Atrodo, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei didelio komunikacijos variklio nereikia, nes jis užsiveda savaime, tik žiūrėk spėk atsakinėti į visų skambučius. Tą sėkmingai daro spaudos atstovas Linas Kunigėlis, o jau komunikacija, matyt, federacijos reikalas. Norėtųsi patarti jai tai daryti šiek tiek atsakingiau ir bent įsitikinti, kad rėmėjai, kad ir už ne mažus pinigus įgavę teisę naudotis žaidėjų vaizdais ir vardais, neklijuotų “snapų” krepšininkams, kaip kad “Orlen Lietuva” paleidusi kampaniją “Pirmyn, Ereliai”.
Kūrybiniam sprendimui daug komentarų nereikia, pakanka vieno žodžio – blogai, bet kur kas įdomesnis pasirodė “idėjos aprašymas”, kurį “Orlen Lietuva” išdidžiai “pasikabino” savo tinklalapyje. Spaudžiu dešinę tiems, kurie tokį … sugebėjo parduoti ir “prastumti” viduje. Labai noriu, kad paskaitytumėte viską, tad be ceremonijų dedu visą tekstą – ir linksma ir liūdna. O kiek dar tokio šūdo laimi viešųjų pirkimų konkursus…:
Be jokios abejonės, krepšinis gyvena kiekvieno lietuvio širdyje.
Kai mes kalbame apie krepšinį, mus užlieja emocijų bangos, užverda kraujas, varžybų sezono metu mes iš tiesų beveik „susergame“.
Savo jausmų intensyvumu visi tampame vaikais, savo įsitraukimu – sportininkais profesionalais, gatvėse – broliais.
Krepšinio apsvaiginti mes važiuojame į gatves vidury nakties; mes signalizuojame ir nepykstame, kai signalizuoja po mūsų langais; mes, suaugę žmonės, lipame į stulpus ir šviesoforus; plačiai atidarome savo kavinių ir namų duris; skanduojame pirmykščių šūkius; bučiuojamės su nepažįstamaisiais gatvėje…
Mes visi žinome, ką tai reiškia, visi nors kartą esame išgyvenę šitą šventą krepšinio pamišimą.
APIE KĄ MES KALBAME?
Komunikacija neapeliuoja į protą, čia nėra kuriamų sudėtingų, gudrių, didingų, solidžių konstrukcijų – mes taikome į Jausmus, „einame“ per Emocijas, kalbame tiesiai į ausis, patraukiame dėmesį ir tikimės momentinės reakcijos: nuostabos→šypsenos→simpatijos→brolystės.
Mes tikime tuo ir „statome ant“:
„draiv‘o“, stipraus vaizdo, emocijos ir reakcijos, šūkio.
Vienu žodžiu – „ant“ Erelio!
PIRMYN, ERELIAI!
Šūkis labai energingas, vyriškas, sportiškas, veržlus, tiesus, paprastas, bet ne prastas, linksmas, „masiškas“ ir skanduojamas, įdomus, originalus.
Mes kalbame apie drąsą, ryžtą, apie Pergalės troškimą ir, be jokių abejonių, apie ORLEN.
KAS TIE ERELIAI IR KODĖL PIRMYN?
Tiek archajinėje, tiek šiuolaikinėje tautosakoje, gyvojoje tradicijoje, „ereliu“ vadiname drąsų, veržlų, nutrūktgalvišką, beatodairišką vyrą, „ereliškas“ elgesys – šiek tiek bravūriškas, su šou elementais. Tai labai artima krepšiniui.
Mūsų konkrečioje situacijoje tame žodyje yra lašas autoironijos, bet tik tam, kad atsvertų begalinę meilę, pagarbą ir solidarumą. Kartu apsaugotų nuo sentimentalumo.
Ereliai – tai jie, mūsų krepšininkai, Didvyriai, Pusdieviai, kuriuos ragindami „Pirmyn“ mes linkime ir tikimės pergalės.
Kartu „ereliai“ – tai ir mes visi, jų fanai. O „Pirmyn“ šiuo atveju – tai kvietimas arba, tiksliau, šaukimas aktyviai dalyvauti konkrečioje akcijoje ir važiuoti į varžybas.
KODĖL TAI GERAI?
Komunikacija yra ne tik „kampaniška”, viskas tiesiog susipynę į vieną nedalomą visumą: degalinės simbolika, suORLENinti krepšininkų portretai, šūkis ir bendra nuotaika.
Taip pat akcijos mechanizmas su kortelėmis, spaudos ir lauko sprendimai, TV ir radijo klipai tiesiog organiškai susiję, išdygę iš bendrų šaknų – idėjos.
Erelis – kategoriškas, bekompromisis sutvėrimas. Komunikacijoje naudojami žodžiai „tikras sirgalius“ – taip akcijos dalyviai „sutaurinami“, pakylėjami virš įprastų vienadienių sirgalių masės.
Idėja specifiška: viskas vyksta labai dinamiškai, nėra laiko ir noro gilintis, „įsikirtinėti“, spręsti paslėptų reklaminių rebusų, skaityti daug teksto.
Akis pagavo, ausis išgirdo, kraujas užvirė ir – veiksmas!
Nauji komentarai