Bir 26, 2009
Arnas: akcija “Padidink PVM – “išemigruok” dar pusę milijono lietuvių”
Universitete mums dėstė “ekonomikos kiekybinę analizę”. Studentų gerbiamas ir mėgstamas p. Linas Čekanavičius mokė kaip apskaičiuoti optimalų svečių viešbutyje skaičių, kaip jis pakis, pakilus kainai ar atvirkščiai. Ieškojome optimalios kainodaros, kuriai esant viešbutis bus pelningiausias. Buvo pavyzdžių su keleiviniais lėktuvais ir net karo laivais.
Siūlau Vyriausybės nariams pasisamdyti p. L. Čekanavičių arba patiems eiti į universitetą pasimokyti. Elementaru: jei yra veiksmas, bus ir atoveiksmis, nes rinka negali niekaip nereaguoti į mokestinius pokyčius. Štai pats paprasčiausias pavyzdys kokį poveikį turės PVM padidinimas rugpjūtį. Viena gerai žinoma tarptautinė kompanija biudžetus planuoja (jau yra suplanavusi (!)) su vienu PVM (18%). Tačiau augant PVM, marketingo biudžetas nesikeičia. Atitinkamais dydžiais mažėja kompanijos išlaidos ir skiriami pinigai partneriams Lietuvoje. Tad šiems tenka mažiau, o tada jau grandinė – mažesni atlyginimai, mažiau sumokama pelno mokesčio ir t.t. Nėra ko stebėtis, turime neišvengiamą reakciją.
Dar kartą paminėsiu Uagadugu įrašą, kuriame autorius paprastai pateikia rinkos atoveiksmį smulkaus verslo lygyje. Skaičiau ir darėsi pikta. Pirmas darbas, ką privalu nuveikti prieš didinant mokesčius, maksimaliai supaprastinti privataus verslo ir pradedančiųjų (start-up’ų) sąlygas. Paprasta: didini mokesčius – mažėja infliacija, bet daugėja bedarbių. Bedarbiai ieškos galimybių dirbti, todėl turime jiems padėti kurti savo verslus ar dirbti privačiai. Dabar vis dar turime krūvą barjerų.
Štai draugas prieš kelias dienas įregistravo naują įmonę. Nekalbant apie mokesčius už įvairius registravimus, įmonėje privalus direktorius ir buhalteris, nes pats savininkas dirbti atsisakęs atlygio negali. Ir jau reikia mokėti mokesčius, nors pajamų dar nėra. Jei ne pasamdytas teisininkas, draugas įmonės dar ilgai nebūtų atidaręs. Tokia tvarka kitus tik atbaido nuo privataus verslo.
Kubilius sako, kad sutaupyti nebėra kur, liko tik mokytojai ir motinos. Štai p. Andriau jums idėja: mūsų finansininkas įvairioms institucijoms siunčia ataskaitas: statistikos departamentas, Sodra, mokesčių inspekcija ir dar kažkas. Visiems reikalingi tie patys duomenys, tačiau visų institucijų ataskaitų formos yra skirtingos. Kiek išleidžiama pinigų ir laiko tų pačių duomenų administravimui visose tose institucijose? Kodėl nepadarius vienos bendros formos? Neabejoju, kad skaitytojai panašių “keistų” sistemų valstybės administravimo aparate pateiks daug daugiau. Apie tokį taupymą kalbame, p. Kubiliau? Reikia reorganizuoti struktūras. Ir greitai.
Negaliu nepaminėti staiga reklamos rinkoje išpopuliarėjusios Konkurencijos tarybos sprendimo: neįrodyta “skriauda” rinkai už 3000 Lt (arba iš vis netaikius jokio mokesčio) baudžiama šimtatūkstantinėmis baudomis. Tuo tarpu Seimo nariai valstybės pinigus leidžiantys asmeninėms reikmėms atsiperka Salamakino “nu nu nu”… Sklando kalbos, kad Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas p. Glaveckas kas savaitę skambina tarybai ir klausia “kas sekantis eilėje? Nesurenkam biudžeto”. Šiandien KT tiria jau ir draudikus, ir taksistus, ir renginių organizatorius.
Nusivylimas ir bejėgiškumas – tokios nuotaikos tokiais veiksmais yra gimdomos visuomenėje. Valstybės konkurencingumas pirmiausia slypi žmonių sąmonėje, kiek jie tiki savimi dabar. Toks nusiteikimas galimas, tik jei žmogus jaučiasi saugus. O kaip tik saugumo jausmas šiandien silpninamas.
+
O ta minima tarptautinė kompanija į biudžetą įtraukia ir PVM’ą?
Anonimai, Vienos kompanijos itraukia PVM, kitos – ne. Koks skirtumas. Esme, kad negali nieko planuoti – tai kerta per pasitikejima valstybe. Del Glavecko ir konkurencijos tarybos – visiska tiesa, – ir niekas negali jo sustabdyti. Nenustebciau, jei jis skambineja ir teisejams, kurie sprendzia administracines bylas:((
Labai teisingas postas!
Nepykit, bet irasas yra eilinis paverkslenimas kaip viskas aplinkui blogai. Daugiau pastangu i darbus ir ideju generavima kaip kurti nauja pridetine verte, o ne i rasyma kaip mus skriaudzia Kubilius su Semeta.
Labiausiai uzkliuva draugas, kuris ikure imone ir negaudamas pajamu turi moketi mokescius – tiesiog eilinis pavyzdis, kad pirma reikia tureti gera verslo modeli, o ne tik verslo ideja ar svajones apie rozine ateiti. Registravimas yra reikalingas ir pagristas, ypac norint atsijoti netikusias verslo idejas arba pacius verslininkus. Juolab, Ukio ministerija daro zingsnius kad istatiniam kapitalui reiketu tik 1 Lt, kas palengvins verslu steigimasi.
Daug kur daromi pakeitimai, paziureti galima cia http://www.skatinimoplanas.lt
ne taip viskas ir blogai.. bet vis tiek karpoma ne ten, kur reikia. Imamasi smulkių žuvelių, vietoj to, kad imtų banginius.
Neseniai perskaiciau knyga apie zymu Lietuvos ekonomista Doma Ceseviciu, tai jis senatveje prie savo aplinkiniu paverkslenimu kaip sunku gyventi megdavo prideti “…durniems!”.
Jei cia pas mus dideli mokesciai, tai papasakokit tai svedams ar danams.
Valdininkijos restrukturizacija ir popierizmo mazinimas aisku reikalingas, bet is esmes krizisas yra ir issukis verslui, kad jis dar geriau eksportuotu Vakaru kryptimi, o ne gamintu bele ko ir pardavinetu latviams, rusams ar tik daliai vidaus rinkos.
Jei laikina emigracija yra savotiškas eksportas, kodėl to bijoti.
Augustai, Pranai, žinoma, verslas atsirinks, kristalizuosis ir išgyvens, yra verslų, kuriems labai gerai. Kalbėjau apie makro lygmens sprendimų įtaką mikroekonomikai, jei norite, valstybės lygmeniu. Biudžeto nesurinkimas po pirmojo mokesčių padidinimo liudija apie blogą poveikio apskaičiavimą, o dabar bus ir antras kartas, garantuoju, rezultatas bus toks pats.
Traktuokim tai ne kaip verkslenima, o kaip nora “paprotinti”. Dedu +.
[...] sutinku su Arnu, kad visokiausio plauko biurokratų pas mus pernelyg daug. Kad pradėt verslą kainuoja daugiau [...]
http://www.skatinimoplanas.lt nelabai yra vertinimų, kokių rezultatų davė plano įgyvendinimas. Matome tik užsibrėžtus tikslus ir padarytus darbus, tačiau nėra jokio ryšio ir paaiškinimo, kaip tie darbai padeda pasiekti konkrečius tikslus. Ta pati situacija būtų Dagiui šeimos rėmimo plano puslapį sukūrus. Tikslas: sustiprinti tradicinės šeimos pozicijas Lietuvos visuomenėje. Priemonės: Išleidome vadovėlį, kaip darniai gyventi šeimoje. O kaip tas vadovėlis padeda tai velniai žino.
Iš esmės tai įrašas apie politiką.
Tiesa pamiršai vieną dalyką, kad paprastai mokesčiai surinkti į biudžętą nėra tik nuostolis verslui ir pinigų kiekiui, kadangi iš tų pačių pinigų mokami atlyginimai, pensijos, taip kad pinigai nedingsta, tiesiog norima juos “perskirstyti”, ar tai yra gerai kitas klausimas, sakyčiau blogai kol nėra išnaudoti visi resursai (kuriuos tu paminėjai).
Tiesiog noriu pasakyti, kad iš esmės mokesčių didinimas(protingai ir ten kur galima didinti) nėra blogas dalykas.
[...] padidinus PVM, Lietuvoje gyventi bus gera? Joje [...]
Juliau, juk nesakau, kad didinimas blogai, veiksmai t.b. pamatuoti taip, kad mokesciai butu surenkami, o taip nera. Nei biudzetui gerai, nei verslui naudos, va kur beda.