pRymeikis: Apie muzikos, kino, TV ir “Windows” pardavimus skaitmeniniame amžiuje, masturbaciją arba traukinys ši#%#čių nelaukia.

Vakar už akių užkliuvo straipsnis apie tai, jog “Microsoft” “padavė į teismą „torrent“ sistemos „Linkomanija.net“ savininką Kęstą Ermaną bei jo vadovaujamą bendrovę „N5“. Dėl galimai neteisėto programinės įrangos platinimo siekiama prisiteisti 130 tūkst. litų bei sustabdyti „Linkomanijos“ veiklą” (via @lrytas.lt). Žingsnis logiškas ir apgailėtinas tuo pačiu. Logiškas todėl, kad tu turi kažkaip apginti savo produktą, kurį kai kas leidžia sau naudoti nelegaliai. Viskas logiška: kažkas vagia – tu netenki potencialių pajamų. Bet visa tai nustelbia “Microsoft”, kaip informacinių technologijų lyderės, nesusigaudymas laikmetyje ir aplinkybėse, kuriose ji daro biznį. Praėjo tie laikai, kai autorinė produkcija turėjo tik fizinį pavidalą (popierinė knyga ar diskelis su “00″ ir “01″ tūkstančiais įvertintoje popierinėje pakuotėje arba keliomis dešimtimis litų plastikinėje). Nemažai apdovanojimų nuskynusioje reklamoje AOL sako: “Some people say that internet is a good thing” bei “Some people say that internet is a bad thing”

ir klausia: “What do you think?”. Ir svarbiausia, kad nepriklausomai nuo to ar internetas yra gerai, ar blogai, jis vis tiek yra. Todėl vienintelis klausimas iš tiesų yra: ką su juo daryti, kaip su juo elgtis, kaip jį išnaudoti?

Tie, kurie savu laiku kovojo prieš “Audiogalaxy” ar “Napster” dabar turėtų graužtis nagus matydami, kad tai tebuvo Pandoros dėžės atidarymas, po kurios situacija tapo nebevaldoma. Tie, kurie kovoja su dabartinėmis technologijomis, yra netekę progreso jausmo ir nesupranta, kad internetas tuo pavidalu, kokiu jį turime dabar, yra dar tik ankstyvos paauglystės stadijoje, tad dabartinę situaciją galima pavadinti “vaikų žaidimais” lyginant su tuo, kas bus vėliau. Vieni yra linkę su tuo kovoti, kiti prisitaikyti. Kas laimės? Žinau tik vieną banalų, bet teisingą pasakymą, kad kare nugalėtojų nėra.

Muzikos industrija. Sakoma, kad piratavimas žlugdo muzikos industriją: kompaktų parduodama mažiau, muzikos parduotuvės užsidarinėja. “Radiohead” į tai atsako atiduodami savo albumą nemokamai, tiksliau, už kainą, kurią pasirinkdavo pats pirkėjas. Vidutiniškai tai buvo £4. Visai neprastai, kai visi pinigai krenta tau į kišenę (o tiek nuo albumo tikrai nekrenta, kai albumą pardavinėja EMI, Warner ar pan.), o išlaidos leidybai yra faktiškai nulinės (išskyrus interneto puslapį). Bet tai privati iniciatyva, pačios grupės sprendimas – visai nenuostabu, kad tokį žingsnį žengė ne po “major label” esanti grupė (nesu tikras ar praėjus 2 metams, koks “major label” “pasirašė” ant tokio bandymo?). “iTunes bankrutuoja”. Būtų sensacinga antraštė, bet dar ne laikas… Pasirodo, žmonės gali mokėti numatytą sumą. Tiesiog jiems patogiu būdu. Bet, žinoma, galima sakyti, kad “jeigu žmogui reikės, ateis į parduotuvę ir nusipirks”. Sakyti galima daug ką, bet skaitmeninio amžiaus žmogaus parduotuvė yra internete, vis dažniau ir muzika apsiribojama skaitmeniniame formate. Dar vienas dalykas – dabartinės technologijos leidžia nebepirkti bet ko. Todėl verkia “major label”, kai jų vienadienių žvaigždučių pardavimai krenta. Bet už kokybę žmonės vis dar moka. Ar kada teko girdėti apie “Animal Collective” arba Andrew Bird? Jeigu apie muziką žinote tik tiek, kiek žino populiariausios radijo stotys Lietuvoje, tada nežinote, tačiau tai keli vardai iš populiariausių muzikos leidinių topų. Industrija verkia dėl pardavimų, bet šie veikėjai triumfuoja – jų pardavimai nerealūs. Logika paprasta: paklausiau, patiko – nusipirkau.

Beje, pažiūrėkit, kokį gražų komentarą dėl piratavimo viename lietuviškame blog’e paliko Andrew Bird atstovaujanti leidybinė kampanija (komentaras nr.5).

Kinas. Kartu su “Avatar” be jokio pavydo triumfuoja ir visa kino pramonė – pasirodo žmonėms pakanka įspūdingo 3D šou, kurio piratai sau negali leisti. Dar negali. 3-5 metai ir galės visi. Tie, kam visų pirma svarbios geros istorijos, vaidyba, šio kino industrijos triumfo nė nepastebės – geriems filmams 3D nereikia, čia tik priedas tiems, kuriems trūksta savos fantazijos. Bet ir šioje srityje netrūksta per spazmus išspaustų ašarų. Antai “Zombieland” kūrėjai į žinutę, kad jų filmas yra vienas labiausiai nupiratautų šiais metais, atsakė, jog tai liūdna žinia, verčianti galvoti apie tai, jog filmo tęsinio nebus. Ir tai sako žmonės, kurių filmo biudžetas yra 20 milijonų JAV dolerių, o pajamos – 100 milijonų JAV dolerių. Čia vien tik iš rodymų kino teatruose, neskaičiuojant to, kiek bus gauta už DVD. Tuo tarpu indie kino “Ink” kūrėjai sužinoję, kad jų tyliai kino teatruose prasisukusią juostą parsisiuntė 400 000 vartotojų, triumfuoja. Tai atsitiko filmą išleidus DVD. Ir ne, nėra taip, kad vienas nusipirko, o 400 000 tiesiog pažiūrėjo. Kyla reitingas imdb, didėja DVD pardavimai. Jeigu patiko, bet žiūrėjot piratinę versiją, galit nueiti į “Ink” ir paaukot kokį dolerį.

Parduotas “Ink” “nemokamoms” peržiūroms internete ir ne už kalnų tie laikai, kai filmas kino teatruose ir internete startuos tuo pačiu metu. Kam laukti, kol filmas nutekės į internetą ir bus pasižiūrėtas nemokamai, kai gali jį premjeros dieną parodyti už 10$, po savaitės už 5$, o dar vėliau – už 1 dolerį?

Puikus, autorines teises nagrinėjantis filmas RiP! A Remix Manifesto yra visas internete – žiūrėkit nemokamai arba sumokėkit tiek, kiek manot, jog jis yra vertas.


(žiūrėti @čia)

TV. Gerų įžvalgų pateikia knygos “Socialnomics: how social media transforms the way we live and do business” autoriai sakydami, kad TV yra tiek pat trumparegiški, kiek ir muzikos industrija – jie neina ten, kur yra jų auditorija, bet laukia, kol auditorija ateis pas juos. Kada mes matysim Vancouver 2010 žiemos olimpines žaidynes? Naktį, paryčiais? Kur, kada? Nežinau, kaip bus su transliacijomis per LTV (nes jie šiaip jau “maladiec” internetinių transliacijų klausimu), bet TV, kaip būtinas baldas, iš principo traukiasi iš gyvenimo. Mielai žiūrėčiau LNK žinias, bet neturėdamas kabelinės televizijos, renkuosi nemokamai per www.lrt.lt transliuojamą “Panoramą”. Blogiausia, kad tokie dalykai tave išmoko dar kitų. Kartą TV3 dėl krepšinio (ačiū dievui, kad dar nesvarstoma mokyklose privalomąja tvarka kabinti krepšinio rinktinės plakatų) be perspėjimo ir perkėlimo į kitą laiką nutraukus “Daktaro House” transliacijas, perėjau į virtualią erdvę ir dabar man giliai nusispjaut kurį sezoną rodo TV3, ir kokias reklamas transliuoja filmo metu – sekančią dieną po premjeros JAV aš žiūriu bereklamę seriją. Kodėl kai kurios televizijos netransliuoja savo programos gyvai internete man lieka gilia paslaptimi, nes tai puikus būdas televizijai pasiekti (ir visoms reklamoms jose) vartotoją, o vartotojui televiziją.

Microsoft. Ta pati istorija. Šiais laikais kone visi kompiuteriai jau būna su legalia įranga. Turiu ir aš tas legalias versijas, diskelius. Ir taip mielai nemokamai įsimesčiau pabandymui “Windows 7″ ,ir jeigu patiktų nusipirkčiau online jos “update’ą” už… Na, tarkim 100 Lt. Ne, 99 Lt. Sakot juokinga kaina, kai pigiausias online update’as kainuoja £99.99? Gerai, gal tikrai gėdinga suma. Dar valanda ir mano kompiuteryje nemokami, pilnai funkcionuojantys Windows7. Sakot padavinėsit vagiančius iš “Microsoft” teisman? Gerai, pamąstysiu, kad gal tikrai laikas pereiti ant stilingų “Apple” kompiuterių ir jų operacinės sistemos – jie bent jau nepersekioja. Tai gal vis tik 100Lt iš manęs, o iš verslo (kol kas) paimsit tiek, kiek patys norit?

Skaitmeniniame amžiuje turi keistis (keičiasi) ir reklamos pateikimo būdai, ir muzikos, ir kino. Keičiantis aplinkybėms senieji metodai neveikia. Kam “Microsoft” daryti tokius cirkus, kaip šis su “Linkomanija.net”, kai Windows7 galima rasti btjunkie.org, isohunt.com arba thepiratebay.com? Ir kaip jaustis “Baltic Law” teisininkams, kurie atstovauja “Microsoft” ir bando teisinėmies priemonėmis susidoroti su “Linkomanija.net”, kai tikėtina, kad jų pačių darbuotojai siurbia muziką ir filmus iš interneto? Čia ne kaltinimas, čia spėjimas, faktų konstatavimas, nes teisininkai yra tokie patys žmonės, gyvenantys tuo pačiu laiku, tose pačiose aplinkybėse ir kaip sakė vienas RiP! A Remix Manifesto herojų: “What’s happening with copyright is the same that happened with masturbation – people starting to admit to each other: yeah, I do It too” į ką Woody Allen galėtų paantrinti fraze: “Don’t knock masturbation – it’s sex with someone I love”. Nežinau kaip jūs, bet aš už masturbaciją, jeigu tik ji būtų protingai apmokestinta, mielai susimokėčiau. Vis tik maloniau, kai gali atsipalaiduoti ir nebijoti, jog staiga atsidarys durys ir įeis…