Dansu Dansu

Icon

.

Filas: ar rizikuotum agentūros pinigais vardan Kanų prizo?

Labai geras įrašas Denverio (USA) reklamos agentūros bloge “The Denver Egotist“. Esmė tokia: reklamos žmonės mėgsta papasakoti visiems, kas nori klausyti, kad klientai nesiryžta drąsioms idėjoms. Vietoj to, kad rinktųsi sprendimus, kurie atkreptų visų dėmesį, klientai dažniau renkasi vidutiniškus, šimtą kartų kažkur matytus variantus.   

Ir štai čia įrašo autorius, kuris yra iš agentūros kūrybininkų tarpo, užduoda klausimą – “O jeigu tau tektų investuoti savo pinigus ir dalintumeisi su klientu kampanijos riziką, ar būtum toks pats drąsus su savo kūrybiniais sprendimais?” Kai tau duoda pinigų kazino, jų išleisti negaila. O kaip su savais? Autorius pateikia pavyzdžių kai agentūros iš tiesų investuodavo ir uždarbį pasiimdavo tik tada, jeigu kampanija pasisekdavo. 

Įdomu, ar yra buvę tokių atvejų Lietuvoje? Iš tiesų, gal galėtų atsirasti agentūrų, kurios ne tik deklaruotų, kad reikia drąsos, o drąsiai prisiimtų kampanijos sėkmės arba nesėkmės dalį. 

So next time you’re bitching out the client for being a spineless wonder, step back and think for a second. Would you finance your own creative campaign? Would you pay for it exactly the way it is, with no changes? Sometimes, the answer will be yes. But more often, you’ll rethink your incredible creative to make sure it actually does its job.

saltibarsciai

Category: Komentaras

Tagged: ,

10 Responses

  1. Agentura rašo:

    Filai, yra tokiu agenturu. Viena kurybine, kita – media. Tikrai. Dirbu su jomis. Nepatikesi, pagrindinis ju reikalavimas – nesikisti i gamybines samatas ir media nuolaidas. Grieztai:) Tiesa, kalbu apie reklamos akcijas, ne ivaizdi

  2. Asta rašo:

    Nelabai įsivaiduoju, kad Lietuvoje agentūra prisiimtų pilną atsakomybę už kampanijos sėkmę. Tą nenorą siečiau ir su kliento gebėjimu pasakyti tikruosius kampanijos tikslus, o agentūros gebėjimą juos suprasti. Kalbu apie tuos atvejus, kai agentūra pasitelkiama tik paveikslėlių paišymui/ filmukų kūrimui ir publikavimui/transliavimui, kai ji nedalyvauja kliento kasdieniniame gyvenime.

    Iš kitos pusės, net ir dideles apyvartas turinčios agentūros pernelyg nedrąsios, skurdžios ir įsiparegojusios trečiosioms šalims, kad prisiimtų atsakomybę už, tarkim, kelis šimtus tūkstančių kainuojančią kampaniją.

  3. Guna rašo:

    Is tiesu yra agenturu, prisiimanciu kampanijos sekmes ar nesekmes DALI, taciau kalbant apie uzdarbi, ne apie visas reklamos sanaudas. Juk ne vien nuo reklamos priklauso kampanijos sekme… Kita vertus – ka vadinsim kampanijos “sekme”? Suprantu, cia susitarimo reikalas. Bet sakykim – ismes produkta pr. tinklas is sarasiuko, ir net sauniausia reklamos kampanija nepades pasiekti didziulio augimo, nors atskiruose pr. tinkluose rezultatai gali buti stulbinantys… Kita vertus – vienkartine sekme galima pasiekti ne taip jau sunkiai, o va galvojant apie ilgalaike perspektyva…
    Be to vis tiek kiekvienoje imoneje uz jos ivaizdi / brando ivaizdi yra atsakinas “savas” asmuo, o ne “svetimas”, t.y. ne samdoma agentura.
    O va pagrindinis reikalavimas nesikisti i samatas… skamba isties idomiai…

  4. Medikas rašo:

    Teko girdeti, kad tokiu agenturu esama. Ir net ziniasklaidos priemoniu, kuriu pajamos uz reklama priklauso nuo kampanijos rezultatu.
    Antra klausimo dalis butu tokia: ar yra pakankamai kompaniju (klientu), kurios dristu dalintis sekme? Jeigu ir yra, ar jos gali techniskai ta igyvendinti, t.y., suteikti agenturai verslo partnerio statusa – dalintis rizika gauti pelna arba nuostoli. Kiek kompaniju lesas, skiriamas rinkodarai, iraso i inevsticiju eilute, kiek – i islaidu? Jei kompanija netgi ir sumanytu, rinkodaros biudzeta interpretuoti kaip investicija, jai butu pigiau tureti kokybiska “in house” komanda, nei ileidineti i versla organizacija is salies.

  5. gogelmogel rašo:

    čia pridėtas pavyzdukas irgi “drąsi” komunikacija? :]

    o šiaip tai visi Lietuvoj galvoja, kad jų “briandas” yra vienintelis ir nepakartojamas. Ir kad labai svarbus visiems. tai ir yra esminė klaida, nes visiems jų produktai yra visiškai da lampački.

  6. A.Guzber rašo:

    kol nebus aisku kaip mieruosi sekme, tol nebus ir dalinimosi atsakomybe. Kaip ismatuosi sekme, jei tikslas yra “islaikyti rinkos dali”? arba “kad pardavimu kritimas nevirsytu 10%”? o zinomumas? o nusiteikimas brand’o atzvilgiu? kol nematuoji fiksuotais skaiciais, tol nezinai kiek uzdirbsi/pradirbsi.

    Fainai yra, zinoma, pasiskelbti, kad prisiimi atsakomybe, bet jei dirbi su.. em.. prekybos tinklu ir darai “metu ispardavimo” akcija? ten toj matematikoj ir jie patys nesusigaudo kartais :)

  7. Filas rašo:

    Pasakyti, kad, “zinai, atsakomybes nepriimsiu, nes kaip ismatuoti tavo distribucija, zinomuma ir dar bet ka” yra geras budas atsakomybes neprisiimti.

    O ka daro klientai? Jiei operuoja tokiose paciose nezinomybes salygose. Ir kai tu ateini ir pitchini savo ideja, tu pitchini neva geriausia varianta, kuris atsako i uzduoti, sukurta izvalgiu agenturos zmoniu. Jeigu geriausias ir atsako i uzduoti, jeigu esi ramus ji stumdamas klientui, kodel neprisiimti atsakomybes?

  8. Arnoldinjo rašo:

    Filai, pats žinai, kad vieni produktai sėkmingesni, kiti ne. Kartais klientas atneša produktą, kuris nėra geras ir mes jam sakom – taisykite, produktas neadekvatus esamai konkurencinei aplinkai. Klientas įvairiais atvejais, priklausomai nuo struktūros, sako arba negalįs nieko padaryti arba neturįs laiko arba jis nesutinka su mūsų nuomone. Kur išeitis?
    Sutikčiau su “bonusiniu” mokėjimu priklausomo nuo rezultatų, bet ir tai ne visais atvejais.

  9. Pasimigo rašo:

    įdomią tema užkabino :) užtat media kanalas drąsiai gali prisiimti dalį atsakomybės ypač, jei pat aktyviai dalyvavo kūrybiniame ar/ir media planavimo etape. Drąsumas prisiimti atsakomybė priklauso nuo patirties kiekio, profesionalumo bei pasitikėjimo. Pats dažnai prisiimu atsakomybė, bet ne todėl, kad bijočiau jog klientas kitur nubėgs, o todėl, kad man tai neįkainuojamas eksperimentas su ‘gyvu’ pavyzdžiu, lyg laboratorijoje :) ir gaunamų rezultatų analizės nepakeis jokia teorija. Ir ką čia slėpt- tai daug labiau kabina nei standartų stumdymas :) Nauji eksperimentai retai, kada būna visiškai nenusisekę, nes basic dalykai dažnai lieka nepakitę (vartotojo psichologija, žinutės perdavimas, reach’ai, TG ir kt), bet jei kartais rezultatas netenkina, visada galima ta rezultatą padaryti labai gerą tiesiog davus daug papildomos standartinės reklamos for free :)
    2patarimai patikrinti praktikos: 1- iškart pasitvirtinti atsarginį planą; 2- dalinkitės rizika- į nestandarto kūrybinį, planavimo darbą įtraukite ir media kanalą, nes visiems norisi kurti ir svajoti apie gaunamą kokį ale reklaminį Oskarą :)

  10. sew rašo:

    čia pridėta lryto reklama galėtų pretenduoti į pačią bukiausią :-)) kas jos tikslinė auditorija – kolūkiečiai?

Leave a Reply

Twitter Blog

avatar picture
"Jei šaldytuve užsilaikė stiklainis su agurkų marinatu - ne bėda. Gali pasidaryti trendinį vakaro gėrimą http://t.co/ZniK4Bwz"
Prieš 2 val.
avatar picture
"Išsamiau apie atnaujintą Google produktų privatumo politiką (EN kalba): http://t.co/POyMtRUC"
Prieš 2 d.
avatar picture
"Media people should read this article http://t.co/hSqE3Vkk"
Prieš 2 d.
avatar picture
"Interneto, kokį jį žinojom, pabaiga? http://t.co/Y4TBIrih"
Prieš 24 d.

Ką žiūrėjome YouTube