Bir 22, 2009
Filas: S. Majauskas apie tai, kodėl paliko “EuroRSCG PR”
Ilgai neatsiliepęs į mūsų pasiūlymą, lietuviškame marketinge gerai žinomos RsV agentūros ex-vadovas vis dėlto papasakojo apie laiką RsV ir tai, ką daro dabar.
Ar galėtum papasakoti kada pradėjai darbą RsV srityje? Kaip subrendo mintis įkurti “Komunikacijos Tiltus”?
Idėja gimė man dar tebedirbant Lietuvos Taupomajame Banke, kažkur apie 1997-1998. Neseniai buvau baigęs universitetą, buvau pilnas energijos dirbti ir svajonių daug uždirbti, todėl greitai sutikau bendraminčių tai daryti kartu. Tuo metu Lietuvoje tik kūrėsi pirmosios PR agenturos. Viešieji ryšiai dar buvo visiškai nauja sritis, tad teko daug mokytis ir pačiam, ir kitus mokyti.
Pradžia buvo tikrai nelengva – potencialūs klientai vis prašydavo parodyti nuveiktus darbus, bet ką gali parodyti vos pradėjusi veiklą agentūra? Negana to, dar gavome „šaltą dušą“ – užklupo Rusijos krizė. Visgi, tai buvo ne tik labai sunkus, bet ir labai įdomus laikotarpis. Tuo metu padarėme tikrai daug įspūdingų projektų – TV bokstą pavertėme didžiausia pasaulyje Kaledų eglute, leidome pirmąjį Lietuvoje specializuotą verslo informacijos portalą www.rinkodara.lt (kurio „per plauką“ nepardavėme „dot.com“ investuotojui – pavėlavome vos kelis mėnesius).
Kodėl tapote “Euro RSCG PR”?
Atėjo toks laikas, kai norint toliau plėstis tapo būtina ieškoti partnerių. Iš pradžių bandėme bendradarbiauti ir jungtis su vietinėmis agentūromis, bet galiausiai apsisprendėme įsileisti strateginį investuotoją iš tarptautinio komunikacijos tinklo.
Tai buvo labai sėkmingas laikotarpis agentūrai – gavome priėjimą prie pasaulinio know-how, susiformavo personalo branduolys, pelnėme didelių klientų pasitikejimą (sugebėjome suderinti interesus ir dirbti su “Teo” ir “Tele2” vienu metu!). Vos per metus pavyko įsitvirtinti tarp Lietuvos Top3 ryšių su visuomene agentūrų.
Kas buvo sunkiausia RsV versle? Ir kas teikė daugiausiai džiaugsmo?
Daugiausiai džiaugsmo kėlė klientų įvertinimas. Pagal vidinius “Euro RSCG” klientų pasitenkinimo tyrimus mes visada būdavome aukščiau už bendrą agentūrų iš Rytų ir Centrines Europos vidurkį. Turėjome tokį didelį klientų pasitikėjimą, kad teko atlikti ir itin „netipinius“ užsakymus – teko rašyti ir magistrinį darbą, ir rengti projektines paraiškas, ir organizuoti politines iniciatyvas. Tačiau tokius artimus santykius įmanoma išlaikyti tik tol, kol agentūra yra sąlyginai maža, boutique tipo.
Vėliau, verslui smarkiai plečiantis, tokia kultūra pamažu pradėjo nykti. Kita vertus, tuo metu besitęsiantis ūkio ir gerovės augimas gerokai sumenkino klientų poreikį originaliems projektams. „Kam čia verstis per galvą, ir taip nespėjame gaminti“. Marketingo komunikacijoje pradėjo dominuoti pardavimo skatinimo kultūra. Žiniasklaida supragmatiškėjo, komunikacijos suprimityvėjo. Prie to prisidėjo ir tuo metu vyravusios tendencijos personalo rinkoje – į rinką ateinančių naujų darbuotojų kvalifikacija ir motyvacija nuolat smuko. Niekas nenorėjo „parintis“. Tai buvo sunkiausia.
Kodėl nutarei pasitraukti iš šio verslo?
Kiekvienas verslas turi ir pradžią, ir pabaigą. Atsiradus didesniems pinigams, pradėjo nebesutapti akcininkų požiūris į tolimesnę verslo plėtrą. O galutinį sprendimą padėjo priimti artėjanti ūkio krizė (pirmieji požymiai pasijuto dar 2007 pabaigoje), todėl per 2008 metus pasirengiau agentūros pardavimui ir pasitraukiau iš šio verslo.
Ką darai dabar? Ar turi minčių grįžti į komunikacijas (gal RsV, gal reklamą), ar nebe?
Pastaruosius kelis mėnesius buvau atsidėjęs verslo vadybos studijoms BMI užbaigti. Ką tik apsigyniau diplomą. Vasara daug su šeima keliausiu. Ir leisiu laiką savo sodyboje – mėgstu ūkininkauti. Labai intensyviai domiuosi biržine ir forex prekyba – šiuo metu prekiauju JAV akcijomis. Iš hobio tai jau tampa ir pajamų šaltiniu.
O dėl sugrįžimo į komunikacijas – konkrečių planų neturiu, bet „chem chiort neshutit“.
Dabar, kai pagalvoji apie visus metus, praleistus RsV, ką darytum kitaip?
Turbūt viską daryčiau taip pat, jeigu reikėtų vėl pradėti.

Pasirodo, dėl visko ūkio krizė kalta. Štai kaip.
O juk būtų labai įdomu su Sauliumi viešai padiskutuoti apie visas sunkaus agentūrai laikotarpio priežastis ir pasiaiškinti kai kuriuos specifinius terminus, kaip antai “maža darbuotojų motyvacija”.
O ypač rūpėtų, ar Saulius pritaria, jog pozicija “money talks” (liet. “kur babkės pyp?”) yra kaip tik ta lazda, kuri ir turi du galus? :)
Beje, ta pačia proga noriu pasveikinti vienaip ar kitaip su agentūra kadaise susijusią, o dabar – “Kanų liūtę”. Jos nuomonė minėtoje galimoje atviroje diskusijoje, ko gero, būtų viena įdomesnių.
Kažkaip užkliuvo vieta su magistriniu darbu ;)
idomus pokalbis. o ka magistrinis? smagu gi baigt.