Geg 14, 2009
Ad guy: laisvinamųjų reklama mažajam penktadieniui
Pasižiūrėjus į žiurkinų veidus, norisi kvatotis. Doubleclick vaizdą smulkesnėms detalėms.
Ir kodėl fiziologiniai dalykai tokie juokingi…?
Geg 14, 2009
Pasižiūrėjus į žiurkinų veidus, norisi kvatotis. Doubleclick vaizdą smulkesnėms detalėms.
Ir kodėl fiziologiniai dalykai tokie juokingi…?
Nu, bet totaliai nejuokinga. Kūrybos išskyros.
Emocija pagauta tvarkingai, o jei kam nepavyksta tai tektų susimastyt… :]
Pirmas ispudis kad reklamuojamas Holivudinis animacinis filmas
Plačiai nusišypsoti privertusios vietos:
-dešinėje stambiu planu esančios žiurkės briketai.
-mažoji žiurkė su Mickey Mouse ausimis
-žiurkytė su plakatu “the end is near”
- žiurkė su dujokauke
ačiū. :)
Jūs čia apsimetat ar ką? Kakia dar emocija pagauta teisingai? Žiurkių bėgimo? Čia kas, kvapo nuo žiurkių reklama? Žmogui akys iš akiduobių lipa, o jūs jam peršikusias isteriškas žiurkes rodot? Jam palengvėjimo reikia, kad pasąmonėje nusėstų palengvėjimo nuotaikos (nepradėkit nesąmonių “tai ką rodyt sofoj išsidrėbusį laimingą diedą?” – tai irgi galima pavaizduoti kūrybiškai), o ne, kad madingų specialybių uzurpuotojai kaifuotų nuo subtilių detalių. Art’as čia puikus, nėra komentarų, bet raklama šūdina visom prasmėm.
Super ! Va cia tai geras ;]]]]]
o man kaip tik patiko ideja – taiklu, kurybinga, gan subtilu, su samoju ir stipriai susieta su produktu. Ishsiviepes laimingas diedas gali but ir po laisvinamuju, ir po sekso, ir po paaukstinimo, ir po beleko.
Bukas turinys: Laisvinamieji+palengvejimo emocija – totally sux. Jei butu video – pries palengvejimo israiska betruktu tik, kad i jo tualeta pasibelstu nezinia is kur atsiradus moteris su ryskiai salotiniu svarkeliu ir jam bei ziurovui vanish stilium paaiskintu apie saunu raminama ir lengvinama poveiki. Lupu judesiai, beje, turetu nesutapti su tuo, ka girdi. O kaip bajeri butu galima ideti triedimo garsa uz duru. Va cia tai reklama butu :)
Už ką aš pats būdamas creative nekenčių kitų creative – pas juos suvokimas apie kitų problemas, įsijautimas į žmogaus, kuriam kuri reklamą situaciją baigiasi ties jo paties bamba.
PFP, “creative”. Wow. Tu tai tikrai parašei angliškai. Kūrybiškumas yra savybė, ne, kaip tu sakai, “uzurpuota” privilegija. Kas verčia tave manyti, jog esi visų kūrybos duoną kramtančių žmogelių veidrodis ir kad “paprasti” šikniai to nesupras? Jei man užsikimštų vamzdžiai, vaistinėje aš būtinai prašyčiau tik “to, kur su žiurkėm…” Ir ne todėl, kad aš esu “creative”, o visų pirma dėl to, jog toji reklama mano paprastai subinei sako “Šik ir juokis.”
ir kiek žmoniu, tiek nuomonių.
Pvz man buvo įdomu reklamą pastudijuoti, bet emocijų ji man sukėlė lygų nulį. Nu, gražiai padaryta, techniškai, yra paslėptų bajerių. Kūl.
Bet nu neveža ji manęs. bet – PFP – tai nereiška, kad tai bloga reklama. O bendra pastaba dėl įsijautimo labai teisinga.
Kūrybiškumas iš tiesų yra savybė (daug kas mano, kad ją turi). Tik va reklamoje visų pirma turi būti įžvalga (strategija), o tik paskui kūryba. Jeigu įžvalga yra “žmonės nori žvengti (juoktis) triesdami”, tuomet ok, šis kūrybinis sprendimas tai atspindi. Tačiau mano giliu įsitikinimu, kai tu neprašiki, tai yra visai nejuokinga ir norisi palengvėjimo jausmo, o ne “tuoj kai triestelsiu, tai visos žiurkytės iš rūsio išleks”. Būtent todėl, kad tamstelei creative yra aukščiau už strategic, ši reklama ir patinka. Realybėje tai neveikia, nes tų, kuriem patinka nagrinėti meninį plakato sprendimą yra nepalyginamai mažiau negu tų, kuriems kartą kitą būna sunku prašikt. Tad sėkmės viduriuojant toliau.
PFP, man labiau patinka Jane’s Addiction :)
Pasižiūrėk, kiek “gerai pristrateguotų” reklamų aplink, ir ką? Strategija nėra reklamos turinys, strategija yra tam tikros žinios, pranešimai, o kūryba turi paveikti emociškai.
Porno…, reiškia mūsų kūrybiškumo sąvoka ir praktika skiriasi. Mano žvilgsniu, dėl to ana ir kūryba, kad kartais (ne visada) pirsteli spontaniškai. That said, dar vienas klausimas – ar esi tikras tuo, kad šiuo atveju tos “įžvalgos” su begale kostiumuotų mytingų nebūta? O dėl meniškumo… nusiš…vilpt (užteks gadint Dansu orą) man į tą meną, šiandien – penktadienis, ir aš vertinu įspūdį nesigadinto praeivio akimis. (Strategijų ir įžvalgų mano akyse buvo prividuriuota tiek, kad iš Vilniaus spruko pusė žiurkių.)
Arnai, sutinku. Šios reklamos atveju ir sakau – netikiu po kūryba slypinčia strategija, todėl manau, kad emocinis poveikis yra, bet ne tiem, kam reikia ir ne toks, kokio reikia. Jeigu kalbėt apie žmones, kuriems problemų su vidurių užkietėjimų nebuvo, tai tokia reklama BET KURIUO ATVEJU ilgainiui dings iš atminties ir, kai bus blogai, vaistinėje jie tiesiog ieškos vidurius liuosuojančių vaistų arba prašys vaistininko pagalbos (kuris duos tuos, už kuriuos pats gauna). Tačiau, daugumai potencialių pirkėjų tokia problema žinoma ir jie yra linkę atpažinti tam tikrą situaciją, su ja susitapatinti, jeigu tik tai įmanoma. Tos žiurkės (atsiprašau už dar vieną anglišką frazę) yra “irrelevant” ir gimusios ne iš įžvalgos/strategijos, bet niekuo nepagrįstos kūrybininko fantazijos.
Va, puikus pavyzdys (iš panašios produktų serijos), kai yra įžvalga:
http://adsoftheworld.com/media/print/hemorol_suppositories_roller_coaster
http://adsoftheworld.com/media/print/hemorol_suppositories_wheelchair
http://adsoftheworld.com/media/print/hemorol_suppositories_car
Tai šiek tiek perspausta, bet tai tikra. Žiurkės? Milijonas metų nuo problemos. Kas toliau? Mikrobai įsigiję prabangų loft’ą? Tam ir yra kūryba, kad bezdėtų spontaniškai, bet tam ir yra projektų vadovai, strategijos planuotojai, kad pažabotų juos, kai mato, jog spontaniškumas visų pirma vedą meno link. Gi nereikia būt psichoterapijos guru, jog suprastum, kad kūrybininkai (tiek dizaineriai, tiek kopiraiteriai) yra nesirealizavę menininkai.
Hemorolas neprašikančiam sako “žinau, jautiesi kaip lūzeris, bet aš tave suprantu” ir kelia šiokį tokį savęs gailestį. Juodas humoras čia net rudesnis nei “žiurkėse”. Abi reklamos man patinka – kaip kasdieniam tupikui, kuris lengvai gali įsijausti į tokią problemą. P4P, su visa pagarba, yra milijonas šiknaskylių ir įžvalgų į šviesą tame tunelio gale. Dėl to ta reklama ir yra tokia žavinga ir aptarinėjama – nes ją galima kurti, remiantis daugybe skirtingų tiesų. Svarbiausia parduoti, negaliu ginčytis, bet kuris pavyzdys parduoda geriau? Nežinau. Bet aš pirkčiau “žiurkes”, o postringaut kodėl tai turėtų daryti ir kiti tingiu. Visi mes – kibernetiniai guru…
Ak, štai kame esmė, jūs tik kibernetinis..
užtai mūsų už 79 pensus nenupirksi aitiūnsuosna… :o)