Dansu Dansu

Štai kaip dirba Estijos prezidento RSV skyrius – į estijoje vykusią pankų dainų šventę (!) atvyko pats Tomas Hendrikas Ilvesas – Estijos prezidentas. Labai smagu, ypač ta vieta, kur p. Ilvesas linguoja į “I wanna destroy the passerby…”. Ačiū Vaidui.

Mūsų Valdas Adamkus nesilankė tokiuose renginiuose , bet p. Dalią Grybauskaitę būtų smagu sutikti “Bombiake” (čia toks klubelis Antakalnyje, Vilniuje. Jis dar veikia?) belinguojančią pagal “Toro Bravo” (čia tokia lietuvių pankų muzikos grupė. O jie dar groja?) ir bediskutuojančią su Čiubu (čia tokia asmenybė) apie paprastų žmonių gyvenimą.

“You probably didn’t wake up today expecting an entirely new search experience.

But — Bing! — here it is.”

Microsoft paleidžia nauja paieškos (sprendimų priėmimo) sistemą. Sistemoje turėtų būti integruota begalė naudingų opcijų (žemėlapiai, kainininkai, vertinimai ir t.t.) ir visi rezultatai grupuojami pagal kategorijas, kad būtų daug paprasčiau rasti tai ko ieškai. Iš esmės sistema pateiks atsakymus į reikiamus klausimus, daugeliu atveju net nepereinant į antrinius tinklapius. Jei sistema veiks kaip žadama šiame promo video, bei atsakymų kokybė bus vienoda visame pasaulyje – Google turėtų tapti priešistore. Neabejotinai, dėl žiauriai didelio tinklapių skaičiaus pastebime kiek šiukšlių išmeta Google paieška, jei Bing (asociacija su Draugų herojumi Chandleriu) tik leistų to išvengti – pradėčiau sistema naudotis jau dabar.

V.Blinkevičiūtės įpėdinis R.Dagys šiandien aiškiai apibrėžė neseniai finišavusio viešųjų ryšių konkurso, skirto šeimų PR’ui, tikslus:

Dabar vieni šeimą supranta vienaip, kiti – kitaip. Reikia galų gale sudėlioti visus akcentus ir aiškiai pasakyti, kur yra linijos, nes dabar yra ginčų. Visuomenėje turi atsirasti vienodas požiūris, nes kitaip mes blaškysimės.

Taigi Socialinių reikalų ir darbo ministerija išleis netoli pusės limono tam, kad XXI a. lietuviai galų gale sužinotų, kas yra šeima. Ir kuo ji skiriasi nuo kitų reiškinių gamtoje ir visuomenėje.

Aš tik pastebėčiau, kad noras turėti vieningą visos visuomenės nuomonę vienu ar kitu klausimu daugiau vadintinas ne viešaisiais ryšiais, o propaganda.

Linksmas straipsnelis “Creative Review” apie reklamos agentūrų uniformas. Mane labiausiai nudžiugino šis pasažas:

In anthropological terms creatives are females, clustered around a single dominant male, the creative director. As such, dress is a part of a misdirected sexual competition. We must display our creative credentials, and these are tied to youth.

So next time you see a 45 year-old in a skate T-shirt liken him to the eldest concubine of some vulgar caliph, strutting her sagging stuff in eight inch heels and last year’s pearls. 

Čekiraut straipsnelį čia.

Tokia prekyba nusprendė užsiimti audito, mokesčių ir konsultacines paslaugas teikianti UAB “KPMG Baltics”. Tik va nelabai pavyko, šiandien rašo mūsų verslo dienraštis.

Iš eilės:

“KPMG” nusprendė įkišti leteną įUAB’o “Visagino atominė elektrinė” – kuris turėtų statyti būsimą, cha, atominę elektrinę, – konkursą konsultavimo paslaugoms. Konkursas reiškia ir konkurenciją, todėl, matyt, kažkuris vyr. auditorius nusprendė pagerinti konkursines sąlygas RSV pagalba. Maždaug štai, pasigirsim, kokie esam hai-endiniai profai, ir bus mums lengviau konkuruot suformavus išankstinę palankią nuomonę.

Kaip tarė, taip ir padarė.

Pradžiai su dideliu aplombu sukvietė žurnalistus – spaudos pusryčiai, didelis guzas iš tolimų kraštų, ir , dėmesio,  KPMG pristatys naujausią studiją “Atominė energetika Centrinėje ir Rytų Europoje‘‘, kurią padovanosime susitikimo metu spaudos konferencijos dalyviams. Žurnalistai atėjo, o KPMG jiems įteikė ką? Pernykštę brošiūrą – taip, čia kalbam apie tą naujausią. Kuri tokia beviltiška, kad žurnalistai ją nurašė čia pat renginyje, vos pavartę. Žodis VŽ žurnalistei Vijai:

Tačiau ši studija išleista ne vėliau kaip 2008 metais, o joje yra ir pasenusių faktų. Pavyzdžiui, rašoma, kad 2008 m. spalio 12 d. Lietuvoje planuojama rengti referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo (kuris buvo pripažintas neįvykusiu).

Beje, pačią studiją galit pasidovanoti sau ir jūs – ji čia. Bet einam toliau, nes dar turim pagrindinį konferencijos pranešimą. Pastarąjį kurį atskiru pareiškimu išaiškino Dainius Pupkevičius, „KPMG Baltics“ Rizikos konsultacijų skyriaus vadovas:

Šios dienos prezentacijos metu norime pasiųsti jums ir rinkai vieną žinutę – atominė energetika yra iš tikrųjų labai svarbi mūsų šaliai, taip pat visam pasauliui, visuomenė turi žinoti apie ją daugiau.

Ar visi supratot žinutę? Nereiks pakartot? :)

Nes žinutė, pripažinkim, išskirtinės svarbos ir be “KPMG Baltics” nesavanaudiškos ir savalaikės pagalbos nu niekaip nebūtume supratę, kad atominė energetika ne šiaip svarbi, o iš tikrųjų svarbi. Ir mūsų šaliai svarbi. Ir visam pasauliui svarbi. Va taip. Ačiū, Dainiau,  o Dansu skaitytojams siūlom sudalyvaut konkurse – sugalvot žinutę kitiems KPMG spaudos pusryčiams.

Taigi KPMG akcija baigėsi tuo, kad žurnalistai iš jų švelniai pasityčiojo. Nes kai skaitau straipsnyje žodžius “deklaruojamas tikslas”, “neva” ir panašius, nejučia susigūžiu. KPMG komunikatorių vietoj dabar sėdėčiau ir rūkyčiau, daug.

Na, o pabaigiai – truputį apie integruotą komunikaciją. KPMG žino, kas tai yra, todėl šios dienos Verslo žiniose, tam pačiam atvarte kaip ir straipsnis, puikuojasi geriausiomis “do it yourself” tradicijomis sukaltas maketas.  Štai, prašom, pasigrožėkite, kas nutiks atominei elektrinei, jei nežinosite apie atominę energetiką. Paspauskit, paveiksliukas padidės, ir nežinojimo pasekmes įžiūrėsit aiškiau :)

Prisimenu, jog 2008 m. pradžioje lietuviškoje blogosferoje kilo sujudimas dėl blogų turinio agregatorių atsiradimo. Bijota, kad skaitytojai skaitys agregatorius, o originalūs šaltiniai praras lankytojų srautą. 

Praėjo metai ir buzzas šiuo klausimu baigėsi. Baigėsi ir elt.lt gyvavimas. Paskutinis “Dienos įrašas” – 2009 sausio 23. Tądien Liutauras Ulevičius pasisakė apie “Playboy”. 

Dabar vėliavą perima balsas.lt, ketinantis bandradarbiauti su įvairių temų blogais ir jų tekstus integruoti į bendrą portalo (ir spausdintos jo versijos) turinį.

Kadangi tai “global review”, gali paliesti ir mūsų šalį, kur su “Danone” dirba “Initiative”. Kol kas, kaip suprantu, konkurso dalyviai nėra iki galo aiškūs. Didžiojoje Britanijoje “Danone” dirba su “Mediaedge:cia” (“Media House” Lietuvoje), o, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Vokietijoje – MPG.  

Via “Brand Republic“.

SK mums atsiuntė įdomų klausimą – pasvarstymą, kurio negalėjau neįpostinti:

Dabar “Twitteris” Lietuvoje oficialiai tapo karštas, o staigiai surinkti daug vartotojų galima nebent pačiam užfollowinant 1000 žmonių ir laukiant jų malonės. Todėl man įdomu, ar Lietuvos marketingo/PR industrija būtų suinteresuota nusipirkti kažkieno jau gražiai surinktą (followers/ following panašus skaičius) Twitterio akauntą? Vardą juk galima pakeisti, sekėjai lieka.

Kiek galėtų toks pirkinys kainuoti, kiek rinka būtų pasirengusi mokėti? Nes man, pavyzdžiui, iškart sugadintų nuomonę kažkoks brandas, pradėjęs sekti 1000 žmonių, lendantis draugauti, kitaip sakant. 

Gal ir feisbuko profiliai pardavinėjami, nors ten koncepcija kiek kitokia? Ar bitėsplius/myspace/ etcetc profiliai su surinktais vartotojais buvo/yra pardavinėjami lietuviškame marketinge?

Jeigu aš būčiau kažkokio “Twitter’ profilio sekėjas, o staiga pasikeistų “transliuotojas”, nelabai būčiau laimingas. Iš kitos pusės, jeigu turinys būtų įdomus, gal neskubėčiau ir “Unfollow”. 

Ką manote jūs?

Girdėta, skaityta, o dabar ir “on video”. Bet vis tiek linksma. 

Via “Branding & Marrketing” blog.

Prieš kelias savaites “Verslo Žinios” rašė, kad Lietuvoje naujų automobilių pardavimas per pirmus keturis mėnesius krito 71 %. O automobilių reklamos žiniasklaidoje yra. Neįtikėtinos nuolaidos kas mėnesį darosi dar labiau neįtikėtinomis. Bet pirkėjai savo pinigus grūda į kojines ir pasiūlymais nesigundo. 

Tačiau ar tikrai viską automobilių pardavėjai padarė, kad prisiviliotų baugščius klientus į salonus? Man atrodo, kad ne. Reklama ir akcijos neduos jokios naudos, jeigu klientų aptarnavimas nėra aukščiausio lygio. 

Pacituosiu tikrą pavyzdį žmogaus, kuris nutarė nusipirkti automobilį. Potencialus klientas išnaršė atstovybių Lietuvoje puslapius, išsirinko jį dominančius modelius ir nusiuntė užklausas dėl bandomojo važiavimo. Išsiuntė šešias. Atsakymus gavo tik į keturias. “Honda” ir KIA nesureagavo niekaip. 

Natūraliai kyla du klausimai. Pirmasis – kam siūlyti galimybę registruotis bandomajam važiavimui, jeigu po to neseka joks veiksmas kliento link? Antrasis – kam reklamuoti savo automobilius, jeigu klientui nesuteikiama galimybė su jais susipažinti? Galbūt galvojama, kad potencialus klientas turi atitrepsėti savo kojelėmis ir tik tada gaus progą būti aptarnautas? Tačiau kažkur teko skaityt, kad tipiškai kliento krepšelis yra 3 – 5 prekės ženklai. Taigi, pabendravęs su į užklausą sureagavusiais gamintojais, jis galbūt pas “Hondą” ir nebeateis. 

Gerai, “Honda” yra “Honda”. Tačiau KIA įvaizdžio prasme “Hondai” nusiledžia. Todėl, atrodytų, KIA turėtų naudotis kiekviena galimybę įrodyti, kad ne įvaizdis svarbiausia. Akimirka, kai ateina potencialaus kliento užklausa, turėtų būti ofise pažymima tortu ir konfeti lietumi. Nes juk kuo daugiau gatvėse važinės KIA, tuo lengviau atsiras naujų pirkėjų. Paprasčiausia psichologija. 

Na, o tie gamintojai, kurie atsiliepė į užklausą dėl bandomojo važiavimo, aišku, siūlo tai daryti įprastu darbo metu – nuo aštuntos iki septynioliktos. Suprantama, atstovybių darbuotojai turi šeimas, hobius ir t.t. Bet suprantama ir tai, kad potencialus klientas tuo metu irgi turi būti darbe, kuris šiais laikais branginamas. Ir suprantama dar ir tai, kad nestadartinis metas reikalauja nestandartinio požiūrio. Tiek atstovybių vadovų, tiek ir darbuotojų. 

Tad, pasikartosiu, koks dar marketingas, kokie dar pardavimai, jeigu yra skylių esminiame dalyke – klientų aptarnavime?