Sau 11, 2010
Arnas: dar vienas “gyvybės langelis” – socialinė klaida
Panevėžys džiūgauja – turi trečią Lietuvoje “gyvybės langelį”. Jie skirti anonimiškai nepageidaujamiems kūdikiams palikti. Jais vėliau pasirūpins socialiniai darbuotojai. Žiniasklaida trimituoja per žinias ir dar skundžiasi, kad langelį bus sunku surasti (gerai, kad Vilniuje Gedimino prospekte tokio lango neatvėrė). TV3 jau daug metų rengia išsipildymo akciją, Almos Adamkienės fondas per kiekvienas kalėdas su “Coca-Cola” važiuoja karavanu, IKI dovanoja žaislus. Visi šie renginiai ilgą laiką buvo skirti padėti vaikų namams. Šių metų sandūroje, tiesa, akcijos jau skiriamos konkretiems tikslams ir ne būtinai vaikų namams, bet po tiek metų vaikų globos namų puoselėjimo, to nepakanka.
Kokią žinią tokių akcijų metu gauna visuomenė? Ar neteko girdėti, kone, anekdoto, kad “SOS vaikai” kaimelyje
vaikai gyvena daug geriau nei dauguma šeimose gyvenančių su tėvais? Savo darbovietėje anais metais po inventorizacijos norėjome vaikų namams padovanoti nenaudojamų kompiuterių (veikiančių ir dar visai neprastų), paskambinome keliems vaikų namams – atvažiavo susirinko tik LCD ekranus, o kitų sakė nereikia – per prasti…
Dar vienas “gyvybės langelis” visuomenei, merginoms, moterims sako – “jei ir pagimdysi, bus kas juo pasirūpina”. O paskui Nomeda surengs dar vieną išsipildymo akciją, surinks keletą milijonų kasmet ir vaikai nejaus nepritekliaus. Nepulkite manęs kaltinti cinizmu, nes tikrai noriu, kad vaikai užaugtų laimingai ir taptų gerais šalies piliečiais, bet manau, kad ne visai tuo keliu einama.
Anų metų gegužę Dainius Pūras publikavo straipsnį vaikų globos namų uždarymo iniciatyvos tema ir kad ledai jau, tarsi, pajudėti, bet… še tau dar vienas langelis. Nereikia ilgai filosofuoti – beglobiai vaikai yra visuomenės yda, ir mes visi dėl to jaučiame kaltę ir tą kaltę paprasčiausiai nusiperkame išsiųsdami SMS išsipildymo akcijai. Steven D. Levitt ir Stephen J. Dubner knygoje “Freakonomics” nagrinėja socialinius reiškinius per ekonomikos prizmę ir pateikia daugiau panašių pavyzdžių. Ieškodami balanso tarp ekonominio, socialinio ir moralinių aspektų vardan ateities reiktų reformuoti ne tik pačią sistemą, kuri turi veikti prieš vaikų namus ir “gyvybės langelius”. Patikslinu – ne prieš vaikus, o institucijas, kuriose vaikai auga. Tikslas – jų sumažinimas ir galiausiai – uždarymas. Tokiam tikslui pasiekti visuomenei reikia aiškinti, kodėl vaikų namai yra blogai, skatinti įvaikinimą paprastinant procedūras ir ilgalaikės strategijos pagrindu ugdyti visuomenės atsakomybę.
Arnai, pasikarščiavai. Pritariu, kad visos akcijos iš serijos “pamaitinkim, palinksminkim, nuvežkim vaikus pas delfinus” mus prigauna emocionaliai ir retam pritrūksta protinių svarmenų grįžti į žemę ir suvokti, kad prisidėdami prie tokių akcijų, mes uždarom vaiką tam tikrų institucijų rėmuose, tačiau atitoliname nuo to, ko iš tikrųjų turėtume siekti – suteikti galimybę vaikui augti šeimoje. Vaikų namams to nereikia – išeitų vaikai į šeimas, jų neliktų. Prieš kelias dienas žinių metu minėjo, kad (pataisykit, jeigu klystu) globoti vaiką priėmę asmenys gauna 500lt, tuo tarpu vaiko išlaikymui vaikų namuose skiriama 2000lt ir dar plius visokios akcijos. Tai ir saugo vaikų namai tuos vaikus, kaip savo akį. Tai reikia keisti ir apie tai reikia kalbėti.
Bet “Gyvybės langelis” yra kas kita. Tai lyg alternatyva negyvenimui, mirčiai. Motinos kartais tiesiog išmeta vaikus į konteinerius ir, deja, čia irgi yra vienas iš tokių konteinerių. Tik tiek, kad jame vaikas išgyvena ir galbūt užaugs puikiu žmogumi, nepriklausomai nuo to, kaip pasielgė jo tėvai. Linkėčiau jam iš to langelio kuo greičiau su kokiu gandru įskristi į kitus namus, tačiau šiai akimirkai ir tiek jau gerai. O kur ir kaip jis keliaus paskui, priklausys nuo diskusijų ir darbų apie vaikų namus.
Vaikų atsisakančios motinos paprastai internetu nesinaudoja ir tinklaraščių neskaito. Ir nepriima ekonomiškai racionalių ir morališkai teisingų sprendimų. Galima jas smerkti, tačiau galima tiesiog padėti naujagimiui tapti žmogumi. Nieko perdaug nekaltinant.
Ir šiaip visiškai pritariu Pauliui.
Iš to kad LCD susirinko nusprendėt kad per gerai gyvena? O nepagalvojot kad namų vaikų darbuotojai sau ten ieškojo kompiuterių, ne vaikams, nes per daug vargo su tais kompiuteriais joms/jiems?
Be to manau labiau pasigilinus paaiškėtų, kad didmiesčių vaikų namai daug labiau viskuo aprūpinti, o jų ne taip jau mažai http://www.socmin.lt/index.php?271489454 tad ką padarėt su tais likusiais kompiuteriais – išmetėte nes jums artimiausi vaikų namai nepriėmė?
Atsiprašau už piktesnį toną. Tačiau manau per daug juodų spalvų matote, juolab kai toli gražu nesate įsigilinęs į vaikų namų tikrąją padėtį…
Nepykit, Migle, vieni sąžinę apvalo siųsdami SMS, kiti pasiūlydami kompiuterius. Bet gi pasiūlyti ir truks-plyš rasti kam atiduoti, yra du skirtingi dalykai. Ne visada tam gali rasti laiko.
Šia prasme skubu iš anksto pranešti, kad vasario mėnesį startuos projektas http://WWW.PAGALBADAIKTAIS.LT, kur Arnui tereiks parašyti, kad nori atiduoti senus kompiuterius, ir, neabejoju, atsilieps tie, kam jų tikrai reikia. Kažkam jų tikrai reikia. Taika! :)
Lietuvoje įvaikinimas stebuklingas. Pažįstami tai darė ir:
* truko 5 metus
* kainavo 50 000
Neitiketina, kad LT yra zmoniu, kuriems net tokios iniciatyvos, kaip gyvybes langeliai yra klaida. Atrodo nieko neimanoma prikisti tokiai tauriai iniciatyvai, kuri padeda gelbeti gyvybes. Bet ne, pasirodo, kad galima net siuo dalyku pasipiktinti!
Neabejotai geriau, kad motinos vaikus ismestu i konteinerius. Butu geriau – butu maziau tu nerealiai aptekusiu, kaip inkstai taukuose gyvenanciu vaiku vaiku namuose. Idomu, ar ponas Arnas buvo tuose nerealiai turtinguose vaiku namuose, mate kaip tie vaikai gyvena???
Ir siaip zema piktintis, kad kazkas nenori jusu senu daiktu, kuriuos jus i siuklyna greiciausiai butumete ismete…
Siaubas.
Kas baisiausia, dėl pagalbos vaikų namams pritariu… Anksčiau darydavom asmeninę iniciatyvą, tai mums pasakė, kad jiems reikia tik tam tikros firmos tepalo, tiktam tikrų tepalų nuo saulės ir t.t. Rūbų išaugtų nereikia, nes “vokiečiai pridovanoja naujų”.
Tuo tarpu tvarkingos šeimos, auginančios daugiau vaikų, tikrai neatsisako išaugtų rūbelių, žaislų. Ir niekad nėra pasakę, kad kremas ne tos firmos.
Jau kelintus metus važiuojame į miesto vaikų ligoninę ir į vaiko krizių centrą su surinktais rūbais ir patalyne – irgi nėra nei sykio pasakę, kad jiems netinka ir nereikia. Tada ir susimąstai apie pagalbos sms’ais tikslingumą.
Dėl pagalbis daiktais visad galite kreiptis į fondą: algojimas.lt
Dėl gyvybės langelio. Manau žymiai geriau jau į langelį, negu į šiukšlinę ar srutų duobę. Visais laikais buvo tokių atvejų. Kaip bebūtų gaila.
Nuolaida, dar negirdejau apie pazystamus kurie isivaikino be x0000.
Autoriaus trumpai pamineta isivaikinimo problema ir globos namu administratoriu mafija yra esme, nes cia yra bottle neck, ar dar galima pavadinti transaction point. Jei administratoriai patys rupintusi vaiku sekmingu ivaikinimu, tai seniai globos namu nebutu ir nereiketu TV-sms akciju.
Bet cia yra ju purvinas biznis. Norintys isivaikinti tyli, nes jei netyletu nebegautu vaiko.
O dabar dar tiekimas per langelius…
Autorius turbut per daug itikejo reklama, jei galvoja, kad “pareklamavus” gyvybes langeli, normali mastanti moteris ims naudotis sia paslauga.
Mane dar papiktino, kad i vaiku namus ziurima kaip i siuksliu perdirbimo imone. Gal kolega sumaise su EMP? Sveikintintina iniciatyva nereikalingus daiktus atiduoti vaiku namams. Bet kam piktintis jei jie nepaeme senu ctr monitoriu? Visu pirma, ju paaukoti gali kiekvienas, nes jie beverciai, visu antra jie sunaudoja zymiai daugiau elektros energijos nei LCD, todel ju naudojimas neekonomiskas.
O siaip sutinku, kad ivaikinima reikia skatinti.
Su vakų namais užsiciklinta. Reik ne juos skatinti, o daryt viską, kad jų nebūtų. O tai jau labai nelengva užduotis. Ir žiūrint į ateitį, regis, darosi veik neisprendžiama.
aš siūlyčiau žvilgsnį nukreipt į senelius. Kada nors tokie visi būsime. Ir kompiuterius dovanot jiems.
Aš manau, kad autoriaus piešiama vizija yra šiek tiek utopinė, turiu omenyje tai, kad autorius mano, jog ilgainiui galima suformuoti tokią visuomenę ir tokį biurokratinį mechanizmą, jog vaikų prieglauda besirūpinančių įstaigų nebereiks, tikintis, kad vaikai bus įvaikinti arba mamos brandžiau suvoks savo sprendimus, jų neatiduodamos kieno nors kito globon.
Aš manau, kad tai tolygu idealios visuomenės sukūrimui, kuomet 100% šiuo klausimu įvykstančių klaidų visuomenė pati sugeba išspręsti. Realybėje idealių vyksmų nebūna.
Pats geriausias būdas manau būtų vystyti sistemą taip, kad kuo dažniau ir kuo greičiau vaikai, patekę į globos įstaigas, būtų įvaikinami gerų šeimų. Šiuo atveju mano siekis būtų ne ilgainiui uždaryti globos įstaigas, bet iki maksimaliai įmanomo procento sumažinti vaikų skaičių, kuriems globos įstaigos tapo nuolatiniais namais. Laikinų globos namų reikės visada. Netikiu, kad vienai mamai atsisakius vaiko, sistema visada galėtų tuo pat metu surasti kitą mamą vaikui. Visada bus vaikų, kuriems teks palaukti naujos mamos, o kartais gal net pakankamai ilgai.
Tokia pseudo-ideali sistema galėtų egzistuoti nebent tuomet jei dėl kokių nors nežinomų priežasčių staiga smarkiai sumažėtų gimstamumas. Tačiau vėlgi – tokia sistema egzistuotų tik iki tol kol pasikeis kartos ir sugrįš gimstamumo/mirtingumo balansas.
Po kokių 15m, kai jau tvirtai stovėsiu ant savo kojų,planuoju ir aš įsivaikinti, nepriklausomai nuo to ar turėsiu savų vaikų ar ne. Tikiuosi iki to laiko atpigs. Dabar tai atrodo jie tau paslauga daro kad atiduoda ta vaikuti..kas per absurdai
Pritariu: pas mus remiamos ne seimos, o vaiku namai. Lengva ranka duodami pinigai pasekmes glaistyti uzuot uzsiemus prevencija. nes prevencija reikalauja daugiau proto.
tiketina kad i vaiku namus per gyvybes langeli papuls daugiau vaiku, nei butu ismesta i konteineri. man atrodo, kad net zenkliai daugiau. jei spejimas pasitvirtins, klausimas ziurint is sito tasko – kiek vaiku turi papildomai uzaugt vaiku namuose, kad butu issaugota viena gyvybe? ir ar tai verta?
Iš kitos pusės įsivaikinant tie 5 metai laukimo parodo tikrą tos poros norą įsivaikinti. Kas būtų, jeigu įsivaikinę po poros metų suprastų, kas tai vaikas jiems netinka ir nepatinka?
Kaip tik vakar girdėjau per žinias: pernai Lietuvoje įsivaikintas rekordiškai didelis skaičius vaikų, didžiausias per visus nepriklausomybės metus. Ačiū Nomedai?:)
Rekordas. Bet vos keliais daugiau:
Lietuvių įvaikintų beglobių vaikų skaičius pasiekė rekordą
Praėjusį dešimtmetį tokių vaikų būdavo maždaug nuo 40 iki 90 per metus, išskyrus 2006-uosius, kada įvaikinti 106 be tėvų globos likę vaikai, ir 2008-uosius – įvaikintas 101 vaikas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, šiemet įvaikinti 95 vaikai iki 3 metų amžiaus, 13 vaikų – nuo 4 iki 6 metų, 2 vaikai – nuo 7 iki 9 metų. Naujus namus rado 52 mergaitės bei 58 berniukai. Iš 103 įvaikinusių šeimų 7-ios įvaikino po 2 vaikus.
http://www.ivaikinimas.lt/?pageid=18&id=83
Buvo iki 90, dabar 103. TV3 ziuri tukstanciu tukstanciai, o tai paveike tik +10 daugiau. Ot rekordai.
Beje, kasmet ir nevaisingu seimu daugeja. Ir matyt cia ne Nomedos deka :)
Kodėl visi suvokia Lietuvą, kaip kažkokį aukštesnį protą ar labai organizuotą grupę? Tipo, kodėl Lietuva daro tą ar aną? O gal, jeigu suvoktume tėvynę ne kaip vieną protingą organizmą, o kaip chaotišką atskirų individų minią, su visiškai priešingais interesais, tada būtų aiškiau suprasti, kas čia vyksta
Nu kam autoriui lįsti į daržą, kurio visiškai nesupranti? Painiojamas gyvybės langelis su vaikų namais, kas yra visiškai skirtingi dalykai. Diskutuokit apie įmonių socialinę atsakomybę, kam reikia rašyti apie tai, ko nesupranti, girdėjęs iš nuotrupų ir net pats nesusidūręs. Nebūkm protingi visose srityse…
O, jėga, seniai reikėjo tokio puslapio kaip pagalbadaiktais.lt! Šimtą kartų turėjau situaciją, kai kažkokio daikto man nebereikia, o kaip rasti tuos, kam jis labai praverstų, nėra…