e.f.i. Bendravimo su žiniasklaida kultūra pagal kultūros ministrą
17 Lap 2009
Prisipažinsiu, kad situacija mane gerokai prajuokino. “Paskutinės instancijos” žurnalistė nudrožė į ministeriją, pradėjo uždavinėti nepatogius klausimus ir užpykdė dideliai gerbiamą ministerį. Kuris nesugalvojo nieko geresnio, kaip išsikviesti policiją, o po to kažką vapėti apie pažeistą darbo tvarkos reglamentą, įsiveržimą į vidų ir trukdymą darbui.
Tiesą sakant, geresnės reklamos būsimai laidai sunku buvo tikėtis. Ir didesnio susimovimo iš ministerijos pusės – taip pat.
Na taip, ministerija turi savo taisykles. Nuostatus. Reglamentus. Ir jiems net gali atrodyti, kad jie teisūs. Bėda ta, kad taip atrodys ministrui, jo PRo mergaitei, keliems šimtams ar tūkstančiams kitų valstybės tarnautojų. O geram milijonui žmonių, kurie apie įvykį pamatys reportažą ir perskaitys jo aprašymus kitoje žiniasklaidoje, atrodys truputį kitaip.
Jie manys, kad ministras sukčius, vagis, nepakantus kritikai ir nutolęs nuo žmonių, kuriuos, jei ką, žiniasklaida šioje vietoje atstovauja. Ir taip manantys bus teisūs – bent jau dėl to, kad ministras nepadarė nieko, bandydamas juos įtikinti galvoti kitaip.
Matot, bendraujant su žiniasklaida galioja toks įdomus dėsnis. Trumpai jį galima apibūdinti sena gera liaudies patarle “kieno vežime sėdi, to ir giesmę giedi”. Šiuo atveju vežimas žiniasklaidos, ir kai pas tave ateina žurnalistai, tu, nori ar ne, turi žaisti pagal jo taisykles. Juo labiau, kai tai “Paskutinė instancija” su savo metodais – ir savo reitingais. Į tavo reglamentus, vidines tvarkas ir posėdžius, visokią ten hierarchiją žurnalistams nusispjaut. Tu turi du variantus: arba pasinaudoji proga išsakyti savo poziciją, arba ne. Na, nebent tu esi R.Vilkaitis ir sugebi padaryt trečią variantą – susimauti galutinai.
Gerbiamasis ministre, jo atstove spaudai, visi kiti, kurie manot, kad jūsų taisyklės galioja ir už jūsų kiemo ribų – štai patarimas: tos taisyklės negalioja. Ir jūsų padejavimai apie žurnalistų profesionalumą, įžūlumą ar kitas blogas savybes irgi negalioja. Jie niekam neįdomūs.
Įdomu, kai ministras žurnalistus grūda lauk su policija. Milijonui žiūrovų ir skaitytojų tai leidžia susidaryti, eee, ne visai palankią nuomonę. Ar tai svarbu? Žiūrint kam, paprastai tie skaitytojai ir žiūrovai politikoje įvardijami terminu “rinkėjai”, o versle – “pirkėjai”. Ir jo, jų nuomonė ima ir paveikia jų elgesį.
Lap 17, 2009 @ 19:40:32
zinant Paskutines instancijos “kultura”, tai as nesistebiu, kad kvieciama policija. Ir tai manes nei trupuciu nepaviliojo labiau ziureti ir taip neziurimos laidos.
Nors Vilkaitis ir nera mano mylimiausias ministras, sioje vietoje as ji palaikau. Kuo toliau ziniasklaida darys tai, ka nori tik ji, tol objektyvumo bus irgi mazai.
O pabaigai kita lietuviu patarle – “kaip sauksi, taip ir atsilieps”. Tad, kaip bendrauja “Paskutine instancija”, taip su ja bendrauja ir jos pasnekovai.
Lap 17, 2009 @ 20:58:34
Taaaaip…. Vilkaitis įmynė į tai, ko nenoriu įvartinti….
Lap 18, 2009 @ 00:00:50
ne velnio, Grineviciutei reikia ne tik policija iskviesti – kokia “zurnalistika”, tokios ir bendravimo su ja priemones. Saunuolis Vilkaitis.
Lap 18, 2009 @ 00:10:55
Policija supakavo du žurnalistus, bet nė vieno iš jų pavardė nebuvo Grinevičiūtė.
Lap 18, 2009 @ 08:25:33
Grinevičiūtė jau apskritai nėra Grinevičiūtė :)
Lap 18, 2009 @ 09:17:21
Kas susidurė su žurnalistų įžūlumu ar faktų iškraipymu, Vilkaitį palaikys :) Ar tik visokios “kryžkelės” ir “instancijos” nekerta šakos ant kurios patys sedi, kai žiūrovai džiagsis, kad bjaurūs žurnaliūgos buvo išdrėbti su policija, kai nesusiprato normaliai išeiti?
Lap 18, 2009 @ 11:03:18
@ Neziuriu, Nesutinku ir Jonas:
guys, kaip jau rasiau – kai pas tave ateina zurnalistas, tu pradedi zaisti pagal jo taisykles.
Nes jei zaisi pagal savas – su reglamentais, savo hierarchija, pasiputimu, savo asmenine nuomone, kad zurnalistas durnas, bjaurus ir visoks kitoks – tu jau pralosei.
Linksmiausia dalis – zmogui, kuris ziuri TV, giliai px ka tu ten sau galvoji. Jis mato tik tai, ka tu pasakei pries kamera, kaip tu tai pasakei, kokiu tonu pasakei.
Nepatinka? hm, face it:) tai vadinasi realybe. man, pvz., gal irgi nepatinka, kad saule sviecia diena, kai ir taip sviesu, ir nesviecia nakti.
o jei esi juolab visu musu samdomas darbuotojas a la Vilkaitis, isvis nedovanotinas toks poziuris.
Lap 18, 2009 @ 12:12:19
@e.f.i.:
ar jūs savo kompanijoje irgi šokinėjate pagal žurnalistų dūdelę? Perkate straipsnius, nes kitaip jie gerų naujienų nerašo? Tol, kol mes visi melsimės žurnalistams kaip dievams, tol jie manipuliuos visais: tiek politikais, tiek komercinėmis įmonėmis. Ir tuomet mes skaitysime laikraščiuose tik apie Kedžius ir paniškus kiaulių gripus.
Juk dabar susidariusi tokia nuomonė: jei per žiniasklaidą išgirsti gerą naujieną, greičiausiai ji nupirkta ir jos paskleidimui yra suinteresuotų asmenų.
Iš kitos pusės, aš sutinku, kad šiandien valdžios savivaliavimas yra aukščiau visko ir turbūt tik viešumas juos dar gali sulaikyti. Mes labai gerai žinom, kas už reprezentacines išlaidas perka servizus ar knygas. O ar taip pat puikiai žinom, kas neišleido nei lito?
Pozityvumo, štai ko, mano galva, šiandien labiausiai trūksta mūsų žinisklaidai…
Lap 18, 2009 @ 12:28:11
@ salia pr’o:
zinai, nepyk, bet girdziu eilini paversklenima, kaip aplink blogai.
Aisku, galima, bet su tuo toli nenuvaziuosi.
Is desimtmecio PRe patirties zinau du dalykus.
Pirma – dauguma geru straipsniu, kuriuos tu perskaitei, atsirado nemokamai.
Antra – daugumoj atveju neigiamu straipsniu galima isvengti ir padaryti arba teigiamais, arba neutraliais. tiesiog paaiskinus savo situacija, bet nu tu to nepasieksi, jei kviesi policija ar skusies, kaip nemoka zurnalistas dirbti. bent jau man tai veikia.