Bir 26, 2009
e.f.i. Apie krizę truputį kitaip
Perskaičiau uagadugu komentarą J.Razmai. Puikus rašinys, tik su juo ne visai sutinku. Ilgai galvojau, kodėl gi, tai ir įrašas išėjo netrumpas – meldžiu atleidimo tų, kurie pavargs skaitydami.
Pradėkim nuo kelių pavyzdžių iš realaus gyvenimo.
Prieš metus mano mamai šovė į galvą susiremontuoti butą. Kodėl gi ne? Pasikvietė vyrukus, kurie tvarkė kaimyno būstą. Susiplanavo, susitarė. Pradėjo darbus. Žadėjo baigti per porą savaičių.
Po trijų mėnesių mama spjaudėsi. Vyrukai dirbo neblogai, bet tik tada, kai gaudavo išgert. Gavę kitą užsakymą, galėjo dingt mėnesiui – namuose visą tą laiką tekdavo žirgliot per paliktus puodus su dažais ir statybines medžiagas. Vėliau paaiškėjo, kad dalį tų medžiagų ir pavogė. Kaimynui, kuris badė pirštu į broką, į sieną įmūrijo kiaušinį. Atradęs smarvės šaltinį kaimynas išmalė vienam vyrukui snukį ir nuleido nuo laiptų. Bet tai ką – užsakymų kiek tik nori, ar ne?
Šiemet mama nusprendė sutvarkyti pridarytą broką ir papildyti interjerą dar keliom smulkmenom. Pasisamdė kitus statybininkus. Kai klausiau, kaip sekasi, negalėjo atsistebėti: vaikinai darbavosi taip, kaip ji gyvenime nematė statybininkų dirbant. Ateidavo sutartu laiku. Padarydavo sutartus darbus. Davė nuolaidą. Negėrė ir baigę darbus iššveitė visas pakampes. Mama kraipė galvą ir tyliai, kad niekas neišgirstų, džiaugėsi krize.
O va kitas pavyzdys. Firma teikia projektavimo ir konsultacijų paslaugas. Na, jei tu nori statyti fabriką ar kokią ten kiaulidę, ar autoservisą – išvaduos tave nuo beprotiško gavos skausmo derinant visus projektus, taršos leidimus, kitus popierius, be kurių nė iš vietos. Na, bent teoriškai išvaduos.
Nes praktikoje firma užsakymų turi kaip šieno, todėl žada nerealius terminus. Jiems suėjus, firmos vadovas nekelia ragelio, nereaguoja į klientų laiškus, galiausiai darbus padaro vidutiniškai vėluodamas porą mėnesių. Kartais ilgiau. Klientas, kol popierių neturi, nieko daryti negali – visi planai tempiasi, tik bankas pareigingai skaičiuoja paskolos procentukus. Projektavimo ir konsultacijų paslaugų firmos vadui vienodai – jis dirba pigiau nei konkurentai, tai klientai ir taip šniūrais eina. Tiksliau, ėjo. Dabar naujų klientų nėr, o seniems paskambint neišeina. Iškeiks. Vadas sėdi, irgi keikiasi – klientų, krizės ir Kubiliaus adresais. Pavyzdys neišgavotas.
Reik dar? Va kita įmonė, savo, beje, srities lyderė Lietuvoj. Prieš jus – Departamentas iš -niolikos žmonių. Su klientais bendrauja griežtai tik departamento vadovė. Ji ir užsakymus priima, ir rezultatus pristato. Bet pas klientus nevažiuoja ir aktyvių pardavimų nedaro jokių – tai klientai eina pas ją. Nes firma – savo srities lyderė. Gi darbuotojai tik įgyvendina tai, kas jiems liepta. Mat vadovė bijo, kad, neduokdie, kuris nors darbuotojas susipažins su klientais ir dar, žiūrėk, išsives juos pas konkurentus. Arba savo bizniuką įkurs.
Kol už lango 2007-ieji, viskas OK. O šiandien klientai už durų nebesistumdo. Vadovei – valerijonas ir nesibaigiantys strateginiai meetai, meetų tema – „Ką darom”. Darbuotojams – po lapelį. „Kalta krizė”, – sako. Aha…
O va dar. Nedarbas, sakote? Trūksta pasiūlymų? Štai vienas pilietis problemą sprendė išsiuntęs du šimtus CV. Darbą gavo. O štai vieno iš darbdavių požiūris, išsakytas komentaruose prie minėto piliečio įrašo- pacituosiu jį visą, labai jau patiko:
Neseniai ieškojome 6 darbuotojų. Problema, ta kad iš maždaug 50 CV tik 3-6 normaliai parašytos ir be gramatinių klaidų. Kai kurios CV parašytos normaliai, bet laiško tekstas skamba:
“Labas, rasau del darbo prsegu cv” be jokio parašo, net vardo nėra.
Arba laiškas be jokio teksto tik prisegtas failas. Gavome per 2 savaites apie 300 CV . Normaliai parašytų galbūt apie 20, iš jų tinkamų pagal CV aprašymą mūsų darbui apie 7. Taip , kad svarbiausiai pasistengti reikėtų parašyti bent jau be gramatinių klaidų ;). Sėkmės.
Ir negaliu ginčytis. Pats esu samdinys, bet teko ir man atrinkinėt darbuotojus. Įspūdžiai tie patys.
Tai tol, kol darbo jėgos trūko, toks požiūris buvo OK. Dabar jau nebe, bet nemanau, kad čia valdžia kuo nors padės.
Beje, apie valdžią. Tą pačią, kuri pakėlė mokesčius ir baigia jais užsmauti visą verslą. Pasirodo, jie, tie mokesčiai, pusantro karto mažesni nei tarkim Danijoje ir artimi Rumunijai. Keista, ką? Danai moka didžiausius mokesčius ES ir kažkaip sugeba sukonkuruot su mumis. Sėkmingai, beje, konkuruoja gyvatės danai, tuoj vien daniškas kiaules ir ėsim. Ir gyvena neblogai. O rumunai su mumis kažkaip nekonkuruoja. Ir gyvenimo kokybe nesigiria. Jų, kaip ir mūsų, verslą mokesčiai žlugdo. Užtat danų – ne.
Dar PVM didinam.Viskas, ragai, Arnas emigraciją prognozuoja. Teisingai, beje, prognozuoja, išvažiuos tauta. O, tiesa, kur važiuot? Nes, kaip sako Eurostatas,
The overall tax ratio in the euro area2 (EA16) was 40.4% in 2007, and also rose slightly from 40.3% in 2006. Since 2000, taxes in the euro area have followed a similar trend to the EU27, although at a slightly higher level.
In comparison with the rest of the world, the EU27 tax ratio remains generally high, exceeding those of the USA and Japan by some 12 percentage points. However, the tax burden varies significantly between Member States, ranging in 2007 from less than 30% in Romania and Slovakia (both 29.4%) and Lithuania (29.9%), to a little less than 50% in Denmark (48.7%) and Sweden (48.3%).
Galim nelabai sunkiai suskaičiuot. Jei JAV mokesčių našta apytiksliai 12 proc. punktų mažesnė nei 40,4 proc. siekiantis, išeina, kad amerikonai moka panašius mokesčius kaip lietuviai. Pakėlę PVM amerikonus apšoksim, bet ES vidurkio is tiek nesieksim. Londons nevež, NiūJuorks vež.
O štai mokesčiai nuo kapitalo – tie, kuriuos moka verslas, o ne samdomi darbuotojai – dar įdomiau atrodo. Danijoje jie siekia 44,9 proc. Liberalizmo tėvynėje ir ES kapitalizmo tvirtovėje D.Britanijoje jie kiek mažesni – 42,7 proc. Na, o mūsų padangėje – vos 12,1 proc. Kaip beskaičiuotum – 3,5 karto mažiau. Bet britams tai netrukdo Londoną tituluot vienu iš pasaulinių kapitalo centrų. O pas mus mokesčiai verslą smaugia, emigruojam dėl to. Į Londoną.
Tiesa, mokėdami didesnius mokesčius danai ir britai kiek daugiau skiria ir pensijoms, biudžetininkų atlyginimams ir valstybės infrastruktūrai. Pensijos, atlyginimai ir infrastruktūrą plėtojančių įmonių algos eina kur? Pasufleruosiu: į prekybos centrus, į vaistines, į mokesčius už paslaugas ir panašius dalykus. Į kirpyklas – tas pačias, kurios Lietuvoj bankrutuoja. Ir fiodorams, kurių bizniai Lietuvoj šūdais plaukia Vilnele. Ir mamoms, kurios Lietuvoj prie Vyriausybės mitinguoja.
Tai ir suki žmogus galvą – gerai tie didesni mokesčiai ar ne visai.
Va kad ir komunikacijos rinką paėmus. Reklamos, PR’o, planavimo, žiniasklaidos. Tą pačią, kur iki šiol visi buvo nerealūs kūrėjai ir dirbo pagal autorinius honorarus. Lygiai tuos pačius, kuriuos tarkim J.Marcinkevičius gauna. Tik J.Marcinkevičiui ar kokiam nors kompozitoriui nekuria niekas darbo vietų – kiek žmogus prirašo knygų, kiek išleidžia, tiek turi. Nėra įkvėpimo ar talento – ir dantys ant lentynos. O žurnalistai ar kopyraiteriai kasdien savo tekstukus bubina.
Makroekonominį tokių honorarinių darbų rezultatą neblogai aprašė A.Maldeikienė - iš dūšios rekomenduoju. Mikroekonomikoje apie jį gali pasisakyti tie, kurie dirbo gaudami minimumą + honorarus. Aišku, kai tu jau kietas projektų vadovas ir tau tarkim 22 metai, tai visokios pensijos ir panašūs dalykai vienodai. Bet kažkodėl sulaukę kokių 30+ metų, nusprendę turėti vaikų ar ilgesniam laikui patekę į ligoninę žmonės dažnai keičia nuomonę apie socialines garantijas.
Todėl tai, kad autorinės sutartys suvienodintos su normaliu darbu, yra vienas geriausių dalykų, ką šita Vyriausybė padarė. Jo, pjauna mokesčiai. Bet kodėl kreatyvą jie turi pjauti mažiau, nei valytoją, kuri šveičia to kreatyvo ofisą?
Apibendrinant – kažkaip per daug žmonių šitoj šaly vis dar galvoja, kad kažkas kažką jiems turi duot. Nebūtinai valdžia, beje. Darbuotojai, siunčiantys šūdinus CV, kažkodėl galvoja, kad darbas jiems turi duot gerą algą, ratus, laptopą ir dar kažką. Darbdavys kažkodėl galvoja, kad klientai turi jam duot gerų užsakymų ir neknist proto. Bankai nori garantijų iš valstybės, ir bankų skolininkai nori garantijų iš valstybės, ir dar NT vystytojai, nesusitariantys nei su vienais, nei su kitais, nori iškišt savo brokuotas pašiūres valstybei.
Pilnai sutinku su Arnu, kad visokiausio plauko biurokratų pas mus pernelyg daug. Kad pradėt verslą kainuoja daugiau nervų ir jėgų nei išlaikyt. Ir kad sutvarkius visus brūzgynus, truputį lengviau visi pradėtume kvėpuot. O dar jei ir viešuosiuose pirkimuose tvarką įvestume…
Bet nemaža dalis problemos yra ir mūsų galvose. Bent jau čia susitvarkyt galim nelaukdami Kubiliaus saulėlydžių.
Uagadugu pastabos ne į temą: ten buvo rašyta apie mokesčius, čia gi – apie darbo kokybę. Paskaičius liaupses mokesčių kėlimui, atrodytų, kad geriausia būtų paimti visus 100% uždirbtų pinigų ir atiduoti valdžiai perskirstyti. Idealu, ar ne? Nieko neprimena?
Kuo susijęs žmonių kaltinimas, esą jie nori „kad jiems duotų“ su skundu, kad daug atima? Ar turėčiau suvokti, kad pasiimdama 40% mano uždirbtų pinigų valstybė likusią dalį man „duoda“ ir dėl to man turi būti gėda?
Mokesčiai neišvengiami – dėl to niekas nesiginčija. Bet pagal ką žmonės sveria, kiek verta atiduoti? Pagal tai, kiek jie pasitiki valdžios ūkiškumu ir sugebėjimu tinkamai juos panaudoti. Aš gal pats atiduočiau ir 60% valdžiai jei a) likusi dalis užtikrintų pakankamą (kuklų) pragyvenimą, b) žinočiau, kad valdžia pasirūpins mano ateitimi, sveikata, saugumu ir kitais dalykais geriau už mane. Mes kalbam apie skaičius, bet pamirštame esmę – kad labai retas tiki, jog valdžiai galima patikėti bent vieną litą iš uždirbtų, nekalbant jau apie keliasdešimt procentų…
Mūsų valdžia visuomet pasakę “a”, pamiršta pasakyti ir “b”, štai kur didžiausia bėda. Be PVM didinimo reikia BŪTINAI mažinti valdymo išlaidas ir liberalizuoti darbo rinką. Darbo rinka liberalizuojas kažkiek ir pati savaime, o štai valdymo išlaidų mažinimo mes nematome, seimūnai kaip pirko visureigius už mūsų pinigus, taip ir tebeperka.
@ Vienastoks:
Apie mokesčius rašiau ir čia. Taip jau nutiko, kad mokesčius, kaip didžiausią ūkio peilį, įvardija visi – pradedant Lietuvos rytu ir baigiant Fiodoru iš Uagadugu posto. Tik atkreipiu dėmesį, kad didžiausią mokesčių dalį Lietuvoj sumokam aš, tu ir kiti samdomi žmonės. anaiptol ne verslas, kuris garsiausiai ir verkia.
Ir net tokiom sąlygom verslas prašo mažesnių mokesčių. Lengvatų, kaip kad mėsininkai ar viešbučiai. Į ką finminas atsakė, mano galva, labai argumentuotai- įvedus lengvatas kainos nesumažėjo. Pelnas išaugo.
O mokesčiai būtų mažiau baisūs, jei daugiau galvos veiktų. Pavyzdžiai, kuriuos minėjau, yra iš realaus gyvenimo. Tie žmogeliai sėdi, dejuoja ir nelabai ką daro. Viena tokia įmonė, kita- žiū, ir nemaža dalis susidaro.
O dėl tikėjimo valdžia – taip, jie turi skaidriau tuos mokesčius skirstyti. pamažu, iš lėto, tą ir daro.
Tvarkoj. Faktas, kad statistinis lietuvis (darbuotojas, verslininkas ir pan.) yra pakankamai netoliaregiškas ir norintis, kad kas nors (valstybė) už jį padarytų tai, ko jis nenori/nesugeba.
Tačiau, kai valstybėje vyrauja toks mentalitetas bandymas mokesčius kilnoti belekaip priveda prie to, kad tas ne itin gudrus lietuvis nebemoka prisitaikyti prie pokyčių. Tada žlunga verslai, pasipila bedarbių upės.
Vyriausybė daug daugiau būtų išlošusi jei ji užuot pradėjusi mosikuoti mokesčiais būtų sutvarkiusi Sodros biudžetą įvesdama išmokų lubas (pensija – 1000 Lt, motinystės pašalpa – 2500 Lt), nes soc.draudimas juk yra minimalaus pragyvenimo sunkiai besiverčiantiems ir pažeidžiamiems garantavimas o ne free money dalinimas, kai nebenori dirbti ir savim rūpintis. Galėjo trečdaliu biurokratų sumažint (75% verslą kontroliuojančių institucijų sąskaita), vieną langelį visur kur įmanomą įvesti, nustatyti kad ir didesnius, bet racionalius, pagrįstus ir aiškius mokesčius sumažindama visokių privalomų reikalavimų įmonėms (smulkus verslas turi turėti ir buhalterį ir direktorių ir dar beleko ir visiems viską mokėti ir pan.).
Visuomenė nesikeičia vien dėl to, kad konstatuojame faktą, kad visi durniai. O tokiomis ekonomikos sąlygomis tuos durnius išvaręs į gatvę Lietuvos gražesne nepadarysi. Na ir šiaip – vienastoks beveik teisingai pasakė.
Mokesciai mokesciams nelygus… Lygina dabar olandija, JAV ar anglija su Lietuva mokestine nasta.
Geriau tada pasiskaiciuok santyki tarp vidutines algos ir mokesciu, tada lygink… Visi kruti i kitus pirstais rodyt, ten taip, kitur anaip. Realiai LT turi savo specifika ir cia mokesciai ir biurokratines debiliskos pinkles visus zlgudo… Pritariu, kad daug dalyku yra musu galvose, bet sioje situacijoje tikrai valdzia net nenutuokia apie versluma… Tik CUT CUT CUT… ir ne toje vietoje.
True, tavo postas puikus maniskio pratesimas. Problema it ten ir ten.
@ liberalas Paulius:
sutinku, kad mokesčių kaitaliojime blogiausias daiktas ir yra nežinomybė ir nesugebėjimas planuoti. Iš kitos pusės, suprantu ir tai, kad šita šalis turi rinktis – arba bankrotas, arba kažką darom. Kai išleidžiam daugiau nei gaunam, yra tik du keliai mažint išlaidas ir didint pajamas, kiek matau, abiem vyriausybė eina. O verslo plėtra ir skatinimas, sutik greitų rezultatų neduoda. Džiaugiuosi, kad nesu Kubiliaus & Co vietoj.
dėl motinystės išmokų – tai jos yra DRAUDIMAS. Čia visa bėda, ir jei tai draudimas, tai ir vykdom draudimo sąlygas. sukalęs mašiną tu juk irgi nenorėtum išgirst, kad draudimo kompanija tau išskirs pašalpėlę, ar ne? norėsi matyt pilnos sumos? Vėlgi – kitas dalykas, kad sąlygos to draudimo idiotiškos, o dabartiniai valdantieji oi kaip smarkiai prisidėjo jas nustatydami.
Dėl valdininkų vėl: jau šiandien dauguma valdininkų varomi kad ir nemokamų atostogų. Ta pati maxima tai pajus, kiek vėliau ir gamintojai. čia ne mažinime klausimas, o efektyvumo kėlime.
O dėl išvadinimo durniais – tai kad nevadinau. Pavardijau kelis pavyzdžius iš artimos aplinkos, išvadą apie durnius jau pats pasidarei. Teisingą, beje, išvadą.
@e.f.i.
Na, durnius tai aš pats pridėjau :)
Greitus rezultatus duoda ne pajamų didinimas, kuris kerta verslui per kojasir dar labaiua tas pajamas sumažina, o išlaidų mažinimas. Lietuvoje per gegužės mėnesį įregistruota 25 tūkst bedarbių. – čia yra tiek kiek buvo galima sumažinti biurokratinį aparatą gruodį sutaupyti pinigų ir išlošti bent mėnesį skaičiavimams ir surasti nuoseklesnį krizės įveikimo planą. Galų gale buvo galima kirst per pus atlyginimų fondą (solidariai, žinoma) vietoj alteidimų. faktas tas, kad vyriausybė užuot taupiusi valstybės aparato, kuris pridėtinės vertės nesukuria, sąskaita, kirto per kojas tiems, kurie nebuvo ir taip labai gudrūs, bet pridėtinę vertę kūrė – verslui.
Na, o SoDra yra socialinis draudimas. Jo užduotis turėtų būti socialinių įtampų mažinimas – pajamų perskirstymas, pažeidžiamų visuomenės grupių rėmimas, valstybės socialinės politikos vykdymas/finansavimas. Visos kitos funkcijos puikiai tinka privatiems draudimo fondams.
@ liberalas paulius:
OK, butu atleidusi valstybė 25 000 biurokratų. Ar tai reiškia, kad verslas tų 25 000 gegužę registruotų bedarbių nebūtų išmetęs į gatvę? nes jei būtų, tai turėtume 50 000 bedarbių. atitinkamai ir dar mažesnį vartojimą, ir dar mažiau pajamų verslui, ir dar daugiau bedarbių iš verslo fronto.
per algas kirto – tarnautojai masiškai varomi nemokamų atostogų. Mėnuo nemokamų atostogų = 10 proc. sutaupyto algų biudžeto. ir atitinkamai – mažesnės įmokos ir taip dūstančiai Sodrai :)
valstybės aparatas pridėtinę vertę dar ir kokią sukuria. leisiu sau pacituoti A.Maldeikienę iš įraše jau minėto straipsnio:
“kai dabartinis samdinys su rankose likusiu papildomu tegul ir 1000 litų (išties gerokai mažiau) ateis į ligoninę ir sužinos, kad apendicito operacija kainuoja bene 9000 litų ir didžiąją jos dalį reikia padengti iš savo kišenės, bus priverstas suprasti, ką jam konkrečiai reiškia mokesčių mažinimas.”
iš biudžeto valgo policininkai, mokytojai, dėstytojai, gydytojai, bibliotekininkai, kariuomenė. Šimtai tūkstančių žmonių. kerpam juos, nes nekuria produkto? :)
arba va finminą galim išvaikyt incpore. not sure ar tai būtų itin gudru:)
tas ir yra, kad lengvų ir paprastų sprendimų nebūna. Kelis metus pagyvenom už svetimus pinigus – ekonomika realiai važiavo ant milijardų pigių paskolų, iš kurių augo vartojimas, algos, daugiau buvo surenkama mokesčių ir daugiau išmokama per išmokas. dabar atėjo laikas skolas grąžinti.
kaip ir sakiau – čia efektyvumo klausimas. ir versle, ir valstybės aparate.
Gal ir ne visur sutinku, bet didelis + už įrašą.
Dieviskas straipsnis daugiau nera ka ir pridurti :)
Šauniai, geriau nei anas ryte:
“kai dabartinis samdinys su rankose likusiu papildomu tegul ir 1000 litų (išties gerokai mažiau) ateis į ligoninę ir sužinos, kad apendicito operacija kainuoja bene 9000 litų ir didžiąją jos dalį reikia padengti iš savo kišenės, bus priverstas suprasti, ką jam konkrečiai reiškia mokesčių mažinimas.”
Teisingai, ko niekas nekalba, kad norėtų gydytis Lenkijoje.
esme ta, kad didinami mokesciai anaiptol nera proporcingi gerejanciai gyvenimo kokybei – sveikatos apsaugai, svietimui, e.t.c. jeigu jie butu efektyviai paskirstomi, tuomet galetum aiskinti, kad visi loja be reikalo. taciau per kokia skyle periodiskai, masiskai ir atvirai reikia lietuvi p****, kad jis suvoktu realybe (o ne kaip diawara imtu purksti tik tada, kai konkreciai palieciama jo boba)?:
pvz. 1. Atlikus auditą paaiškėjo, kad statant tris policijos pastatus ir prisidengus slaptumo grifu, padaryta daugybė pažeidimų. Žala valstybei – 16 mln. litų.
pvz. 2 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) užsimojo už beveik 1 mln. litų sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių. Tai bus daroma rengiant konferencijas, leidžiant lankstinukus, tobulinant interneto svetaines, keičiant reglamentus.
pvz. 3 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) antradienį paskelbė, kad šeimos vertybes visuomenei skelbs beveik už 400 tūkst. litų.
pvz. 4 Dėl viešai pasirodžiusios informacijos, kad atlikus patikrinimą ambasadoje už praėjusius metus neva aptikta apie 87 tūkst. svarų išlaidų, nepagrįstų dokumentais, jau kurį laiką aiškinasi Užsienio reikalų ministerija (URM).
pvz. 5 Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pažymėjo, kad didelė dalis iš 63 mln. litų, kuriuos per pastaruosius ketverius metus valstybės institucijos išleido priemonėms, jų manymu formuojančioms šalies įvaizdį, nedavė laukto rezultato.
pvz. 6 Seimo komitetai kreipsis į Generalinę prokuratūrą dėl Sveikatos apsaugos ministerijos neefektyviai panaudotų lėšų kuriant elektroninę sveikatos informacinę sistemą. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė antradienį pareiškė, kad apie 17 mln. litų, investuotų į Nacionalinės e. sveikatos sistemos kūrimą bei diegimą, panaudotos neefektyviai
pvz. 7 Prie Kauno pilies planuojama pastatyti lauko tualetą, kurio kaina viršys pusę milijono litų. Palangos ir Jonavos savivaldybėms panašūs komfortabilūs tualetai su dušais atsiėjo penkis kartus mažiau
pvz. 8 Bendrovė “Gineita” dviejų aukštų namą Mažojoje Riešėje parduoda už pusę milijono, o Vilniaus savivaldybės užsakymu 60 kv. m viešąjį tualetą Sereikiškių parke surentė 100 tūkst. litų brangiau.
pvz. 9 Didmiesčius užvaldė manija pastatyti kuo brangesnį tualetą.
Skolose skendinčių Šiaulių taryba nedvejodama nubalsavo už milijono litų vertės projektą, kurio nemenką dalį sudaro plastikinė būdelė.
galim tęsti be pabaigos, kaip diena – taip puiki tokio lygio naujiena. apie kokius mokesciu didinimus tokiame kontekste dristama kalbeti? Laikas resti viesas kartuves Lukiskiu a., ar ne, kolegos?
pvz. 10 Lietuvos darbo birža 2008 m. įvairių programų vykdymui išleido 393 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. Apibendrindama audito rezultatus valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pabrėžė, kad kovai su nedarbu išleidžiamos lėšos turėjo būti naudojamos efektyviau.
pvz. 11. Valstybiniai auditoriai nustatė, kad Ginklų fonde lėšos automobilių nuomai naudojamos netaupiai. Fondas, kuriame dirbo 26 darbuotojai, naudojosi šešiais automobiliais, iš kurių penki – nuomojami. Įvertinę automobilių naudojimo intensyvumą, auditoriai konstatavo, kad institucija jai pavestas funkcijas galėjo atlikti ir su mažesniu automobilių parku. Vien transporto priemonių metinė nuoma Fondui atsiėjo beveik 80 tūkst. Lt.
pvz. 12 Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo Departamento leidimas pirkti brangius lengvuosius automobilius, atsisakant įsigyti dalį planuotos gaisrų gesinimo įrangos, rodo, kad Departamentas ne visuomet tikslingai planuoja savo poreikius ir taupiai naudoja valstybės biudžeto lėšas.
pvz. 13 „Tikriausiai ir jaučio odoje nesutilptų visi pažeidimai, kuriuos valstybiniai auditoriai nustatė tikrindami, kaip Kultūros ministerija ir jai pavaldžios įstaigos 2008 m. naudojo valstybės lėšas“, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Ypač daug pažeidimų nustatyta įgyvendinant programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, kurią administruoja VEKS. Valstybiniai auditoriai negalėjo patvirtinti didelės dalies išlaidų, kurias padarė ši viešoji įstaiga. daugiau http://vz.lt/straipsnis/2009/06/17/Valstybes_kontrole_VEKS_pazeidimai_jaucio_odoje_nesuti2?readcomment=1
pvz. 14 Iki šiol nupirktiems Valdovų rūmų eksponatams išleista 19 milijonų litų.Valstybės kontrolė kartu su STT ketina tirti sandorių skaidrumą, tačiau pripažįsta, kad įvertinti pirkinių istorinę ir meninę vertę specialistų neturi.
jums dar plaukai nesisiausia? gal jus dazniau paskaitykite vkontrole.lt, vietoj to, kad sh skaitinetumet ir rasinetumet?
o stai cia tu, kuriuos islaikote savo mokesciais, darbo rezultatai:
pvz. 1. 2008 m. balandžio 25 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad prieš kelias dienas nustatė interneto svetainę, kurioje nelegaliai buvo prekiauta įvairiomis prekėmis jaunimui. Atlikus operatyvų patikrinimą, rasta parduoti skirtos kiniškos produkcijos daugiau nei už 13 tūkst. litų.
pvz. 2 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apskrities skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame individualiosios įmonės savininkas įtariamas neteisėtai vertęsis didmenine ir mažmenine prekyba vištų kiaušiniais ir apgaulingai tvarkęs įmonės buhalterinę apskaitą.
pvz. 3 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) informuoja, kad atskleistas dar vienas nelegalios prekybos internetu atvejis. Neįregistravęs veiklos, dvejus metus mūsų šalyje gyvūnėlius pardavinėjo Turkijos pilietis.
pvz. 4 Kaip redakcijai rašo skaitytojas, gėlių pardavėjai, prie kurių sustojo policijos patrulių automobilis, buvo įsikūrę Gedimino prospekto ir Vilniaus gatvės sankirtoje, V.Kudirkos aikštės pakraštyje. Skaitytojas svarsto, kad gėlių pardavėjai buvo sulaikyti greičiausiai dėl to, kad galėjo pažeisti kokias nors prekybos gatvėje taisykles. Policija išsivežė tris gėlių pardavėjus”, – redakcijai pranešė skaitytojas ir pridūrė, kad įvykį stebėjo gana daug praeivių.
pvz. 5 2008 m. liepos 22 d., Panevėžys. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – AVMI) informuoja, kad savaitgalį Pasvalio rajone buvo išaiškinta nelegaliai veikusi aludė.
pvz. 6 Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – AVMI) informuoja, kad patikrinimo metu išaiškinta masažo paslaugas įmonė, kuri, siekdama išvengti gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų ir įmokų į garantinį fondą, priėmė dirbti gyventojus, tačiau vietoj darbo sutarčių žmonėms buvo pasiūlyta dirbti įsigijus verslo liudijimus.
pvz. 7 2009 m. balandžio 29 d., Tauragė. Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Tauragės AVMI) informuoja, kad pagal pasitikėjimo telefonu 1882 gautą informaciją atlikus operatyvų patikrinimą, nustatytas veterinarijos gydytojas, nelegaliai vertęsis veterinarine praktika.
pvz. 8 Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas antradienį kreipėsi į Seimą ir paprašė leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn du Panevėžio apygardos teismo teisėjus – Rimantą Savicką ir Arnoldą Šukaitį. Pirmas teisėjas kaltinamas nedarbingumo lapelio klastojimu, neteisėtu trijų 60 Lt, 100 Lt ir 135 Lt vertės viskio butelių, apie 30 Lt vertės maisto priėmimu.
pvz. 9. 290 tūkstančių litų. Tokią skolos naštą valstybė užkrovė žmogui, kuris yra pripažintas neveiksniu ir trejus metus gydėsi Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, iš kurios negalėjo iškelti kojos.
nu ir pabaigelei apie rasta aky: Galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi vykdant viešuosius pirkimus tiriantys Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai pirmadienio rytą atliko dokumentų poėmius Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) būstinėje Vilniuje.
Super įrašas!
“Bet nemaža dalis problemos yra ir mūsų galvose. Bent jau čia susitvarkyt galim nelaukdami Kubiliaus saulėlydžių.”
+
+/-
Straipsniui trūksta išvadų, mat jei jos apsiriboja teiginiu “daug problemų kyla dėl mūsų pačių”, tai šitą net ir South Park’as epizode “Margaritaville” konstatavo – ekonomika priklauso nuo jos subjektų, kurie ne visada elgiasi protingai ir adekvačiai. Tačiau jei jau kalbame apie mokesčius ir tuo labiau juos lyginame su kitų šalių mokesčiais, tai reikia atsižvelgti į visumą aplinkybių. Nesu ekonomistas, tad mano žinios galbūt netikslios, bet Danija, UK ir kitos vakarų Europos šalys, sekdamos Keynes, vykdo anticiklinę politiką – ekonominio bumo metu mokesčiai šiose šalyse buvo kur kas aukštesni nei neoliberalų tvirtovėje JAV ar emerging šalyse kaip Lietuva ar Rumunija, tad prasidėjus krizei jos galėjo santykinai nedaug sumažinti mokesčius ir verslas vis tiek pajuto atpalaidavimą, tuo tarpu Lietuva bumo metu turėjo itin žemus mokesčius, o prasidėjus krizei jie iškart pašoko – o tai gryniausia prociklinė politika, kuri krizę tik gilina. Socialdemokratai aišku malė šūdą ir jie yra pusiau kalti už tokią padėtį – reikėjo saugoti ekonomiką nuo perkaitimo, kaupti biudžeto perteklių, mat krizę pranašavo ne vienas ekonomistas (tik mažai kas jais tikėjo).
Man patinka mokesčiai – jie yra jėga, tačiau yra laikas juos didinti ir yra laikas juos mažinti. Šia tema yra puikus P. Gylio straipsnis: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=22862169