Sau 15, 2009
e.f.i. Valdžia daro vieną klaidą
Bet rimtą klaidą. Ji šneka apie tai, kaip mums visiems blogai.
Šiandien Lietuvą galima sulyginti su bendrove, kuri išgyvena krizę. Akcininkai, darbuotojai, partneriai, kreditoriai ir dar kas tik nori vienaip vertina dejuojančius ir virkaujančius vadovus – ir visai kitaip žiūri į tuos, kurie atvirai kalba apie problemas bei kelius joms spręsti.
Nesu ekonomistas ir nežinau, ar valdžios priimami sprendimai geri, ar ne. Užtat žinau, kad valdžia nesulauks pritarimo šiems sprendimams, jei nepakeis bendravimo įpročių.
Aišku, reikia paaiškinti liaudžiai, kodėl keliam mokesčius ir iš kur staiga bedarbystė auga. Bet kad situacija nėr gera, žinom visi. Dabar reikėtų kalbėti apie būdus spręsti problemas, o valdžia kol kas daro atvirkščiai – skundžiasi, kad yra blogai ir bus dar blogiau.
Pridėkim jų aroganciją, slapukavimą, nuolat kaitaliojamą nuomonę (pamenat istoriją su PVM tarifais?), kalbas apie devalvaciją, kartais – elementarų kvailumą, apmokestintą ir dėl to neigiamai nusistačiusią žiniasklaidą. Galiausiai – atvirą pripažinimą, kad su interesų grupėmis a la profsąjungos iki šiol valdančioios partijos iš esmės nesišnekėjo. Kas išeina?
Ogi kovą dėl reformų palaikymo Kubilius & Co sparčiai pralaimi. Ir jei nepakeis įpročių, tai praloš dar daugiau- pvz., jei netyčia įvyktų pirmalaikiai rinkimai, dabartinė dauguma vargu ar besurinks tiek pat balsų. Ir patys būtų kalti.
Beje, pirmalaikiai rinkimai gali būti arčiau nei atrodo. Tarkim, braliukai latviai kalba, kad jų riaušės surežisuotos, o jų prezidentas vis tiek užsiminė apie seimo išvaikymą. Kodėl to negali būti pas mus – rytoj ar po kelių mėnesių?
O štai opozicijos propagandos mašinėlė veikia kur kas geriau. Kurį laiką patylėję, dabar jie žada gelbėti mus nuo krizės. Ir dar ne kartą primins, kaip gerai gyvenome prie AMB ir Kirkilo.
Tai ką Kubilius & Co turėtų daryti?
Pradžiai – rodyti pavyzdį. Nes kalbos apie solidarumą neįkvepia žinant, kaip nenoriai Seimo nariai žiūri atlyginimų susimažinimo galimybę.
Po to – mažiau gąsdinti ir daugiau kalbėti apie sprendimus. Ir apskritai daugiau kalbėti – aiškinti, ką daro, kodėl daro ir kuriam galui to reikia.
O svarbiausia- įkvėpti, padrąsinti ir paskatinti. Ką ir turėtų daryti vadovas,ar ne? Iš krizės vis vien teks lipti visiems kartu.
Dėl to, kad valdžios komunikacija toli gražu neįdiali šimtu procentų sutinku, tačiau negalima valstybės visiškai prilyginti su bendrove. Politiniai žaidimai čia vaidina nemenką vaidmenį.
Po Seimo rinkimų pieštas „juodas scenarijus“ ir gąsdinimas krize savaime suprantamas. Visų pirma jei padėtį parodysi prastesnę nei ji yra iš tiesų bus lengviau ateityje – jei antikrizinis planas neduos trokštamų rezultatų, visada galima pasakyti „darėm, ką galėjom, bet prieš tai valdžiusių socdemų palikta situacija, buvo neįveikiama“, o jei rezultatai butų geri vėlgi galima pasirodyti tikru gelbėtoju ištaisiusiu socdemų pridarytas klaidas. Antra, visgi kažkaip reikia pateisinti nepopuliarius sprendimus, nes kodėl kitaip keliamas PVM ir kt? O juodas padėties parodymas vienas iš būdų įtikinti.
Lyginant su pirmomis po rinkiminėmis dienomis, vėliau koalicijos kalbos šiek tiek švelnėjo ir gąsdinimai mažėjo, bet bet kokiu atveju e.f.i. išvardinto klaidos akivaizdžios.
Bemaudami kelnes kitiems pirmiausia turi nusimauti patys … bent po 3k sumazine savo pajamas ir panasiai sumazine patareju per metus sutaupytu kruvas pinigu …
Efi, o gal Kubilius skaito Dansu? :) Jau zada geriau aiskinti kodel tokios reforemos ir t.t.