Dansu Dansu

Šeštadienį “Lietuvos rytas” (ne)nustebino galingu straipsniu “Šimtamilijoninis televizijų reklamos pyragas – mulkintojų rankose”. Leidiniui, matosi, atsibodo  TV kanalo skolos ir pinigai negrįžta tokiu greičiu, kokiu buvo planuota arba auditorija neauga kaip tikėtasi, o tą augimą turi indikuoti ne kas kitas, o TNS “TV metrai”. Teko išgirsti ir media agentūrų nuogastavimus, kad Lietuvoje nėra konkurento “TNS Gallup” TV reitingų tyrimuose ir šie negali išsireikalauti kokybinio šuolio. Viena iš galimų alternatyvų yra įvardijama TEO “Interaktyvioji GALA”, tačiau TV reitingų vertinimas pagal pastarąją neatitiktų sociologinių parametrų ir netiesos juose būtų dar daugiau (bent tol kol imtis maža).

Tačiau tai kiti dalykai ir TNS vadinti “mulkintojais” yra tikrai per daug. “Lietuvos ryto” straipsnio potekstė yra tokia, kad didieji TV kanalai (ar “TNS Gallup”), neva, gali papirkti žmones, kurie žiūrėtų tą kanalą ar tą laidą “kurios reikia”. Vėl, tai tik prielaidos – jokių faktų ir įrodymų, be to, žinant kokia yra darbo TV kanale virtuvė,  minis apie “reitingų nupirkimą” neatena į galvą.

“TNS Gallup” oficialiai pareiškė, kad neleis “Lietuvos rytui” lengvai išsisukti.

Dar vienas sutapimas iš “idėjos sklando ore” serijos: “Omnitel” (žiūrėti čia) versus “Creature comforts”.

Skamba žiaurokai, bet šį šeštadienį – rytoj vyks pasaulinė “Buy nothing day”. “Nieko Nepirkimo Diena (NND) yra tarptautinė protesto prieš vartotojiškumą diena”, rašo Ekoidėjos.lt.

Lietuvoje, panašu, tradicija apsivertė ir mes skatinami pirkti daugiau aukojant “Maisto bankui”. Sprendimas išties nuostabus – didesni pardavimai+socialinė atsakomybė. Maisto dalinimo ir aukojimo idėja labai graži, bet kodėl tai darome tik kartą per metus ir kodėl reikia pirkti papildomai, juk pas ne vieną spintelėje atrastume pusmetį neliestą spageti pakelį?

Vat būna žmonėms nesiseka… Vienas, žiūrėk, iš pradžių iš kolūkio, vėliau iš kooperatyvo, galiausiai iš valstybės vagia – ir nieko. O kitam pakanka į kišenę įsidėti bandelę ir apsauginis jį iš karto “prikerpa”. Prie antrųjų vis papuola “Not Perfect” chebra. Žinoma, galit mane kaltinti paranoja, pavydu (nors, jeigu pavydėti, tai gal geriau iš karto “Milk”ams?), bet kodėl tai nuolat nutinka tik vienai agentūrai? Praleidžiant smulkius atvejus, iš pradžių istorija su “Omnitel” ir “Orange”, vėliau “Švyturio bačka ir Stella” (bei dar gyvu velniu), o Kalėdoms mus pasiekia trečioji instaliacija iš serijos “šios reklamos labai skirtingos”: Bitė vs. Comcast.
Bitė:

Comcast:

Paskutinioji šiemet Kanuose laimėjo bronzą. Tai festivalis, kurio nugalėtojus tenka pamatyti visų reklamos agentūrų darbuotojams. Be to, darbas visai šviežias – lyg ir negalėjo pasimiršti? Ir čia man kyla nuoširdus klausimas: Pauliau (Senūta), kodėl jums šiuo klausimu vis taip nesiseka? Ar per daug žiūrit reklamos ir užmirštat, kad kai kurios idėjos sklandančios galvoje yra ne jūsų, ar kaip tik atvirkščiai – sugalvojat daugybę puikių idėjų, tačiau neleidžiat darbuotojams domėtis tuo, kas vyksta pasaulyje, dėl ko kartais šiek tiek pavėluodami pristatot jau matytas idėjas? Ar čia ir vėl paranoja bei pavydas ir tarp šių reklamų yra daugiau skirtumų negu panašumų?

Kažkaip užkliuvo akys už naujienos, kad “Shibsted” (15 min., portalai plius.lt) perka likusią “Žurnalų leidybos grupės” (“Žmonės”, “Laima”, “Edita”, “Ji”) akcijas ir vietoj 65 proc. akcijų bus vienintelė savininkė. Pabandžiau prisiminti, kas ką dar komunikacijos rinkoje per pastarąjį pusmetį įsigijo. Va kas gaunasi:

“Publicum” apsipirko rinkoje ir įkūrė kūrybos padalinį, rezultatas – “Omnitel” jau turi.

MPG perėmė “MediaBridge”;

BNS grupė nusipirko žiniasklaidos stebėtojus “Cision Lietuva” ir jau jungia juos su savo valdomu “Mediaskopu”;

Kiek anksčiau EuroRSCG frančizės Baltijos šalyse savininkai estai “Idea” sujungė biznį į “Big Idea” grupę – jei neklystu, tuo tikslu išpirko dalį MIA akcijų iš M.Jovaišos, UPG nusipirko “Playboy”, “Lietuvos rytas” dalį akcijų prastūmė “Snorui”, “Balsas.lt” savininkai čiupo “Akistatą” ir “Ievą”.

Taigi matom koncentraciją visur, bet visų pirma žiniasklaidos rinkoje. Nenuostabu, juk leidinių sąnaudos ne tokios lanksčios kaip kitose industrijose, – taip, galima taupyti personalo sąskaita, bet spausdinimo kaštų taip paprastai nesumažinsi. Taigi krizė jiems kirto labiausiai.

Tuo tarpu reklamos ir panašiose rinkose, kur didžiąją sąnaudų dalį sudaro atlyginimai, pirkimų eilė atėjo kiek vėliau. Pirmiausia į trasą išėjo mažesnės įmonės, kaip “MediaBridge” ar “Cision Lietuva” – pastaroji naujiesiems savininkams kainavo 600 tūkst. EUR, perpus mažiau nei 2008 m. “Cision Lietuva” apyvarta. Matyt, savininkams užsienyje prireikė pinigų, ir greit, arba jie tiesiog nusprendė atsikratyti nuostolingų padalinių.

Beje, vienas geriausiai išreklamuotų (ir bene vienintelis pelnytai) verslo guru Jack Welch konkurentų darbuotojų perėmimą (o komunikacijos rinkose tai beveik lygu įmonės įsigijimui) vadina vienu iš dviejų geriausių konkurentų žlugdymo būdų. Tad įtariu, kad netrukus išgirsime ir apie kitus pirkimus – jau gal ne tiek žiniasklaidos, kiek planavimo, kūrybos ar PR’o rinkose. Čia savininkai dar galėjo kurį laiką laukti ir tikėtis geresnių laikų, taigi ir palankesnės kainos; bet kuo krizė tolyn, tuo mažiau kas norės auginti nuostolį ar skolas. Juolab kad ūkiui ėmus (hope so:) ropštis aukštyn, vis tiek reikės rinktis – arba mažinti kainas ir taip konkuruoti su tais, kurie susipirko geresnius darbuotojus ir klientus, arba parsiduoti.

So jei turit pinigų – geras laikas. Rimtai.

Pastaruoju metu pasklido kalbos, kad “Omnitel” artimiausiu metu paskelbs kūrybinį konkursą. Iš tiesų viskas yra paprasčiau ir patikimas šaltinis iš “Omnitel” pašnibždėjo, jog jokio konkurso nebus, o visi kūrybiniai darbai jau padalinti. Rašėme apie “Publicum” kūrybos skyrių ir turbūt daugeliui kirbėjo mintis, kad naujai įkurtas skyrius gali gauti dalį “Omnitel” darbų. Taip ir yra. Naujasis “Publicum” skyrius dirbs su prekių ženklais “Omnitel” ir “Omnitel Extra”, o “Milk” lieka su “Ežiu” bei “Omni Connect”.

Jau esam – ar bent bandem būti – drąsūs. Dar – galim būti Baltijos jūros regiono paslaugų centru. Bet čia sausos vizijos, praktikoje garsinam savo šalį kitom priemonėm.

Užtat dabar reikalo ėmėsi Marius Jovaiša. Kažkada išpeikęs “Drąsios Lietuvos” idėją, žmogus ties tuščia kritika nesustojo ir žengia tolyn siūlydamas naują Lietuvos logotipą. Pritarti pasiūlymui ir atsisiųsti logotipą galite apsilankę www.baltijossirdis.lt.

Jūsų profesionalios nuomonės apie Mariaus pasiūlymą laukia mūsų komentarų skiltis. Nuo savęs tepridėsiu viena: pasižiūrėjus į ankstenio Lietuvos brand’o kūrimo ir populiarinimo darbus bei palyginus juos su “Neregėta Lietuva” rinkodara akivaizdu – jei ir toliau taip, po poros metų “Baltijos širdis” bus kur kas populiaresnė už visas valdiškas iniciatyvas. Gi Mariui – thumbs up už iniciatyvą.

Neseniai įdėjome žinutę apie dirbalaisvai.lt. O praėjusią savaitę mus pasiekė pranešimas apie antrą panašaus pobūdžio projektą - hr.lt.

Vis dėlto, hr. lt nėra skirtas “freelancer’iams”. Kaip rašoma portale:

Hr.lt orientuojasi į specialistus, kurie jau turi nuolatinį darbą, tačiau norėtų tobulėti ir dėl to sutiktų dirbti daugiau nekonfliktuojančiose su pagrindiniu darbu srityse. Tokiu atveju naudą patirs ir pagrindinis darbdavys, kadangi jo įdarbintas specialistas turės platesnių žinių ir gilesnių įgūdžių.

Hr.lt nėra skirtas ieškantiems pagrindinio darbo.

Tačiau, matyt, neišvengiamai “freelancerių” bus ir čia.

Kame visame tame yra portalo verslas? Matyt, galima tikėtis, kad ilguoju laikotarpiu, susirinkus pakankamai didelei specialistų duomenų bazei, bus galima iš potencialių darbdavių imti mokestį.

Kokį populiarumą tokia duomenų bazė turėtų išprotėjusiais 2006 – 2007-aisiais…

Keletas pastebėjimų privertė sugrįžti prie temos “make my logo bigger”. Jau, atrodo, niekas nediskutuoja tema “dydis svarbu”, nes jau visiems aišku, kad svarbiau ar moki tinkamai elgtis. Štai Sekmokas skelia kalbą, jei neklystu, LR ūkio ministerijos spaudos kambaryje. Jam už nugaros “matosi” naujasis Lietuvos logotipas (nepamirškite – pats logo jau kita tema).

Nei teksto, nei logotipo proporcijos netinka nugariniam stendui. Dažniausiai tokiame “fone” kalba vienas asmuo, kurio veidą kameros filmuoja priartindamos ir imdamos daugiau erdvės į plotį, o ne atvirkščiai.

Štai LR prezidentūros spaudos kambarys, kuriame Prezidentė interviu duoda sėdėdama, o Prezidento logotipas “pakabibtas” taip, kad matosi tik tuomet, kai kamera filmuoja pilną planą. Tiesa, pats kambarys atrodo kukliai, bet ne “pigiai”.

BNS “užsklanda” be komentarų…

Labai panaši situacija ir daugelio kitų įstaigų spaudos kambariuose. Ženklai už nugaros rodomi siekiant atspindėti kalbėtojo atstovaujamą įstaigą arba kontekstą ir skirtas televizijos ir foto kameroms, o ne patiems žurnalistams, sėdintiems spaudos konferencijos kambario paskutinėje eilėje, todėl ir logotipų dydžiai turi būti parinkti atitinkamai. Štai pavyzdžiai, kur buvo galvojama apie naudą, o ne dydį:

Esant dideliam skambių, akį (ausį?) patraukiančių žodžių trūkumui “Dzin” geriausiu atveju persiverčia į “Oplia”…. Štai tau ir TV transformacija:

Mano mėgėjiškas domėjimasis TV rinka niekaip man nepadeda suvokti, kaip atsitinka, kad vidury sezono laida pereina į kitą kanalą visiškai tuo pačiu turiniu ir absoliučiai kitu pavadinimu. Gal kas žinote daugiau?

p.s. Ir vis dėlto gaila, kad neliko Cololo “Lietuvos talentuose”… Neištempia Džiugas vienas scenoje, akivaizdu :(