Gemius” duomenų, todėl jų tyrime ir nėra.

Iš pirmo žvilgsnio, atrodo, kad tai yra smulkmena. “Gemius’ui” reikia mokėti už serverius, todėl kiekvieno mažiausio tinklapio nematuosi. Iš kitos pusės, “Gemius” duomenys – valiuta, kuria naudojasi reklamos užsakovai nukreipdami biudžetus. Mes žinome, kad nezinau.lt yra populiaresnis uz lrt.lt (pagal “Google Analytics”). Tačiau “Gemius” tiriant tik ribotą kiekį portalų, nezinau.lt netenka pajamų, o užsakovai – galimybės pasiekti tikslinę auditoriją ten, kur kontaktas būtų efektyviausias.

Dar daugiau, galima daryti prielaidą, kad toks ribotas tinklapių skaičiavimas (dabar – tik 122) iškreipia mūsų supratimą apie lietuvišką interneto rinką. Galbūt yra tinklapių, kuriuos mintimis nugrūdame į “long tail” galą ir numojame ranka, nors jie tikrovėje yra visai nemaži. 122 laimingieji gauna užsakovų litus, jų pasiekiamumas atrodo didžiausias, nors išplėtus matuojamųjų ratą, nustebtume pamatę, kad dabartinių lyderių pasiekiama auditorija nėra jau tokia didžiulė.

Tirti daugiau – kainuoja? Tačiau interneto laikais… Skųstis galėtų TNS, siųsdamas gyvus žmones į gatves klausinėti apie spaudos skaitymą.

Beje, panaši situacija yra ir JAV. Rekomenduoju paskaityti Jasono Calacanis’o įrašą. Ačiū Povilui už nuorodą.

jj

P.S. Kitas klausimas – kada bus pradėtas vertinti interneto naršymas mobiliaisias telefonais. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenys rodo, kad jais naršoma labai daug. Kol tai neatsispindi “Gemius”, kažkas vėl praranda reklamos užsakovų pinigus.

Prieš kelis mėnesius “Media House” bloge buvau įdėjęs “Facebook.com”, “One.lt” ir “Draugas.lt” naudotojų skaičiaus palyginimą. To įrašo tikslas buvo tiek sau pačiam, tiek ir kitiems atsakyti kokiame portale yra Lietuvos socialinių tinklų naudotojas. Buvo įdomu pamatyti, kad net ir vyresnis mūsų šalies gyventojas nevengia jais pasinaudoti. Tą patį patvirtina ir praėjusių metų gruodžio skaičiai.

Turiu pastebėti, kad lietuviškų portalų atveju yra nurodyti unikalūs lankytojai, o “Facebook” – profilių skaičius. Galima manyti, kad unikalių “Facebook” lankytojų skaičius yra mažesnis nei čia parodytas, nes bent 20 – 30 % šio portalo profilių yra mažai arba visai neaktyvūs.

Tačiau neseniai vienos diskusijos metu buvo teisingai suabejota, kad vienas naudotojų skaičius nieko nerodo. Ir greičiausiai vyresni Lietuvos gyventojai socialiniuose tinkluose praleidžia labai mažai laiko.

Taigi, kiek laiko jie praleidžia socialiniuose tinkluose? Žinoma, 36-metis negali lygintis su 14-mečiu, tačiau ten būna vis tiek netrumpai. Štai skaičiai (nėra “Facebook”, nes “Gemius” jo netiria).

Taigi, praėjusių metų gruodžio mėnesį 14-metis One.lt vidutiniškai praleido apie 13 valandų, o 36-metis – virš 6. Ką jie ten darė? Ko gero, tikrai neužbėgo tik pasitikrinti “One” pašto, nes tam daug laiko nereikia. Vadinasi, bendravo su draugais, peržiūrėjo nuotraukas, sudalyvavo reklaminiuose žaidimuose.

Tad galvodami apie tai, kokiais būdais nunešti reklamą vyresniam vartotojui, drąsiai galime galvoti ir apie “One.lt”, ir apie “Draugas.lt”, ir apie “Klase.lt”. Mitas, kad tik vaikai čia lankosi.

Tiesa, taip ir neatsakiau į įrašo antraštėje užduotą klausimą kodėl 40-mečiai praleidžia tiek daug laiko Draugas.lt. Turiu versiją, kad tame amžiuje išsiskyrus, sunku susirasti sau porą. Tad kur jos daugiau ieškoti, jeigu ne Draugas.lt?