Dansu Dansu

Tokia būsena yra kiekvieno reklamos kūrėjo ir kliento svajonė. Penktadienio vakare begeriant “namų” gamybos Mojito, kolegos iš kūrybos skyriaus supažindino su prancūzų režisieriumi Michael Gondry (Mišelis Gondry) darbais. Režisierius neįtikėtinai žaidžia su planais ir formomis. Žemiau – keletas M. Gondry reklamos ir muzikos klipų. Paieškokite laisvą minutę “You Tube” ir rasite daugiau Mišelio gėrio.

Čia jis režisavo “Miego mokslą” ir jis sugalvojo filmavimo techniką “Bullet time”, kuomet vaizdas, tarsi sustoja. “Bullet time” visu savo gražumu panaudota flime “Matrica”. Štai kaip “pipirai” filmavo savo koncertą prie Slane pilies Airijoje:

Man kažkodėl labai juokingas TV klipas.  Dėl to, žinoma, “Polo” nepirkčiau, bet, matyt, salone bent jau pasižiūrėčiau į jo pusę.

Na, tikrai negalim nusgręžti nuo pirkinio, kantriai ieškančio savo pirkėjo, todėl šiandien mūsų vitrinoje – parduodamas verslas – “Ryšių su visuomene agentūra”. Pavadinimą galėsite atspėti, kai pristatysiu prekę.

Originale nemažai pasikartojimų, taigi leisiu sau pasiūlymą pateikti pritrumpintą ir labiau intriguojančia tvarka (tačiau kalba netaisyta!):

1. Kompanija veikia jau ne beveik 5 metus, padarytas didelis įdirbis ir turimi klientai Lietuvos didmiesčiuose.

2. Šiuo metu imonėje dirba 8 patyrę savo srities profesionalai.

3. Pajamos gaunamos iš pranešimų spaudai, užsakomų straipsnių bei reklamos.

4. 2009 m. metais numatomas spartus pajamų iš reklamos augimas. 2009 metų metinės veiklos pajamos turėtų perkopti 600 000 LTL.

5. Parduodama dalis verslo (toliau patikslinama – 45% įmonės akcijų – dansu.lt past.) siekiant pritraukti investicijų plėtrai, akcininkai patys dirba imonėje ir mato plėtrai palankias galimybes.

6. Agentūra taip pat turi savo informacinį kanalą – populiarų tinklalapį, orientuotą į verslininkus, investuotojus, žinių visuomenę. Tinklalapis yra vienas iš populiariausių ir lankomiausių tokio pobūdžio tinklalapių.

7. Savininkai mato perspektyvias galimybes plėtoti internetinius projektus, tai sėkmingai vysto šiuo metu. Ateityje numatomas spartesnis pajamų augimas dėl šiuo metu vykdomų projektų ir daromo įdirbio. Matomos sėkmingos regioninių naujienų portalų perspektyvos, apimant didžiąją dalį Lietuvos interneto vartotojų ir reklamdavių auditorijos.

_ _ _

ir kurgi mes TAI matėme?

tik ooops, kaina dabar jau nebe 1,5 mln., o lygiai 297 000 Lt.

Ir žmonių nebe 10, о 8. Ir iš aprašo atrodo, kad visi jie vienu metu dirba ir agentūroj, ir portale. Ir atviru tekstu pasakyta “agentūra turi SAVO infomacinį kanalą”.

Tai pirksit kas, ar ne?

Neseniai grybštelėjome online reputation management temą (skaityti čia), kuri mums, kaip ir daugeliui Lietuvoje, yra dar gana nauja. Ta proga mums parašė DotNord.com, kurie yra vieni iš tokios paslaugos tiekėjų. 

Jų originalų tekstą šiek tiek sutrumpinau, bet esmė, manau, liko esme. 

Apie DotNord.com metodologiją:

Turime metodologiją, kuri padeda sistemingai suvaldyti maksimaliai didelę dalį informacijos apie klientą, ateinančią iš tokių įrankių kaip Touchgraph Navigator (vizualinis paieškos rezultatų ryšių atvaizdavimas), TweetBeep (raktinio žodžio sekimas Twitter’yje), Google Alerts (raktinio žodžio sekimas Google paieškoje), Repcloud (žmones sekanti Facebook programa), BoardTracker (diskusijų sekimas pagal raktinį žodį) ir dar apie 20 kitų įrankių.

Jų reikia tiek daug todėl, kad paieškos sistemos, tokios kaip Google ar Yandex, interneto puslapius aplanko skirtingu laiko intervalu. Pavyzdžiui tinklaraščius – kas 15 minučių, tuo tarpu įmonės puslapį ar vienišą įrašą forume gali surasti tik per dvi savaites. [...]

Dėka to mes neapsiribojame keliasdešimčia tradicinių RSV agentūrų sekamų vietų (kartais jau net neegzistuojančių, kaip čia - galime rasti tunyla.lt) internete. Tačiau kiekvienu atveju parenkame tik konkrečiam klientui naudingas priemones ir veiksmų strategiją.

Kartu neapsiribojame vien tik rezultatų stebėjimu, bet galime inicijuoti net iš dalies teisinius veiksmus – siųsti puslapio sąvininkams įspėjimus dėl klaidinančios informacijos ar šmeižto išėmimo iš puslapio, konktaktuoti su paieškos sistemomis ir katalogų portalais dėl rezultatų pašalinimo.

Statistika: čia, čia ir čia. 

Apie atsiperkamumą:

Pirmas agrumentas elementarus – jei elgčiausi kaip potencialus Rimi darbuotojas, natūralu, kad internete tikrai paieškočiau kas rašoma apie šį prekybos tinklą. Google statistika skelbia, kad 90 proc. vartotojų žiūri tik į pirmąjį paieškos rezultatų puslapį. Kadangi pirmame rezultatų puslapyje susimaišę tiek oficialūs rimi.lt adresai, tiek esamų/buvusių darbuotojų nusiskundimai, tiek nuoroda į nelabai kokios ligos aprašymą Vikipedijoje, natūralu, kad dar kartą apsvarstyčiau kur noriu dirbti. Žinant vieno darbo skelbimo kainą laikraštyje ir internete, galima skaičiuoti, kad prekybos tinklas sutaupytų vidutiniškai 1000 Lt vien personalo paieškoje ir gautų daugiau CV.

Antra – paskaičiuokime kiekvieno neigiamo ir puikiai paieškos sistemose reitinguojamo komentaro žalą prekės ženklui ir svarbiausia – pardavimams. Visiems savo klientams darydami įvaizdžio internete analizę prieš pradedant konkrečius darbus, patikrintume jautrių, neigiamų ar piktybiškų raktinių žodžių sąsajas su kliento interneto puslapio reitingais (žr. čia). Tarkim, jei kiekvienas neigiamas komentaras apie bet kokį automobilių gamintoją jei būtų perskaitytas bent po vieną kartą per mėnesį tik vieno vartotojo, pardavėjas gali netekti 12 potencialių pirkėjų per metus.

Apibendrinant:

Svarbiausia – greitas ir profesionalus reagavimas, o ne interneto šiukšlinimas akivaizdžiai teigiamais, nuo realybės atitolusiais ir dažniausiai kliento įvaizdžiui iš esmės kenkėjiškais komentarais. Komentarus mes suprantame kaip dalį viso plano, kur svarbi dalis tenka mūsų kliento skaidresniam bendravimui su savo klientu internete – pavyzdžiui, visada siekiame, kad mūsų klientas turėtų galimybę išsiaiškinti savo darbo trūkumus su savo klientu su mūsų pagalba, jei yra parašomas skundas. Ir žinoma – rezultatus mes vertiname ne tik pagal tai, kaip mes sugebėjome sumoderuoti diskusiją naujienų portalo komentaruose ar forume, o kaip gausiai ir teigiamai/neigiamai gavome atgalinį ryšį iš paprastų vartotojų.

Šių metų pavasarį, kai visi buvome pakviesti tobulinti savo aplinkos vaizdo (prisimenate “Darom 2008″?), atsiliepė nelabai daug kas. Negausus būrys rinko šiukšles ir Vilniuje Vingio parke (kukliai prisidėjau taip pat). Bet artėja 2009-ieji. Taigi, artėja ir naujas “Darom 2009″ – nauja galimybė įrodyti visų pirma sau pačiam, kad esi tikrai žalias, o ne vien popsinis aplinkos mylėtojas ir primityvusis pirkėjas Tymo turguje.  

Taigi, pranešimas:

„Darom 2009″ kviečia visus norinčius ir turinčius laiko prisidėti prie akcijos organizavimo registruotis puslapyje www.darom09.lt.  Anot organizatorių, šiuo metu ypač trūksta norinčių organizuoti mažesniuose Lietuvos rajonuose. „Vieni pagrindinių akcijos organizatorių 2008 m. buvo moksleiviai. Taigi labai kviečiame moksleivius iš visos Lietuvos aktyviai prisidėti ir organizuojant „Darom2009,” – teigia akcijos organizatoriai. Pačių akcijos dalyvių registracija planuojama pradėti vasario 18 d.

Niekada gyvenime nepagalvočiau, kad kas nors gali daryti verslą (FMCG ir OTC vaistų kategorijose) geriau už “Prokterį”. Tačiau pasak “Advertising Age”, taip ir yra. “Reckitt Benckiser” pardavimai šiais metais augo 10 % ir lenkė net tik P&G, bet ir “Unilever” ir “L’Oreal”. Situacija panaši pastaruosius penkerius metus. 

Bet įdomu ne tiek pardavimai, kiek tai, kas leidžia būti rinkos lyderiu. Taigi, 

Reckitt is very much sticking to the basics. The company spent nearly 90% of its media dollars on TV last year. While its internet advertising through the first half was already double its full-year internet spending in 2007, it was still only 1% of media spending. Alexander Lacik, Reckitt’s North American household-marketing chief, said the company will move quickly on digital marketing once it’s been “qualified,” but he couldn’t immediately recall the name of the company’s digital agency.

Niekada neabejojau, kad TV yra ir bus geriausia priemonė FMC ir OTC, o šis faktas tik dar kartą tai patvirtina. Toliau, 

1. Global diversity pays. By creating a multinational culture with frequent transfers, the company has broadened its outlook and attracted and spawned more risk takers. 

2. TV advertising works — at least for now. Reckitt keeps spending more on advertising, particularly TV, and it keeps posting unbelievably strong top-line growth. 

3. Conflict beats forced consensus. “In that friction, one of those sparks that flies out will be a richer idea,” said Alexander Lacik, general manager-marketing of North American household products. 

4. Role reversal helps. Reckitt executives cycle often between global roles with three-year-plus horizons and short-term, profit-and-loss-driven regional assignments, so they understand the people and purpose on both sides. 

5. Recession doesn’t have to be a deal breaker. Through a substantial economic and industry downturn, Reckitt has raised spending, accelerated sales and gained share. 

Šį postą turėjau pradėti nuo žinios, jog “Bitė”, prieš porą mėnesių paskelbusi RSV partnerio konkursą, pagaliau pasirinko Integrity PR (ar tik ne tam visuotinio optimizavimosi metu prireikė naujų darbuotojų?:)

Tačiau šiandien apie tai jau pranešė popierinės “Verslo žinios”, o vakar vz.lt.Todėl šįkart kur kas įdomiau aptarti Bitės in-house RSV specialistų darbą.

Trumpai nuo pradžių: apie potencialaus partnerio pasirinkimą Bitės atstovės spaudai Rūtos Latinytės paklausėme dar spalio 28 d. Minėtoji atstovė informacijos atskleisti nenorėjo ir buvo sutarta, jog palauksime oficialių žinių apie konkurso baigtį su sąlyga, jog ji bus atsiųsta tuo pačiu metu, kai bus informuojami konkurso dalyviai.

Susitarimo rezultatas:

1. Informacija, kaip žadėta, nebuvo atsiųsta lygiagrečiai su dalyviais. Ar jie dar neinformuoti ir apie tai pasiskaitė laikraštyje?

2. Informacija išvis nebuvo atsiųsta. Ar tai suprasti kaip elementarų pažado sulaužymą ar prastą atmintį? Pastarąją prielaidą tarsi paneigia kitas punktas.

3. Bitė mūsų el. pašto nepamiršo , nes lapkričio 4 d buvo atsiųstas spaminis pranešimas spaudai apie pristatomą išankstinio interneto mokėjimo paslaugą. Gal turėjome panagrinėti jo atitikimą standartams?

Taigi išvados gali būti tokios:

a. Bitė komunikacijai tiksliniuose interneto kanaluose neteikia reikšmės.

b. Bitė laužo pažadus.

c. Bitė prastai valdo komunikacijos procesus.

d. Bitė yra iš tiesų ne bitė, o varna.

_ _ _

p.s. a ir b variantai atkrinta, nes ką tik gavau R.Latinytės komentarą (jį dedu sutrumpintą):

Skaiciau Jusu pasipiktinima, tad skubu nuraminti, kad oficialiai minetas konkursas dar nera pasibaiges – dar nepasirasyta sutartis ir viesai nepaskelbta apie laimetoja.
Jusu pageidavimo gauti sia informacija jokiu budu nepamirsau – pranesima apie Bites pasirinkta agentura gausite kartu su visais, kai tik konkursas pasibaigs. (…) Siuo atveju Verslo zinios remesi neoficialia informacija.

ar ta informacija kam nors dar bus aktuali? peršasi variantas c.

Kadangi keli iš mūsų buvo JAV, norisi pasidalinti keliais pastebėjimais. Kodėl to nepanaudojus Lietuvoje?

Telefono numeriai 1-800-DANSU-DANSU.
Tikriausiai ne vienas matėte amerikietikškuose filmuose pateikiamus telefono numerius su skaičiais ir tekstu. Viskas labai paprasta – tekstas naudojamas numerių įsiminimui, nes skaičių telefono numeriuose gan daug. JAV nusipirkti savo ‘call centrui” lengvų skaičių kombinaciją sunku, nes jų tik kelios, todėl numeriai perkami pagal raides ant klavišų. Pvz. 2 turi a, b, ir c raidžių reikšmes ir t.t. Todėl mūsų 1-800-DANSU-DANSU numeris iš tiesų yra 1-800-32678-32678. Taigi, viskas tam, kad būtų lengviau įsiminti.

Padavėjai ir indų surinkėjai.
Kalifornijos baruose padavėjai indų nenurinkinėja, tam yra indų surinkėjai. Šie dažniausiai yra imigrantai. Iš pažiūros ekonomiškai tai nelabai efektyvu, tačiau tokį servisą, kokį teikia padavėjai dar ir surinkinėdami indus teikti negalėtų: tik prisėdus ateina padavėjas, pasirūpina, kad gerai įsikurtume ir pasako, kad greitai prie mūsų sugrįš. Taip mes žinome, kad esame pastebėti. Padavėjai/-ui atnešus meniu ši/-is prisistato vardu ir prašo juo kviesti, Servisas praktiškai tobulas. Kitokio beveik ir nematėme.

Aptarnavimas ir šypsenos.
Lietuvių liaudies pasakos teigia, kad JAV visi šypsosi. Eina gatve, ir idiotiškai šypsosi. Tačiau tokio dalyko nematėme niekur – nei Los Angeles, nei Niujorke, nei Arizonos miestelyje. Aplink yra normalūs žmonės, todėl galima pamatyti ir rūškanų veidų. Bet įėjus į parduotuvę arba barą – viskas pasikeičia. Beveik kiekvienas iš aptarnaujančio personalo paslaugumo kupinu balsu pasiteirauja kaip sekasi, paklausia ar nereikia padėti. Lietuvoje tas pats? Vargu. Tokio lipšnumo girdėti neteko.

Vienas iš mūsų, tenka prispažinti, smuko tiek, kad prekybos centre pasiūlė arbatpinigių – pardavėjas ne tik žinojo daug apie Lietuvą, bet ir nuoširdžiai (ok, taip bent atrodė) domėdamasis mumis, neleido nuobodžiauti nė akimirkos. Pardavėjas padėkojo ir pasakęs, kad jų paimti neleidžiama, pasiūlė juos geriau išleisti “Starbucks”.

Piniginiai reikalai.
Arbatpinigiai baruose ir restoranuose yra trijų dydžių: 15%, 18% ir 20%. Kiek mokėti – jūsų sprendimas. Šie procentai ir sumos kaip siūlomieji iš kart spausdinami čekyje ar rašomi ranka. Padavėjai dažniausiai prikeverzoja visokių šypsenėlių, parašo padėkų.
Kitas mus gluminęs dalykas – mokesčiai. Kainos JAV pateikiamos be jų PVM, kuris kiekvienai prekių grupei skiriasi. Mes niekada nežinojome kiek papildomai teks susimokėti. Kaip JAV žmonės susiskaičiuoja savo išlaidas, mes taip ir nesupratome.

Ženklai.
JAV ženkluose prie simbolių papildomai prirašoma ką jis reiškia. Manome, kad taip daroma ne dėl to, kad žmonės kvaili, tiesiog daug dalykų JAV yra susiklostę istoriškai ir išlikę nuo senesnių laikų. Ženklinimą reikėjo patikslinti ar paaiškinti vietoje daugybei atvykėlių ir imigrantų.

Svajonių šalyje draudžiamieji ir perspėjantieji ženklai yra su paaiškinimų “kodėl” taip yra. Kitaip tariant draudimas kažko nedaryti lygioje vietoje yra retas. Tarkim, kaip šiame, Niujorke centriniame parke ant tvorelės pakabintame ženkle su prašymu nemindžioti žolės, paaiškinama, kad antraip ji neataugs.

Pabaigai.
Ne visi amerikiečiai užkietėję darboholikai, kaip ir visur yra visokių. Mažesniuose miestuose gyvenimas eina lėtai ir niekas niekur neskuba, žmonės džiaugiasi tuo ką turi ir jiems karjera nėra vertybė – vietinėje parduotuvėje pardavėja su tavimi sveikinasi kaip su kaimynu, prekybcentrio pardavėjas garsiai pritaria iš garsiakalbio dainuojančiai Rihana. Amerikiečiai – draugiški žmonės.

Važiavome į JAV pilni stereotipų, tačiau grįžome nusiteikę kitaip.

Ne ne, tinklaraštis gyvuos ir plėsis, tačiau būsime ir ten, kur jūs. Tapkite “Dansu Dansu” fanu Facebook’e ir dalyvaukite.

Ta proga, štai ką perskaitėme paskutiniame gyvenimo būdo žurnale “Wired”:

“Thinking about launching your own blog? Here’s some friendly advice: Don’t. And if you’ve already got one, pull the plug.

Writing a weblog today isn’t the bright idea it was four years ago. The blogosphere, once a freshwater oasis of folksy self-expression and clever thought, has been flooded by a tsunami of paid bilge. Cut-rate journalists and underground marketing campaigns now drown out the authentic voices of amateur wordsmiths. It’s almost impossible to get noticed, except by hecklers. And why bother? The time it takes to craft sharp, witty blog prose is better spent expressing yourself on Flickr, Facebook, or Twitter.”

Lietuva ne Amerika, bet pasiūlymas naujokams kraustytis iš “blog’ų” nuskamba viliojančiai.

Initiative/VIA su mumis pasidalino dar viena studija. Šį kartą – apie reklamos triukšmą (angl. clutter). Keletas faktų iš jo.

Anot šios studijos kūrėjų, reklamos triukšmo skaičius parodo, kiek TV reklamų per savaitę pamato suaugęs žmogus. Pasaulinis vidurkis yra 490 TV reklamų per savaitę. Daugiausiai TV reklamų per savaitę pamato Kinijos, Indonezijos, JAV, Gvatemalos ir Panamos gyventojai. Turbūt Kinijoje galima iš proto kraustytis, kai per savaitę pamatai 898 įvairių pasiūlymų. O ką jau šnekėti apie reklamuotojus, kurie nori, kad jų žinutės įveiktų TOKĮ reklamos triukšmą?

Ok, taip yra ten, o kas vyksta mūsuose bei pas kaimynus? Kasmet TV reklamos tik daugėja ir panašu, kad tokia tendencija bus ir sunkiaisiais 2009-aisiais metais.

Vienas tyrimas skelbia, kad mažinsime išlaidas pramogoms. Na, ir ką gi veiksime? Leisime laiką su draugais namuose ir dar gali būti, jog žiūrėsime TV. Tuo pačiu brangs ir spauda, tad taupydami pinigus persimesime prie TV ir kitų sąlyginai nemokamų žiniasklaidos priemonių. O ką tai reiškia TV kanalams?

Neseniai TV3 paskelbė, jog nuo kitų metų diegia naują reklamos pradavimo sistemą, kuri (juk tai jokia paslaptis) leis jiems patiems planuotis ir užsipildyti tas laiko zonas, kurios iki šiol buvo mažiau išnaudojamos. Kuo tai kvepia? Žinoma, didėjančiu reklamos kiekiu.

Ir galiausiai kai kurie televizijų atstovai į ateinančius metus žvelgia optimistiškai ir tikisi pajmų augimo. Įtariu, kad tai bus nulemta ne tik TV kainų infliacijos, bet ir didesnio reklamos kiekio pardavimu.