Dansu Dansu

Brandweek apibendrina kas naujo įvyko marketinge 2008-aisiais. Gal tai vieną dieną pakeis pasaulį…

Įdomūs “LG Electronics” ir “prekybos centre perki – nemokamai benzą degalinėj pili” sprendimai.

Jeigu iki šiol nebuvote girdėję apie LG “Scarlet” kampaniją, klipą suprasite paskaitę minėtąjį  ”Brandweek” straipsnį.

Stebint dar neseniai vykusią karštą diskusiją, galima buvo pamanyti, kad tik mūsų karta susidūrė su unikalia problema – kaip kurti ir koks turi būti Lietuvos įvaizdis. 

Tinklink.lt radau Virginijaus Savukyno tekstą apie tai, kad su šiuo iššūkiu mūsų valstybė susidūrė nuo pat įsikūrimo.

Ar žinote, kur yra Sicilianos kunigaikštystė? Jokiame žemėlapyje jos nesurasite, išskyrus garsiojo amerikiečio Thomo Jeffersono raštus. Taip jis įvardija 1794 metų Lenkijos–Lietuvos sukilimo vado Tado
Kosciuškos, kuris buvo ir Nepriklausomybės karo didvyris, gimtinę, t.y. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

Lietuva ar Siciliana – koks skirtumas. Abi jos vakariečiams yra ganėtinai paslaptingos. Netgi tiems, kurie buvo bičiuliai, kaip Thomas Jeffersonas ir Tadas Kosciuška – juk jie kovėsi petys į petį.

„Šalis ganėtinai legendinė ir suskaldyta, kad būtų tuo niekur ar bent kažkuo, kas tolima ir labai abejotina“, – XIX amžiuje rašė garsus prancūzų literatas Alfredas Jarry.

Įdomu, kokią vietą vidutinio prancūzo ar brito sąmonėje turi Lietuva šiais laikais? O kokią vietą mūsų sąmonėje turi Prancūzija arba Didžioji Britanija?

Antrąją Kalėdų naktį išėjus prasivėdinti iš baro vidutinio dydžio Lietuvos mieste ir žiūrint į spindinčią eglutę, man toptelėjo mintis, kad ji yra absoliučiai netikra. 

Ne, viskas aplink nėra Matrica. Tiesiog netikra yra džiaugsmas ir rūpestis gera kliento nuotaika, kurią turi kelti baro savininko pastatyta Kalėdų eglutė. Iš tiesų, jam absoliučiai nusispjauti į klientą. Ir kad tai pamatytum, užtenka niuansų – niūraus apsauginio, kuris vietoj “Atsiprašau, ten negalima”, tesugeba “Ei, ten negalima!”; barmenės, kuri pasitinka be jokios šypsenos; vienintelės alaus rūšies, nors gėrimų sąraše jų dešimt. Tokių niuansų pastebėti galima visur – nuo baro, buitinės technikos parduotuvės iki įmonės priimamojo. 

Paklaustum bet kurios įmonės vadybininko, ar klientas yra aukščiau visko, ir 100 % atvejų išgirstum teigiamą atsakymą. Nes protingose knygose rašo, kad taip turėtų būti. Iki šiol galėjai elgtis taip, kaip nori, nes paklausa buvo didžiulė. Klientas vaikėsi tavęs, kad įvykdytum jo užsakymą. Pumpavai šimtus tūkstančių į reklamą ir kūrei poreikį (demand). Tačiau viskas labai greitai pasikeitė. Praėjusių metų pabaigos žiniasklaidos antraštės “Ar krizė mus aplenks?” atrodo tik naivūs svaičiojimai.  

Dabartinis sunkmetis yra puiki proga atstatyti tvarką. Dabar marketingas prasideda nuo tavo klientų. Tu jų vaikaisi, kad gautum užsakymą. Jeigu dar nepradėjai, metas pradėti. O jeigu matai tik savo pelną, nesupranti kur pakliuvai. 

Ir kiekvienas iš mūsų turėtų padėti iškilti geriausiems bei pamokyti “blogiukus”. Visų mūsų pareiga veikti, kad Lietuvos ekonomika taptų konkurencingesnė. Nepaliekant arbatai blogai aptarnavusiai padavėjai, kad dabartinė studentė, o rytojaus verslininkė pradėdama nuo savęs suprastų, kad “į klientą orientuotas verslas” turi būti ne skambi frazė, o realus veiksmas. Aptarnauji blogai klientą šiandien, neuždirbsi milijono rytoj. Siunčiant atgal drungno alaus bokalą, kad verslininkas suprastų, kad tik gerindamas kokybę ir klientų experience pagerins ir savo ateitį. Nukeliant susitikimą su banko vadybininku geresniems laikams, jeigu tau tinkančiu metu jis arba dar nedirba, arba pietauja, arba jau baigia darbą. Neperkant kompiuterio iš pardavėjo, kuris nesugeba pasiūlyti tau individualaus sprendimo. 

Jeigu aš mokau tave, o tu mane, kada nors abu galėsime džiaugtis, kad išmokome ne tik maloniai aptarnauti, bet ir rasti verslo galimybių ten, kur tingiais laikais net nemėginome.

Kalėdos man patinka. Rimtai. Kiekvieną kartą žiūrėdamas į besipuošiantį miestą, namus ir žiniasklaidą, aš suprantu, kad ne man vienam. Bet žinau kam nepatinka. Dizaineriams ir kūrybai. Na dar šiek tiek marketingistams. Nors ne visiems. Tie, kuriems patinka, gali sau leisti sukurti ką nors gražaus. Bet apie grožį sunku kalbėti. Tie, kuriems nepatinka, gali sau leisti kai ką daugiau. Pvz.:

Įsižiūrėkite į kepurę. Ji net netelpa ant galvos. Dar variantas, kaip marketingistai supranta kalėdas:

Nuostabu! Dar nuostabiau, kai akcentinio kalėdų atributo yra dar daugiau. Kokius 47 kartus. Minusas dizaineriui, kad praleido 4 vietas.

Dar vienas požiuris į Kalėdas, nepraslydęs pro mano akį. Nematėte, kartais, prabėgančio raudono žmogiuko savo virtuvėj? O vonioj? O vat kažkas matė ir net spėjo nufotografuoti:

Kiti net ir per kalėdas niekaip negali užgniaužti savo fantazijų. Bet galima pagirti už nuoseklią komunikaciją:

Panašu, kad tokios fantazijos kankina nebe vieną žmogų. Formuojasi visa mažuma… Jeigu nutrinčiau tekstą, ar galėtumėt atspėti, kas toje raudonoje dėžutėje? Aš manau, kad saldainiai. Na ok, meduoliai.

Bet ir be tokių kalėdinių akcijų, visgi matyti ir kitokių pavyzdžių. Į viską gi galima pažiūrėti kitaip. Net į Kalėdas. Išsemta tema? O telefonai po 1 Lt neišsemta? O išpardavimas?

Nesiimu teisti vaizdo, bet ši idėja (turiu omenyje TIK idėją) man patinka. Gal todėl, kad man kalėdos su silke asocijuojasi? Irgi. Tik, žinoma, be tų mėlynų ir geltonų burbulų, nebūčiau supratęs apie ką čia. Kažkodėl tikiuosi, kad kitąmet visi dar plačiau pasižiūrės į kalėdas. Va tada ir pakalbėsim.

Tai out of office jums Kalėdų!

Žmonės taip myli “Wispa”, kad “Facebooke” esanti fanų grupė privertė šį brandą vėl paleisti į “Asda” ir “Tesco”.  Ir, žinoma, 300 laimingųjų nusifilmavo reklamoje. Taip saldu man nuo “Wispa”, kad tuoj raudosiu. 

Susidomėjęs seku mūsų vienintelių avialinijų verslo peripetijas nuo pat privatizavimo – juk už vairo stojo jaunų vadybininkų komanda. O Simono blogas nuolatos šiuo klausimu teikia labai įdomių faktų.

Paskutiniame “apdeite” jis apžvelgia kitus grupės verslus, kurie ne taip jau ir blogai atrodo.

Tuo tarpu bendra situacija atrodo kitaip, kas liečia bendrus akcininkų ketinimus. Prisiminkim tai, jog privatizavus “Lietuvos avialinijas” svarbiausias akcininkų veiksmas buvo veiklos išskaidymas į atskiras įmones. Toks ėjimas yra suprantamas – taip daro nemažai didelių bendrovių ir su nebūtinai blogais ketinimais. “Lietuvos Avialinijų” reorganizavimo atveju, atskirose įmonėse buvo sutelktos pelningos įmonės veiklos.

[...] 

Taigi, ką gautų valstybė perėmusi AB “flyLAL – Lithuanian Airlines”? Krūvą skolų, menkai perspektyvų reguliariųjų skrydžių verslą, kalną įsipareigojimų “FlyLAL Group” ir šiai įmonių grupei priklausančioms įmonėms.

Rekomenduoju. 

McPheters & Company atliko įdomų tyrimą, kuris patvirtina, kad nemažai laiko žurnalai yra skaitomi viešose vietose.

…has found that 57% of all magazine reading takes place outside the home and that 45% of time spent reading magazines occurs in public places such as waiting areas, airplanes and hotels…

Be abejo, tyrimas atliktas ne Lietuvoje, tačiau pavažinėjus viešuoju transportu galima pamatyti, kad vienas ar kitas keleivis pavarto kokį leidinį. Tą patį galime matyti kirpyklose, lėktuvuose ir kitose laukimo zonose. Gal žurnalams vertėtų dalį savo tiražo tokiose vietose dalinti nemokamai? Juk jokia paslaptis, kad spaudos kitiemet laukia sunkūs metai ir bet koks skaitomumo pagerėjimas prideda pliusą kovoje dėl reklamos biudžetų.

Nerašyta tipiško marketingo skyriaus taisyklė teigia, kad kiekvienas padorus prekės ženklas turi turėti savo “brand portrait” (“brand onion”, “brand pyramid” ir t.t.). Tačiau ar diskusijos apie emocinę vertę vartotojui, žongliruojant žodžių prasmių niuansais, yra vertos sugaišto laiko? Jonas Howardas-Spinkas teigia, kad ne. Jo nuomone, kuriai nepritarti sunku, šios dirbtinės konstrukcijos taip ir lieka tik marketingo skyriaus žmonių galvose. Vartotojai prekės ženklus vis tiek mato arba girdi savaip ir suteikia joms reikšmių, kurios prekės ženklų savininkams gali ir nepatikti. 

Išeitis? Galvojant apie prekės ženklus ir komunikaciją jiems, pasitelkti archetipus, kurie yra universalūs ir visiems suprantami. Straipsnius apie šią pozicionavimo techniką, skelbtus “Admap” žurnale, galima parsisiųsti čia. Save gerbiantis rinkodaros asas, jeigu dar apie tai neskaitė, taip ir padarys. 

O štai iliustracija viename iš jų:

Dar viena JAV studija, bet apie tai, kad: 

Eighty-four percent of so-called ‘digital influencers’ are motivated to go online to seek information only after exposure to specific references in magazines, newspapers, radio and TV.

Matyt, visiems tai skaitantiems peršasi panaši mintis: tradicine media gauni vartotojų dėmesio, o paskui “užbaigi” juos online.