Dansu Dansu

Papildant mano įrašą “Media House” bloge apie tai, kaip Lietuvoje keičiasi spaudos skaitymas, norėtųsi pridurti kelis sakinius iš makro perspektyvos.

Masinė Lietuvos gyventojų migracija į internetą nėra tolygu masiniam leidinių skaitymui internete. Pavyzdžiui, TNS duomenimis 2009 metais Lietuvoje internetu naudojosi 55 % gyventojų. Tačiau tik 26 % gyventojų daugiau ar mažiau reguliariai internete skaitė lietuviškus leidinius ir 14 % – užsienio. Taigi, daugeliui internete praleistas laikas yra laikas tikrinant elektroninį paštą, kelioms minutėms įlendant į “Facebook” arba “One” bei reikiamos informacijos “pagūglinimas”. Šio tipo interneto naudotojams vieno – dviejų parodymų portale neužteks, kad jie imtųsi veiksmo. Jiems pasiekti reikalinga ir spauda.

Užteks televizijos? Vargu. Sena marketingo tiesa sako, kad geriausiai veikia priemonių kompleksas, nes skirtinguose kontekstuose reklaminio pranešimo dalys įsisavinamos skirtingai.

***

“Bulvaras” tvirtai tapo lietuviškos žurnalistikos dalimi. Pirmąjį dešimtmetį po Nepriklausomybės atgavimo buvo nemažai noro lygiuotis į kokybę. Netrūko diskusijų apie tai, kokia turi būti kokybiška žiniasklaida. Tačiau politikai ir ekonomikai “susmulkėjus”, “sukasdienėjus”, neišvengiamai “rimtuva” liko tik nišine pramoga. Tą seniai išgyveno Vakarų Europa, o dabar atėjo laikas ir mums. Be to, ir skaitmeninė fotografija stipriai atpigino bulvarinio skaitalo gamybos procesą.

Todėl “Žmonės”, “Klubas” – tvirta mūsų kasdienybės dalis. “Bulvaras” įžengė ir į dienraščių pirmuosius puslapius – Zvonkai yra “Lietuvos Ryto” premium dalies turinys. “Bulvaras” yra populiari rubrika ir interneto portaluose. Ir negali smerkti – “Vakaro Žinių” sėkmė patvirtina, kad tai yra tas, ko reikia pirkėjui. Tad “Žmonių” klonų bus ir daugiau. O naujos platformos – blogai, socialiniai tinklai – bulvarinio skaitalo sklaidą tik supaprastina (pvz., lietuviškas “Startrash Online” ir kt.).

***

Pastarieji keli metai buvo ir sparčios žiniasklaidos holdingų plėtros laikotarpis. “MG Baltic”, “Balsas.lt” grupės įsigijo daugiau leidinių, “Lietuvos Rytas” – televiziją. “Snoras” – dalį “Lietuvos Ryto” akcijų. Tačiau nepaisant grupių augimo, reklamos rinka nepajuto, kad tai duotų apčiuopiamos naudos užsakovams. Pasiūlymai, apimantys skirtingas žiniasklaidos grupių nuosavybes, kol kas yra daugiau rudimentiniai. Pavyzdžiui, kainų ir sąlygų pasiūlymas, apimantis reklamą LNK, “UPG Group” bei alfa.lt, būtų greičiau išimtis nei taisyklė.

Ko bijomasi? Kad užsakovai “nepasirašys”, nes perkant tokį paketą, rizikuojama kad nebus priemonių pasiekti kai kurioms tikslinėms grupėms? Tačiau būkime objektyvūs – nepakeičiamų žiniasklaidos priemonių nėra. Įvertinus galimą kainos ir auditorijos pasiekimo santykį, atsiranda įdomių galimybių.

Tad čia slypi nemaža galimybė žiniasklaidos holdingams užsidirbti, o užsakovams gauti gerą “deal’ą”.

P.S. Ačiū VG už temą.